Tegul jūsų tikėjimas būna matomas

Brangūs broliai ir seserys, reiškiame jums giliausią meilę ir dėkingumą. Esame dėkingi už savo paskyrimus tarp jūsų.

Neseniai, man skrendant lėktuvu, pilotas pranešė, kad leisdamiesi patirsime turbulenciją ir kad visi keleiviai turi užsisegti saugos diržus. Turbulenciją tikrai patyrėme. Ji buvo labai stipri. Kitoje salono pusėje, pora eilių už manęs, išsigandusi moteris ėmė panikuoti. Kaskart, kai krisdavome į oro duobę ir vėl staigiai kildavome aukštyn, ji garsiai šaukė. Jos vyras bandė ją nuraminti, bet tai nepadėjo. Jos isteriški šauksmai tęsėsi, kol praskridome tą turbulencijos zoną ir ėmėme saugiai leistis. Kai ji taip nerimavo, man buvo jos gaila. Kadangi priešnuodis nuo baimės yra tikėjimas, širdyje norėjau sustiprinti jos tikėjimą.

Vėliau, keleiviams lipant iš lėktuvo, šios moters vyras užkalbino mane. Jis sakė: „Atsiprašau, kad mano žmona taip įsibaimino. Ją paguosti galėjau tik vienu būdu – pasakydamas: „Su mumis skrenda vyresnysis Nelsonas, taigi, tau nereikia nerimauti.“

Nesu tikras, ar mano buvimas tame lėktuve galėjo ją paguosti, bet viena iš mirtingojo gyvenimo tiesų yra ta, kad mūsų tikėjimas bus tikrinamas ir išbandomas. Kartais tie išbandymai vyksta mums atsidūrus tarp gyvenimo ir mirties. Šiai išsigandusiai moteriai baisiai blaškomas lėktuvas buvo vienas iš tų atvejų, kai galime akivaizdžiai pamatyti, koks stiprus mūsų tikėjimas.

Kai kalbame apie tikėjimą – tikėjimą, kuris galėtų kilnoti kalnus, – kalbame ne apie tikėjimą apskritai, o apie tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi galime stiprinti mokydamiesi apie Jį ir gyvendami pagal savo religiją. Jėzaus Kristaus doktriną Viešpats sukūrė tam, kad padėtų mums stiprinti savo tikėjimą. Tačiau šiuolaikinėje kalboje skirtingi žmonės gali skirtingai suprasti žodį religija.

Iš tikrųjų žodis religija reiškia „vėl surišti“ arba „vėl pririšti prie Dievo“¹. Tad galime savęs paklausti: Ar esame taip tvirtai prisirišę prie Dievo, kad mūsų tikėjimas matomas? Pavyzdžiui, pirmadienio rytais nugirsdavau apie profesionalių sportininkų varžybas, kurios vyko sekmadienį. Svarsčiau, ar tų karštų aistruolių „religija“ nėra „pririšusi“ jų vien prie kažkokio šokinėjančio kamuolio.

Kiekvienas galime savęs paklausti, kuo mes tikime? Komanda? Prekės ženklu? Garsenybe? Net geriausios komandos gali pralaimėti. Garsenybės gali nublankti. Yra tik vienas Asmuo, kurį tikint jūsų tikėjimas yra saugus. Tas asmuo yra Viešpats Jėzus Kristus. Turite leisti, kad jūsų tikėjimas būtų matomas!

Pirmajame iš dešimties savo įsakymų Dievas pareiškė: „Neturėsi kitų Dievų, tiktai mane.“² Jis taip pat sakė: „Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite.“³ Tačiau daugelis žmonių, ieškodami ramybės, žiūri tik į savo banko sąskaitos likutį, o ieškodami sektinų pavyzdžių – į kitus žmones.

Medikai, mokslo žmonės ir politikai dažnai patiria tikėjimo išbandymus. Ar, siekiant savo tikslų, jų religija bus matoma ar liks paslėpta? Ar jie prisirišę prie Dievo, ar prie žmogaus?

Tokį išbandymą patyriau prieš dešimtis metų, kai vienas iš mano medicinos fakulteto kolegų griežtai įspėjo mane už tai, kad savo profesionalių žinių neatsieju nuo savo religinių įsitikinimų. Jis reikalavo, kad jų nesiečiau. Kaip galėjau tai padaryti? Tiesa yra tiesa! Ji neatsiejama, ir negalima kažkurios dalies atidėti į šalį.

Ar tiesa išaiškėja mokslinėje laboratorijoje, ar per apreiškimą, visa ji sklinda iš Dievo. Visa tiesa yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis.⁴ Tačiau manęs paprašė slėpti savo tikėjimą. Aš nepaklusau savo kolegos reikalavimui. Aš leidau, kad+ mano tikėjimas būtų matomas!

Visose profesionaliose veiklose reikia griežtų tikslumo standartų. Mokslininkai brangina saviraiškos laisvę. Bet laisvė bus nepilna, jei vienų žmonių įsakais kitų žinios bus paskelbtos nepriimtinomis.

Dvasinės tiesos negalima nepaisyti – ypač dieviškų įsakymų. Dieviškų įsakymų laikymasis kiekvieną kartą atneša palaiminimus! Nusižengimas dieviškiems įsakymams kiekvieną kartą atima palaiminimus!⁵

Pasaulyje problemų apstu todėl, kad jame gyvena netobuli žmonės. Jų tikslai ir troškimai labai priklauso nuo jų tikėjimo arba jo stokos. Daugeliui Dievas nėra prioritetas. Kai kurie mano, kad šiuolaikiniame gyvenime religija nereikalinga. Ir dabar, kaip ir kiekviename laikmetyje, yra tokių, kurie išjuokia ar kritikuoja laisvą religijos praktikavimą. Kai kurie religiją netgi kaltina dėl dažnų pasaulio problemų. Reikia pripažinti, kad buvo laikai, kai religijos vardu buvo vykdomi žiaurūs dalykai. Bet tyra Viešpaties religija, kuri reiškia siekį tapti tikru Jėzaus Kristaus mokiniu, yra gyvenimo būdas ir kasdienis atsidavimas, teikiantis dievišką vadovavimą. Praktikuodami savo religiją, naudojate savo tikėjimą. Jūs leidžiate savo tikėjimui būti matomam.

