Kunigystė ir apmokančioji Gelbėtojo galia

Įsivaizduokime prie paleidimo platformos privežamą raketą ruošiantis ją paleisti. Dabar įsivaizduokite įsiliepsnojant variklius. Kontroliuojamame degimo procese kuras pavirsta karštomis dujomis, besiveržiančiomis laukan su raketos skrydžiui į kosmosą būtina stūmimo jėga. Galiausiai įsivaizduokite pačiame raketos priekyje nešamą užtaisą arba krovinį. Krovinio kaina visiškai pasiteisina tik jam pasiekus paskirties vietą ir veikiant taip, kaip turėtų. Nereikia būti raketų specialistu, kad suprastum, jog brangus ryšių palydovas mažai ko vertas, kol guli sandėlyje. Raketos tikslas yra tiesiog nugabenti krovinį.

Šį vakarą norėčiau mūsų turimą kunigystę palyginti su raketa, o galimybę pasinaudoti Gelbėtojo apmokančiąja galia – su raketos nešamu kroviniu.

Apmokančiosios aukos dėka Jėzus Kristus turi galią ir įgaliojimą išpirkti visą žmoniją. Kad Jo apmokančioji galia būtų pasiekiama, Jis perdavė dalį Savo galios ir įgaliojimo žemėje esantiems žmonėms. Tą perduotą galią ir įgaliojimą vadiname kunigyste. Ji leidžia kunigystės turėtojams padėti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui Jų darbe – įgyvendinti Dievo vaikų išgelbėjimą ir išaukštinimą. Tai vyksta todėl, kad ji suteikia Jo vaikams galimybę gauti apmokančiosios Gelbėtojo galios palaimas.

Apmokančioji Jėzaus Kristaus galia itin svarbi, nes nei vienas iš mūsų be pagalbos negali sugrįžti į dangiškuosius namus. Mirtingajame gyvenime mes nuolat klystame ir pažeidžiame Dievo įstatymus. Susitepame nuodėme ir negalime būti įleisti atgal Dievo akivaizdon. Apmokančiosios Gelbėtojo galios mums reikia, kad galėtume būti sutaikinti su Dangiškuoju Tėvu. Jėzus Kristus nutraukė fizinės mirties pančius, taip prisikėlimą padarydamas įmanomą visiems. Jis siūlo nuodėmių atleidimą su sąlyga, kad paklusime Jo Evangelijos įstatymams bei apeigoms. Per Jį suteikiama išaukštinimo galimybė. Dievo kūrinijai svarbiausias „krovinys“ yra galimybė pasinaudoti apmokančiąja Gelbėtojo galia.

Tačiau, kad būtų įvykdyti Dievo tikslai, apmokančioji Kristaus galia turi tapti prieinama Dievo vaikams¹. Kunigystė suteikia tokią galimybę. Ji yra raketa. Kunigystė yra itin svarbi, nes būtinos apeigos ir sandoros žemėje vykdomos tik jos įgaliojimu. Jei kunigystė nustos teikti galimybę pasinaudoti apmokančiąja Gelbėtojo galia, koks tada bus jos tikslas? Ar tai bus vien sudėtingas dėmesį patraukiantis fejerverkas? Dievas nori, kad kunigystė būtų naudojama ne vien tik pamokose sekmadienį arba kaip galimybė tarnauti. Dievas nori, kad ji „nugabentų krovinį“.

Misija gali žlugti dėl mažų raketos defektų. Nesandarios siūlės ir metalo nuovargis gali sukelti raketos gedimus. Kad apsaugotų kunigystę nuo metaforinio siūlių nesandarumo ir metalo nuovargio, Dievas saugo jos suteikimą ir naudojimą². Kunigystės suteikimas saugomas kunigystės raktais – žmogui duotomis prezidentavimo teisėmis³. Panašiai kunigystės naudojimą saugo kunigystės raktai, bet taip pat ir jos turėtojo sudaromos sandoros. Taigi, kunigystės naudojimą valdo tiek kunigystės raktai, tiek sandoros. Vyro atsakomybė naudoti kunigystę suteikiama jam asmeniškai ir nuo jo neatsiejama;⁴ kunigystė nėra abstraktus autonominės galios šaltinis.

Melchizedeko ir Aarono kunigystės gaunamos sudarant sandoras⁵. Dievas nustato sąlygas, ir žmogus jas priima. Plačiąja prasme, kunigystės turėtojai sudaro sandorą padėti Dievui Jo darbe. Šio Evangelijos laikotarpio pradžioje Jėzus Kristus paaiškino, kad kunigystės sandora yra „patvirtinta jūsų labui, ir ne tik jūsų, bet viso pasaulio labui […] kadangi jie neateina pas mane“⁶.

