Reikalinga: Darbą paspartinsiančios rankos ir širdys

Brangios seserys, kaip mes jus mylime! Ar žiūrėdamos tą nuostabų vaizdo siužetą matėte, kaip pačios tiesiate pagalbos ranką žmogui, einančiam sandoros keliu? Žiūrėdama galvojau apie pradinukę vardu Brin. Brin teturi vieną ranką ir vis tik ją tiesia, laimindama savo šeimą ir draugus – pastarųjų dienų šventuosius ir kitų tikėjimų žmones. Ji tikra gražuolė! Ir jūs taip pat! Seserys, mes galime ištiesti pagalbos ranką ir pašvęsti savo širdį, kad paspartintume nuostabų Dangiškojo Tėvo darbą.

Kaip Raštuose aprašytos ištikimos seserys Ieva, Sarija, Marija ir daugelis kitų žinojo, savo prigimtį ir paskirtį, taip ir Brin žino, kad ji yra Dievo dukra.¹ Mes taip pat galime žinoti apie savo, kaip mylimų Dievo dukrų, dievišką paveldą ir apie Jo mums paruoštą gyvybiškai svarbų darbą.

Gelbėtojas mokė: „Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo.“² Ką turime žinoti ir daryti, kad galėtume vėl gyventi šalia Viešpaties?³ Galime pasimokyti iš istorijos apie jaunuolį, kuris paklausė Jėzų, ką jam daryti, kad gautų amžinąjį gyvenimą.

Jėzus jam atsakė: „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“

Jaunuolis paklausė, kurių įsakymų jam reikėtų laikytis. Jėzus iš dešimties priminė keletą gerai žinomų įsakymų.

Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“

Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“⁴

Jėzus pašaukė jaunuolį į savo darbą – mokinystės darbą. Toks yra ir mūsų darbas. Mes turime „atidė[ti] į šalį šio pasaulio dalykus ir … glaus[tis] prie [savo] sudarytų sandorų“⁵, ateiti pas Kristų ir sekti Juo. Būtent tai daro mokiniai!

Seserys, nepradėkime savęs plakti dėl to, kad Gelbėtojas jaunuoliui užsiminė, kad reikia tapti tobulam. Šioje istorijoje žodis tobulas buvo išverstas iš graikiško žodžio, kuris reiškia „išbaigtas“. Iš visų jėgų stengdamosi veržtis pirmyn sandoros keliu, tampame vis išbaigtesnės ir tobulesnės šiame gyvenime.

Panašiai kaip turtingas jaunuolis, gyvenęs Jėzaus dienomis, kartais esame gundomos nuleisti rankas arba pasukti atgal, galbūt manydamos, jog nepajėgsime be kitų pagalbos. Ir esame teisios! Be pagalbos nesugebėsime padaryti tų sudėtingų dalykų, kuriuos mus prašo atlikti. Pagalba ateina per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, Šventosios Dvasios vadovavimą ir žmonių ištiestą pagalbos ranką.

Ištikima neištekėjusi sesuo neseniai paliudijo, kad per Apmokėjimą ji atrado savyje jėgų ištiesti keturiems nuo vėžio mirusios sesers vaikams pagalbos rankas ir širdį, pasiryžusią juos auginti. Tai man priminė vyresniojo Nylo A. Maksvelo žodžius: „Lengviausi Bažnyčios darbai jau atlikti. Nuo šiol, mūsų darbas bus sunkesnis ir įdomesnis. Mūsų paklusnumas bus bandomas įdomiais būdais.“⁶ Jus atsiuntė į žemę šiame Evangelijos laikotarpyje dėl to, kas esate ir kam buvote paruoštos. Nepaisydamos Šėtono įtikinėjimų, dvejoti tuo, kas esame, prisiminkime, kad esame Jėzaus Kristaus mokinės!

Mormonas buvo tikras mokinys, gyvenęs dienomis, kai „kiekviena širdis buvo užkietinta, … ir … niekada nėra buvę tokio didžiulio nelabumo tarp visų Lehio vaikų“⁷. Ar norėtumėte gyventi tomis dienomis? Tačiau Mormonas, nepaisydamas tų negandų, drąsiai pareiškė: „Štai, aš esu Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, mokinys.“⁸

Ar jis nenuostabus? Jis žinojo, kas jis toks ir kokia jo misija, jį supantis blogis neišblaškė jo dėmesio. Savo pašaukimą jis laikė dovana.⁹

Susimąstykite, kokia palaima yra būti pašauktoms kasdien Viešpačiui dovanoti mokinystės dovaną, žodžiais ir darbais pareikšti: „Štai, aš esu Jėzaus Kristaus mokinė!“

Man patinka prezidento Boido K. Pakerio istorija apie seserį, iš kurios buvo šaipomasi dėl to, kad ši paklausė pranašo patarimo kaupti maisto atsargas. Viena kritikė užsiminė, kad užėjus sunkiems laikams, jos vadovai paprašys ją pasidalinti savo maisto atsargomis su kitais. Jos, tikros mokinės, paprastas ir ryžtingas atsakas buvo toks: „Bent jau turėsiu kuo dalintis.“¹⁰

Myliu Bažnyčios moteris, jaunas ir senas. Matau jų stiprybę. Matau jų tikėjimą. Jūs turite kuo dalintis ir esate tam pasiruošusios. Jūs darote tai be fanfarų, slapta, atkreipdamos dėmesį į mūsų garbinamą Dievą, o ne į save, ir darote tai nesusimąstydamos apie atlygį.¹¹ Taip elgiasi mokiniai!

