Dvasiniai viesulai

Sveikinu jus šį rytą – ypatingai jaunuolius, esančius čia Konferencijų centre ir visame pasaulyje. Esate išrinktoji karta, pašaukta nuostabion lemtin, ir aš kalbėsiu ypač jums.

Prieš daugelį metų, kai lankėme savo šeimą Floridoje, netoli nuo mūsų nusileido tornadas. Viena moteris, gyvenusi kilnojamame namelyje, nuėjo pasislėpti į vonios kambarį. Namelis pradėjo drebėti. Prabėgo keletas akimirkų. Tada ji išgirdo kaimynę sakant: „Aš čia, svetainėje.“ Išėjusi iš vonios kambario ji didžiai nustebo pamačiusi, jog tornadas pakėlė ir nunešė jos kilnojamąjį namelį oru, ir pastatė tiksliai ant kaimynės kilnojamojo namelio.

Mano jaunieji draugai, pasaulyje nebus ramaus sklendimo Gelbėtojo antrojo atėjimo link. Raštuose skelbiama, kad „viskas bus sąmyšyje“.¹ Brigamas Jangas sakė: „Ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis man buvo apreikšta, kad Bažnyčia plėsis, klestės, augs ir pasklis ir kad proporcingai Evangelijos plitimui tarp žemės tautų augs ir Šėtono galia.“²

Didesnį susirūpinimą už išpranašautus žemės drebėjimus ir karus³ kelia dvasiniai viesulai, kurie gali išrauti jus iš jūsų dvasinių pamatų ir perkelti jūsų dvasią į tokias vietas, kurios jums atrodė neįmanomos, kartais jums net nepastebint, kad persikėlėte.

Blogiausi viesulai yra priešininko pagundos. Nuodėmė visuomet buvo pasaulyje, tačiau dar niekuomet ji nebuvo taip lengvai pasiekiama, nepasotinama ir priimtina. Žinoma yra galinga jėga nuodėmės viesulams pažaboti. Ji vadinasi atgaila.

Ne visus gyvenimo viesulus susikuriame patys. Kai kurie kyla dėl kitų žmonių neteisingų sprendimų, o kiti – tiesiog todėl, kad tai mirtingas pasaulis.

Būdamas berniukas, Prezidentas Boidas. K. Pakeris kentėjo nuo sunkios poliomelito ligos. Kai vyresniajam Dalinui H. Ouksui buvo septyneri, staiga mirė jo tėvas. Kai sesuo Kerolė F. Makonki iš Merginų organizacijos visuotinės prezidentūros buvo paauglė, išsituokė jos tėvai. Iššūkiai ateis, bet jeigu pasitikėsite Dievu, jie sustiprins jūsų tikėjimą.

Gamtoje medžiai, augantys vėjuotoje aplinkoje, tampa stipresni. Kai vėjai čaižo jauną medelį, jo vidinės jėgos elgiasi dvejopai. Pirma, jos skatina šaknis greičiau augti ir labiau plėstis. Antra, jėgos medžio viduje sukuria ląstelių struktūras, kurios storina kamieną bei šakas ir pritaiko juos prie vėjo poveikio. Tos stipresnės šaknys ir šakos saugo medį nuo vėjų, kurie vis grįžta.⁴

Dievui jūs daug svarbesni už medžius. Jūs esate Jo sūnūs ir dukros. Jis padarė, kad jūsų dvasia būtų stipri ir atspari gyvenimo viesulams. Jūsų jaunystės viesulai, kaip tie jauną medelį veikiantys vėjai, gali sustiprinti jūsų dvasinę stiprybę, ruošdami jus ateičiai.

Kaip jums ruoštis būsimiems viesulams? „Atminkite[…] būtent ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos jūs turite statyti savo pamatą; idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus […] savo strėles viesule […] kada visa jo kruša ir jo galinga audra daužysis į jus, tai neturėtų galios jums nutraukti […] dėl uolos, ant kurios esate pastatyti.“⁵ Tai jūsų apsauga nuo viesulo.

Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Kadaise Bažnyčios standartai daugmaž sutapo su visuomenės standartais, tačiau dabar tarp jų atsivėrė praraja ir ji kaip niekad plečiasi.“⁶ Ta praraja kai kuriems sukelia dvasinius viesulus. Pateiksiu vieną pavyzdį.

Praeitą mėnesį Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Kvorumas išplatino laišką Bažnyčios vadovams visame pasaulyje. Jame rašoma: „Pokyčiai civilinėje teisėje neturėtų ir iš tiesų negali pakeisti Dievo nustatytų moralės įstatymų. Dievas tikisi, kad vykdysime ir palaikysime Jo įsakymus, nepriklausomai nuo skirtingų visuomenėje vyraujančių nuomonių ir tendencijų. Jo duotas skaistybės įstatymas yra aiškus: lytiniai santykiai yra leistini tik tarp vyro ir moters– oficialiai ir teisėtai susituokusių vyro ir žmonos. Raginame jus peržiūrėti doktriną, išdėstytą pareiškime „Šeima. Pareiškimas pasauliui“.⁷

Pasauliui traukiantis nuo Viešpaties skaistybės įstatymo, mes nesitraukiame. Prezidentas Monsonas sakė: „Žmonijos Gelbėtojas apibūdino save, kaip esantį pasaulyje, bet ne iš pasaulio. Mes taip pat galime būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio, atmesdami neteisingas idėjas ir mokymus bei išlikdami ištikimi Dievo įsakymams.“⁸

Nors vyriausybės ir geranoriški asmenys iš naujo apibrėžė santuoką, Viešpats to nepadarė. Pačioje pradžioje Dievas įsteigė santuoką tarp vyro ir moters – Adomo ir Ievos. Jis nustatė kur kas aukštesnę santuokos paskirtį negu suaugusių žmonių asmeninių užgaidų tenkinimas – tai idealios aplinkos, kurioje augtų ir būtų auklėjami vaikai, sukūrimas. Šeimos yra dangaus lobis.⁹

Kodėl vis dar kalbame apie tai? Kaip sakė Paulius: „Mes nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima.“¹⁰ Mūsų, kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų, pareiga mokyti mūsų Gelbėtojo plano Jo vaikams ir įspėti apie Jo įsakymų nesilaikymo pasekmes.

Neseniai kalbėjausi su viena laurelių klasės nare iš Jungtinių Valstijų. Pacituosiu jos elektroninį laišką:

„Praeitais metais kai kurie iš mano draugų Facebook svetainėje pradėjo skelbti savo nuomonę apie santuoką. Daugelis pritarė tos pačios lyties žmonių santuokoms, ir kai kurie PDŠ jaunuoliai pažymėjo, kad jiems „patinka“ tos paskelbtos žinutės. Aš nekomentavau.

Nusprendžiau paskelbti savo įsitikinimus apie tradicinę santuoką apgalvotai.

Prie savo paskyros nuotraukos įterpiau užrašą: „Tikiu santuoka tarp vyro ir moters.“ Beveik iš karto susilaukiau žinučių. „Esi savanaudė.“ „Esi linkusi smerkti.“ Vienas žmogus prilygino mane vergvaldžiams. Iš vieno gero draugo, stipraus Bažnyčios nario, gavau tokią žinutę: „Turi spėti su laiku. Viskas keičiasi, ir tu turėtum keistis.“

Ji sakė: „Neatsakiau tuo pačiu, bet ir nepašalinau savo skelbimų.“

Toliau ji rašo: „Kartais, kaip sakė prezidentas Monsonas „tur[ime] stovėti vieni“. Tikiuosi, kad, kaip jaunimas, kartu liksime ištikimi Dievui ir Jo gyvųjų pranašų mokymams.“¹¹