Tai moko mus, kad kunigystės tikslas yra kviesti kitus ateiti pas Kristų padedant jiems priimti sugrąžintąją Evangeliją. Kunigystę turime, kad galėtume padėti Dangiškojo Tėvo vaikams išsivaduoti nuo nuodėmės naštos ir tapti panašiems į Jį. Kunigystės dėka dievotumo galia pasireiškia gyvenimuose visų tų, kurie sudaro Evangelijos sandoras ir jų laikosi bei priima su jomis susijusias apeigas⁷. Taip kiekvienas iš mūsų ateina pas Kristų, yra apvalomas ir susitaiko su Dievu. Apmokančioji Kristaus galia pasiekiama per „krovinį pristatančią“ kunigystę.

Sandoros su Dievu yra rimtos ir iškilmingos. Žmogus turi joms ruoštis, mokytis apie jas ir jas sudaryti būdamas nusiteikęs jas gerbti. Sandora tampa pasižadėjimu jos laikytis. Perfrazuojant anglų dramaturgo Roberto Bolto žodžius, žmogus sudaro sandorą tik tada, kai yra rimtai pasiryžęs pasišvęsti pažado vykdymui. To pažado tikrumą jis susieja su savo dorybe. Sudarydamas sandorą žmogus save tarsi vandenį laiko rieškučiose. Ir jei tik jis praskės pirštus, gali nebesitikėti save vėl atrasti. Sandoros laužytojas jau nebegali pasišvęsti ar pasiūlyti kokios nors garantijos⁸.

Aarono kunigystės turėtojas sudaro sandorą, kad vengs blogio, padės kitiems susitaikyti su Dievu ir pasiruoš gauti Melchizedeko kunigystę⁹. Šias šventas pareigas jis vykdo mokydamas, krikštydamas, stiprindamas Bažnyčios narius ir kviesdamas kitus priimti Evangeliją. Tai jo „raketos“ funkcijos. Savo ruožtu Dievas pažada viltį, atleidimą, angelų tarnavimą ir atgailos bei krikšto Evangelijos raktus¹⁰.

Melchizedeko kunigystės turėtojas sudaro sandorą, kad vykdys su Aarono kunigyste susijusias užduotis ir išaukštins savo pašaukimą Melchizedeko kunigystėje¹¹. Tai jis daro laikydamasis su šia sandora susijusių įsakymų. Tarp šių įsakymų yra: „stropiai dėmėtis amžinojo gyvenimo žodžius“ gyvenant „kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos,“¹² liudijant apie Jėzų Kristų ir Jo pastarųjų dienų darbą,¹³ nesigirti¹⁴ ir tapti Gelbėtojo draugu, pasitikinčiu Juo taip, kaip pasitikėtų draugas¹⁵.

Savo ruožtu Dievas pažada, kad Melchizedeko kunigystės turėtojas gaus raktus į Dievo slėpinių suvokimą. Jis taps toks tobulas, kad galės stovėti Dievo akivaizdoje. Jis galės atlikti savo vaidmenį išgelbėjimo darbe. Jėzus Kristus paruoš kelią šiam kunigystės turėtojui ir bus su juo. Šventoji Dvasia bus kunigystės turėtojo širdyje, ir angelai jį neš. Jo kūnas bus sustiprintas ir atnaujintas. Abraomo palaiminimų paveldėtoju jis taps kartu su žmona ir taps Dangiškojo Tėvo karalystės paveldėtoju drauge su Jėzumi Kristumi¹⁶. Tai „be galo didūs bei brangūs pažadai“¹⁷. Neįmanoma įsivaizduoti didesnių pažadų.

Kiekvienam Melchizedeko kunigystę gaunančiam vyrui Dievas su priesaika patvirtina Savo sandoros pažadus¹⁸. Ši priesaika priklauso tik Melchizedeko kunigystei,¹⁹ ir prisiekia pats Dievas, o ne kunigystės turėtojas²⁰. Kadangi šioje unikalioje situacijoje dalyvauja Jo dangiška galia ir įgaliojimas, Dievas prisiekia pasitelkdamas pačius galingiausius žodžius, kokius tik gali, kad įtikintų mus, jog jo pažadai yra įpareigojantys ir neatšaukiami.

Sulaužius kunigystės sandoras ir visiškai nusigręžus nuo jų sulaukiama sunkių pasekmių²¹. Nerūpestingas arba apatiškas elgesys kunigystės pašaukime – tai tarsi raketos dalių medžiagos nuovargis. Jis kenkia kunigystės sandorai, nes gali sužlugdyti skrydžio misiją. Nepaklusnumas Dievo įsakymams laužo sandorą. Nuo nuolat neatgailaujančio sandorų laužytojo pažadėtosios palaimos paimamos.