Viešpats žinojo, kad Jo vaikams reikės išmokti Jį surasti. „Nes ankšti yra vartai, – sakė Jis,– ir siauras kelias, vedantis į išaukštinimą […] ir tik nedaugelis juos randa.“⁶

Raštų studijavimas yra vienas geriausių būdų rasti savo kelią ir likti jame. Raštų išmanymas teikia saugumą. Pavyzdžiui, nuo senų laikų tokia infekcija kaip „pogimdyminė karštinė“ nusinešė daugybės kūdikių ir mamų gyvybes. Tačiau Senajame Testamente išdėstyti teisingi elgesio su infekuotais pacientais principai, parašyti daugiau nei prieš 3000 metų!⁷ Daugybė žmonių žuvo dėl to, kad žinių siekiantis žmogus neįsiklausė į Viešpaties žodį!

Mano brangūs broliai ir seserys, ko nesuprantame gyvenime, jei esame nuolat besimokantys ir vis nesugebantys pažinti tiesos?⁸ Iš Raštų galime gauti didį pažinimą, o per tikėjimo maldas – įkvėpimą.

Tai darydami galėsime geriau priiminėti kasdienius sprendimus. Dievo įstatymo standartų ypač privalu laikytis kuriant ir vykdant žmonių įstatymus. Prieštaringais atvejais pirmiausia turime ieškoti Dievo vadovavimo.

Turėtume Raštus pritaikyti sau, savo labui ir pasimokymui.⁹ Pavojinga bandyti nusišalinti, apgaudinėjant save žodžiais „mano asmeninis gyvenimas“ ar net „mano geriausias elgesys“. Jei žmogus savo gyvenimą bando skirstyti į tokius skyrius, jis niekada nepasieks savo asmeninės doros potencialo – niekada netaps toks, koks jo tikrasis aš galėtų būti.

Pagunda būti populiariam gali pastatyti visuomenės nuomonę aukščiau Dievo žodžio. Planuojant politines kompanijas ir rinkodaros strategijas, dažnai naudojamasi viešosios nuomonės apklausomis. Tų apklausų rezultatai suteikia informacijos. Bet vargu, ar jais galima naudotis kaip pagrindu pateisinti nepaklusnumą Dievo įsakymams! Net jei „visi taip daro“, netiesa niekada netampa tiesa. Net populiarus blogis, klaida ir tamsa niekada netaps tiesa. Raštų įspėjimas byloja: „Vargas vadinantiems pikta geru, o gera – piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą.“¹⁰

Po Pirmojo Pasaulinio karo išpopuliarėjo gana nepadori daina. Propaguodama amoralumą ji tvirtino, kad 50 milijonų žmonių negali būti neteisūs. Bet iš tikrųjų, 50 milijonų žmonių galibūti neteisūs – visiškai neteisūs. Dievo, kuris vieną dieną teis visus mūsų darbus ir troškimus, akyse amoralumas lieka amoralumu.¹¹

Palyginkime šiandien pasaulyje vyraujančius baimę ir netikėjimą su mano švelniai mylimos dukters Emilės, kuri dabar gyvena anapus uždangos, tikėjimu ir drąsa. Kai žemiškoji gyvybė buvo bepaliekanti jos vėžio apimtą kūną, ji vos beprakalbėjo. Bet su šypsena veide ji man pasakė: „Tėti, nesijaudink dėl manęs. Žinau, kad su manimi viskas bus gerai!“ Emilės tikėjimas buvo matomas – skaisčiai matomas – tą trapią akimirką, būtent tada, kada mums to labiausiai reikėjo.

Ši graži penkių vaikų mama visiškai tikėjo savo Dangiškuoju Tėvu, Jo planu ir amžina savo šeimos gerove. Ji buvo saugiai pririšta prie Dievo. Ji buvo visiškai ištikima sandoroms, sudarytoms su Viešpačiu ir su savo vyru. Ji mylėjo savo vaikus, bet buvo rami, nepaisant artėjančio atsiskyrimo nuo jų. Ji tikėjo savo ir jų ateitimi, nes tikėjo mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų.

1986 metais Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Žinoma, susidursime su baime, patirsime pajuoką ir pasipriešinimą. Turėkime drąsos nepaisyti daugumos nuomonės, drąsos ginti teisingus principus. Drąsa, o ne kompromisas, sukelia Dievo pritarimo šypseną. […] Atminkite, kad bijo visi žmonės, bet tie, kurie pasitinka savo baimes su [tikėjimu], dar turi ir drąsos.“¹²

Prezidento Monsono patarimas yra nesenstantis! Taigi, prašau jūs, mano brangūs broliai ir seserys: Diena po dienos eidami link savo amžinos lemties stiprinkite savo tikėjimą. Skelbkite savo tikėjimą! Tegul jūsų tikėjimas būna matomas!¹³

Meldžiu, kad būtumėte saugiai pririšti prie Dievo, kad amžinos Jo tiesos įsirėžtų jūsų širdyje amžiams. Meldžiu, kad visą jūsų gyvenimą jūsų tikėjimas būtų matomas! Jėzaus Kristaus vardu, amen.