Neseniai Filipinuose susipažinau su mergina, kurios šeima tapo mažiau aktyvi Bažnyčioje, kai jai tebuvo septyneri, todėl ji kas savaitę viena pavojingu keliu keliaudavo į bažnyčią. Ji pasakojo, jog būdama 14-kos nusprendė būti ištikima savo sandoroms, kad būtų verta savo būsimą šeimą auginti namuose, kurie „palaiminti kunigystės galia“¹². Esamas ar būsimas šeimas galime sustiprinti laikydamiesi sandorų, tęsėdami vieni kitiems ir Dievui duotus pažadus.

Būtent tai daro mokiniai!

Ištikima sesuo iš Japonijos drauge su savo vyru lankėsi mūsų misijoje Korėjoje. Ji nekalbėjo korėjietiškai, o ir anglų kalbos žinios buvo labai ribotos, tačiau Viešpaties darbe ji buvo pasiryžusi naudoti savo išskirtines dovanas ir ištiesti pagalbos ranką. Būtent tai daro mokiniai! Mūsų misionierius ji išmokė, kaip padaryti paprastą origami figūrėlę – atsiveriančią burną. Tada, pasinaudodama keliais jai žinomais angliškais žodžiais, ji mokė misionierius „atverti savo burnas“ ir dalintis Evangelija. Jie, kaip ir aš, niekada nepamirš tos pamokos.

Akimirkai įsivaizduokite, kad stovime drauge su milijonais Jo Bažnyčios seserų ir brolių, drąsiai žengiame pirmyn, darydamos tai, ką daro mokiniai – tarnaujame ir mylime taip, kaip tai darė Gelbėtojas. Ką jums reiškia būti Kristaus mokine?

„Mormonų pagalbos rankos“ liemenes ir marškinėlius dėvi šimtai tūkstančių nesavanaudiškų Jėzaus Kristaus mokinių, pasinaudojusių proga tarnauti teikiant fizinę pagalbą. Pasišventę mokiniai gali tarnauti ir kitais būdais. Kartu įsivaizduokime dvasinius „Reikalingi“ skelbimus, susijusius su išgelbėjimo darbu:

• Reikalingi: gimdytojai, kurie savo vaikus užaugins šviesoje ir tiesoje

• Reikalingi: sūnūs ir dukterys, broliai ir seserys, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės, seneliai ir senelės, ir ištikimi draugai, kurie mokys ir išties pagalbos ranką einantiems sandoros keliu

• Reikalingi: paklūstantys Šventosios Dvasios kuždesiams ir veikiantys pagal gautus nurodymus

• Reikalingi: kasdien gyvenantys pagal Evangeliją visose situacijose

• Reikalingi: šeimos istorijos ir šventyklos darbuotojai ir darbuotojos, kurie sujungtų šeimas amžinybei

• Reikalingi: misionieriai, misionierės ir nariai, kurie paskleistų „gerąją naujieną“ – Jėzaus Kristaus Evangeliją

• Reikalingi: gelbėtojai ir gelbėtojos, surasiančios nuklydusius nuo kelio

• Reikalingi: broliai ir seserys, kurie laikosi sandorų ir palaiko tiesą bei teisingumą

• Reikalingi: tikri Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniai ir mokinės

Prieš daug metų vyresnysis M. Raselas Balardas pakvietė Bažnyčios seseris sakydamas:

„Nuo šiol iki pat tos dienos, kai ir vėl ateis Viešpats, Jam reikia, kad visose šeimose, apylinkėse, bendruomenėse ir tautose teisios moterys žengtų pirmyn ir savo žodžiais bei darbais sakytų: „štai aš, siųsk mane.“

Mano klausimas toks: ar jūs būsite viena iš tų moterų?“¹³

Tikiuosi, kad kiekviena drąsiai galime atsakyti „Taip!“ Baigsiu pradinukų dainelės žodžiais:

Būdamos tikros mokinės, aukokime uolias savo širdis ir pagalbos rankas spartindamos Jo darbą. Nesvarbu, jei galime ištiesti tik vieną ranką, kaip Brin atveju. Nesvarbu, kad kol kas nesame tobulos ir išbaigtos. Mes esame pasišventusios mokinės, kurios randa, kam ištiesti pagalbos ranką šiame kelyje. Mūsų seserija neapsiriboja dabartimi ir prisimena prieš mus gyvenusias ištikimų seserų kartas. Seserys, išvien su gyvaisiais pranašais, regėtojais ir apreiškėjais, turinčiais kunigystės raktus, galime žengti pirmyn it vienas kūnas, būdamos mokinės ir tarnautojos, kurių uolios širdys ir rankos spartina išgelbėjimo darbą. Tai darydamos tapsime panašesnės į Gelbėtoją. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.