Prieš keletą metų geriau suvokiau ryšį tarp kunigystės „raketos“ ir galimybės pasinaudoti apmokančiąja Kristaus galia „krovinio“. Vieną savaitgalį turėjau du paskyrimus. Vienas buvo šalyje įkurti pirmąjį kuolą, o kitas – pasikalbėti su jaunu vyru ir, jei viskas bus tvarkoje, sugrąžinti jam kunigystę ir šventyklos palaiminimus. Šis trisdešimtmetis vyras prie Bažnyčios prisijungė vėlyvoje paauglystėje. Garbingai tarnavo misijoje. Bet grįžęs namo jis nuklydo ir prarado narystę Bažnyčioje. Po kelių metų jis „susiprotėjo“²² ir mylinčių kunigijos vadovų bei draugiškų narių padedamas atgailavo ir krikštu buvo vėl priimtas į Bažnyčią.

Vėliau jis pateikė prašymą sugrąžinti jam kunigystę ir šventyklos palaiminimus. Sutarėme susitikti susirinkimų namuose šeštadienį dešimtą valandą ryto. Kai atvykau į anksčiau numatytus pokalbius, jis jau buvo ten. Jis taip troško vėl turėti kunigystę, kad negalėjo sulaukti.

Pokalbio metu parodžiau jam laišką, paaiškinantį, kad prezidentas Tomas S. Monsonas pats peržiūrėjo jo prašymą ir davė leidimą šiam pokalbiui. Šis iki šiol tvirtai laikęsis vyras pravirko. Tada aš jam pasakiau, kad mūsų pokalbio data jo gyvenime neturės jokios oficialios reikšmės. Jis atrodė sutrikęs. Pranešiau, kad sugrąžinus jam palaiminimus jo narystės įrašuose bus matomi tik anksčiau įvykusių krikšto, patvirtinimo, įšventinimo į kunigystę ir endaumento datos. Jis vėl sukūkčiojo.

Paprašiau jo paskaityti iš Doktrinos ir Sandorų:

„Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu.

Iš to jūs galite pažinti, ar žmogus atgailauja dėl savo nuodėmių, – štai, jis išpažins ir paliks jas“²³.

Ašaros trečią kartą užliejo jam akis. Tada aš uždėjau rankas jam ant galvos ir Jėzaus Kristaus vardu, Melchizedeko kunigystės įgaliojimu ir Bažnyčios prezidento patvirtinimu sugrąžinau jam kunigystę ir šventyklos palaiminimus.

Mus užplūdo didelis džiaugsmas. Jis žinojo, kad vėl yra įgaliotas turėti ir naudoti Dievo kunigystę. Jis žinojo, kad jo šventyklos palaiminimai vėl veikia. Jo judesiai buvo žvalūs, ir jis visas tarsi švytėjo. Labai didžiavausi juo ir jutau, kad Dangiškasis Tėvas taip pat juo didžiuojasi.

Po to buvo įkurtas kuolas. Susirinkimuose buvo gausu entuziastingai nusiteikusių ištikimų šventųjų, ir buvo palaikyta nuostabi kuolo prezidentūra. Tačiau istorinį to kuolo įkūrimo šalyje momentą nustelbė džiaugsmas, kurį jutau sugrąžindamas kunigystę tam jaunam vyrui.

Supratau, kad kuolo įkūrimo ar kitokio kunigystės panaudojimo tikslas yra padėti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui Jų darbe – suteikti galimybę kiekvienam Dievo vaikui būti išpirktam ir išaukštintam. Kaip raketa, kurios tikslas yra pristatyti krovinį, kunigystė „pristato“ Jėzaus Kristaus Evangeliją, leisdama visiems sudaryti sandoras ir gauti su jomis susijusias apeigas. Tada „apmokantis Kristaus kraujas“²⁴ gali būti pritaikomas mums, kai savo gyvenime patiriame pašventinančią Šventosios Dvasios įtaką ir gauname Dievo pažadėtas palaimas.

Kviečiu jus ne tik paklusti Evangelijos įstatymams ir apeigoms, bet ir sudaryti kunigystės sandoras ir jų laikytis. Priimkite Dievo priesaiką ir Jo pažadą. Išaukštinkite savo atsakomybes kunigystėje, kad padėtumėte Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui. Naudokite kunigystę, kad suteiktumėte kam nors kitam galimybę pasinaudoti apmokančiąja Gelbėtojo galia! Tai darydami jūs ir jūsų šeima gausite didžius palaiminimus. Liudiju, kad Išpirkėjas gyvas ir vadovauja šiam darbui, Jėzaus Kristaus vardu, amen.