Tiesa apie viską

Šį vakarą atėjome čia vildamiesi ir tikėdami, kad išeisime sustiprėję ir palaiminti Šventosios Dvasios, kuri moko tiesos.¹ Noriu pakalbėti apie mūsų asmenines tiesos paieškas.

Jaunystėje turėjau daug klausimų apie Bažnyčią. Kai kurie iš jų buvo nuoširdūs. Kiti tokie nebuvo ir tik atspindėjo kitų žmonių abejones.

Savo klausimus dažnai aptarinėdavau su mama. Esu tikras, jog ji jautė, kad dauguma mano klausimų buvo nuoširdūs. Manau, ji šiek tiek nusivildavo nenuoširdžiais arba ginčytinais klausimais. Tačiau ji niekada nesibodėdavo mano klausimų. Ji klausydavosi ir stengdavosi į juos atsakyti. Pajutusi, kad atsakė išsamiai, o aš vis dar turiu klausimų, ji sakydavo: „Deividai, tai geras klausimas. Kai ieškodamas atsakymo į šį klausimą skaitysi ir melsiesi, daryk tai, ką pats žinai turįs daryti, ir nedaryk to, ko pats žinai neturįs daryti!“ Nuo tol tiesos ėmiau ieškoti būtent tokiu būdu. Studijuodamas, melsdamasis ir laikydamasis įsakymų, suvokiau, kad taip ateina atsakymai į visus man svarbius klausimus. Taip pat supratau, kad kai kuriems iš jų reikia tikėjimo, kantrybės ir apreiškimo.²

Atsakomybę ugdyti tikėjimą ir ieškoti atsakymų mama palikdavo man pačiam. Ji žinojo, kad svarbius atsakymus gausiu, jei tiesos ieškosiu pats, Dangiškojo Tėvo parūpintu būdu. Ji žinojo, kad turiu pats ieškoti tiesos. Ji žinojo, kad mano klausimai turi būti nuoširdūs ir kad aš turiu būti pasiryžęs veikti, remdamasis tuo, ką jau žinojau esant tikra. Ji žinojo, kad turiu studijuoti ir melstis, o prašydamas atsakymų iš Viešpaties apsišarvoti didesne kantrybe. Tiesos paieškose reikia ryžto būti kantriems, be to, taip veikia Viešpats, atskleisdamas tiesą.³

Ilgainiui supratau, kad mama manęs mokė ieškoti tiesos pagal Dangiškojo Tėvo modelį. Tikėjimas augo, atsirasdavo atsakymai, ir aš priėmiau pašaukimą į misiją.

Misijos pradžioje atėjo metas, kai turėjau išsiaiškinti, ar Bažnyčia yra tikra ir ar Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Pajutau tai, ką prezidentas Tomas S. Monsonas taip aiškiai išreiškė per mūsų praeitą visuotinę konferenciją: „Jei neturite tvirto liudijimo apie tai, darykite viską, kas būtina, kad jį įgytumėte. Šiais sunkiais laikais jums gyvybiškai svarbu turėti asmeninį liudijimą, nes kitų liudijimai jūsų toli nenuves.“ ⁴ Žinojau, ko man reikėjo. Man reikėjo skaityti Mormono Knygą – nuoširdžiai, su tikru ketinimu, ir paklausti Dievą, ar ji tikra.

Pasiklausykite, kokį nepaprastą pažadą per pranašą Moronį mums duoda Dangiškasis Tėvas: „Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos, paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.“⁵

Kad gaučiau tai, kas buvo Mormono Knygoje, turėjau ją skaityti. Pradėjau skaityti nuo pradžios ir skaičiau kiekvieną dieną. Vieni liudijimą gauna labai greitai. Kitiems prireikia daugiau laiko, maldų ir net keletą kartų perskaityti knygą. Kad gaučiau pažadėtąjį liudijimą, turėjau perskaityti visą knygą. Tačiau apie jos tikrumą Dievas man apreiškė Šventosios Dvasios galia.

Misionieriškame dienoraštyje aprašiau ne tik savo džiaugsmą dėl jos tikrumo, bet ir tai, ką su tikru ketinimu pasiryžau daryti pagal tą tiesą, kurią gavau. Parašiau: „Dangiškajam Tėvui ir sau prisiekiu, kad visą likusį gyvenimą darbuosiuosi išsijuosęs, atiduodamas visą save, darysiu viską, ko manęs beparašys; tačiau pirma turiu užbaigti misiją, ir ji bus nuostabi -– tokia, kad vėliau nesigailėsiu. Ir tai darysiu ne dėl savęs, o dėl Viešpaties. Myliu Viešpatį, myliu šį darbą ir meldžiu, kad šis jausmas manęs niekada nepaliktų.“

Supratau, jog norint, kad tas jausmas niekada nepaliktų, reikia nuolat dvasiškai maitintis, nepaliaujamai stengtis atgailauti ir laikytis įsakymų. Prezidentas Monsonas sakė: „Liudijimą turime palaikyti gyvybingą ir veiklų per nuolatinį paklusnumą Dievo įsakymams, kasdienę maldą bei Raštų studijavimą.“⁶

Vėliau misionierių ir jaunuolių visame pasaulyje klausinėdavau, nuo ko jie pradeda asmenines tiesos paieškas ir kaip įgyja liudijimą. Beveik visi atsakydavo, kad pradėjo nuo asmeninio apsisprendimo perskaityti visą Mormono Knygą ir paklausti Dievą apie jos tikrumą. Taip darydami jie renkasi „veikti“, o ne „būti veikiami“⁷ kitų žmonių abejonių.

Kad sužinotume tiesą, turime gyventi pagal Evangeliją⁸ ir „išbandyti“⁹ žodį. Esame įspėjami nesipriešinti Viešpaties Dvasiai.¹⁰ Kiekvieno asmens tiesos paieškoms yra svarbi atgaila su pasiryžimu laikytis įsakymų.¹¹ Tiesą pasakius, kad surastume tiesą, mums gali prireikti „palikti visas“ savo nuodėmes.¹²

Mums įsakyta „siek[ti] mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ ir „siek[ti] iš geriausių knygų išminties žodžių“.¹³ Ieškodami tiesos turime kliautis „geriausiomis knygomis“ ir geriausiais šaltiniais. Geriausi iš jų yra Šventieji Raštai ir gyvųjų pranašų žodžiai.

Prezidentas Monsonas yra prašęs, kad kiekvienas darytume „viską, kad įgytume ir išlaikytume stiprų liudijimą“¹⁴. Ko reikia, kad pagilintume ir sustiprintume savo liudijimą? Kiekvienas turime asmeninę atsakomybę daryti viską, kas būtina, kad įgytume ir išlaikytume stiprų liudijimą.

Kantriai laikytis sudarytų sandorų ir daryti viską, kas būtina, kad iš Viešpaties gautume atsakymus – toks yra tiesos paieškos modelis pagal Dievą. O kai ypač sunku, mums gali tekti „džiugiai ir kantriai pasid[uoti] visai Viešpaties valiai“¹⁵. Kantrus sandorų laikymasis ugdo nuolankumą, gilina troškimą pažinti tiesą ir leidžia Šventajai Dvasiai „vesti [mus] išminties takais, idant [būtume] palaiminti, klestintys ir apsaugoti“¹⁶.

Mudu su žmona Marija turime labai mylimą žmogų, kuriam visą gyvenimą sunkiai sekasi suprasti kai kuriuos Bažnyčios aspektus. Jai labai patinka Evangelija ir Bažnyčia, tačiau ji vis dar turi klausimų. Ji yra užantspauduota šventykloje, aktyvi Bažnyčioje, vykdo pašaukimus, yra nuostabi motina ir žmona. Ištisus metus ji stengėsi daryti tai, kas, jos manymu, yra teisinga, ir nedaryti to, kas, jos manymu, yra neteisinga. Ji laikėsi sandorų ir tęsė paieškas. Kartais ji būdavo dėkinga už galimybę remtis kitų tikėjimu.

Neseniai jos vyskupas paprašė susitikti su ja ir jos vyru. Jis paprašė jų priimti paskyrimą šventykloje patarnauti už mirusius, kuriems reikėjo šventyklos apeigų. Šis pašaukimas juos nustebino, tačiau jie priėmė jį ir pradėjo tarnauti Viešpaties namuose. Jų paauglys sūnus neseniai dalyvavo šeimos istorijos tyrinėjime ir surado vardą vieną šeimos nario, už kurį dar nebuvo atliktos šventyklos apeigos. Galiausiai jie atstovavo mirusiesiems ir atliko šventyklos apeigas už tą asmenį ir jo šeimos narius. Kai užantspaudavimo apeigose jie suklaupė prie altoriaus, ši nuostabi, kantri, taip ilgai ieškojusi moteris patyrė asmeninį dvasinį išgyvenimą, dėka kurio ji galiausiai suprato, kad šventykla ir joje atliekamos apeigos yra tikros ir realios. Ji paskambino mamai ir papasakojo, ką patyrė, ir nors vis dar turi keletą klausimų, ji jau žino, kad šventykla yra tikra, kad šventyklos apeigos yra tikros ir kad pati Bažnyčia yra tikra. Mama pravirko iš dėkingumo mylinčiam Dangiškajam Tėvui ir dukrai, kuri kantriai tęsia savo paieškas.

Kantrus sandorų laikymasis į mūsų gyvenimą atneša dangaus palaiminimus.¹⁷

Mane labai guodžia Viešpaties pažadas, kad „Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“¹⁸. Nors visko nežinosime, tačiau tiesą galime sužinoti. Galime žinoti, kad Mormono Knyga yra tikra! Tiesą pasakius, kaip šią popietę mus mokė Prezidentas Raselas M. Nelsonas, savo širdies gilumoje galime jausti [žr. Almos 13:27], kad Mormono Knyga neabejotinai yra Dievo žodis. Galime tai pajusti taip giliai, kad be jos nebenorėsime pragyventi nei vienos dienos.¹⁹

Galime žinoti, kad Dievas yra mūsų Tėvas, kuris mus myli; kad Jo Sūnus Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Galime žinoti, kad narystę Jo Bažnyčioje reikia branginti ir kad kassavaitinis sakramento priėmimas mums ir mūsų šeimai padės būti saugiems. Galime žinoti, kad per šventyklos apeigas šeimos tikrai gali būti amžinai kartu. Galime žinoti, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas, atgailos palaimos bei atleidimas yra tikri ir realūs. Galime žinoti, kad mūsų brangus pranašas, prezidentas Tomas S. Monsonas yra Viešpaties pranašas ir kad jo patarėjai bei Dvylikos Kvorumo nariai yra apaštalai, pranašai, regėtojai ir apreiškėjai.

Žinau, kad visa tai yra tiesa, ir tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.