Mums turėtų ypatingai rūpėti susiduriantieji su potraukiu tai pačiai lyčiai. Tai siaubingo greičio viesulas. Noriu išreikšti savo meilę ir pagarbą tiems, kurie drąsiai pasitinka šį tikėjimo išbandymą ir lieka ištikimi Dievo įsakymams!¹² Tačiau kiekvienas, nepriklausomai nuo priimtų sprendimų ir įsitikinimų, nusipelno mūsų gerumo ir dėmesio.¹³

Gelbėtojas mokė mus mylėti ne tik savo draugus, bet ir tuos, kurie su mumis nesutinka – ir netgi tuos, kurie mūsų nepripažįsta. Jis sakė: „Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? […] Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, tai kuo gi viršijate kitus?“¹⁴

Pranašas Džozefas Smitas perspėjo mus „saugo[tis] būti teis[iems] savo akyse,“ kvietė atverti savo širdis visiems vyrams ir moterims tiek, kad „pajustume norą paimti juos ant savo pečių“¹⁵ Kristaus Evangelijoje nėra vietos šaipymuisi, priekabiavimui ar fanatiškumui.

Jeigu jums kyla neaiškumų dėl Bažnyčios vadovų patarimo, prašau, aptarkite savo nuoširdžius klausimus su tėveliais ir vadovais. Jums reikia stiprybės, kylančios iš pasitikėjimo Viešpaties pranašais. Prezidentas Haroldas B. Ly sakė: „Mūsų, kaip Bažnyčios narių, apsauga – […] išmokti klausytis žodžių ir įsakymų, kuriuos per Savo pranašą duos Viešpats. […] Kai kurie dalykai pareikalaus kantrybės ir tikėjimo. Tai, ką sužinosite, jums gali nepatikti. […] Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms […] socialinėms pažiūroms […] prieštarauti […] jūsų visuomeniniam gyvenimui. Tačiau, jeigu į tai įsiklausysite, tarytum tai būtų iš Paties Viešpaties lūpų […] pragaro vartai jūsų nenugalės […] ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus …“ (DS 21:6).”¹⁶

Kita galinga apsauga nuo gyvenimo viesulų yra Mormono Knyga.

Kai prezidentas Henris B. Airingas buvo paauglys, jo šeima persikėlė į kitą miestą. Persikraustymas iš pradžių jam nebuvo malonus, ir jis teturėjo vos kelis draugus. Jis jautėsi nepritampantis prie vidurinės mokyklos moksleivių. Viesulai sukosi. Ką jis darė? Jis nukreipė savo energiją į Mormono Knygą, daugybę kartų ją perskaitydamas.¹⁷ Po daugelio metų prezidentas Airingas paliudijo: „Man patinka grįžti prie Mormono Knygos ir giliai bei dažnai iš jos semtis.“¹⁸ „Tai pats galingiausias užrašytas liudijimas, kokį turime, kad Jėzus yra Kristus.“¹⁹

Viešpats parūpino jums kitą būdą, kaip tvirtai stovėti – dvasinę dovaną, galingesnę už priešininko viesulus! Jis sakė: „Stovėkite šventose vietose ir nesitraukite“²⁰

Kai buvau paauglys, Bažnyčioje buvo tik 13 šventyklų. Dabar yra 142. Aštuoniasdešimt penki procentai Bažnyčios narių gyvena 320 kilometrų atstumu nuo šventyklos. Viešpats jūsų kartai suteikė galimybę pasiekti šventas Jo šventyklas lengviau nei bet kuriai kitai kartai pasaulio istorijoje.

Ar kada stovėjote šventykloje, apsirengę baltai, laukdami dalyvavimo krikštuose? Kaip jūs jautėtės? Šventykloje yra apčiuopiamas šventumo jausmas. Gelbėtojo ramybė pažaboja pasaulio viesulus.

Tai, kaip jaučiatės šventykloje, yra pavyzdys, kaip norite jaustis gyvendami.²¹

Susiraskite savo senelius bei seneles ir tolimesnius giminaičius, kurie išėjo prieš jus. Pasiimkite jų vardus į šventyklą.²² Susipažindami su savo protėviais, pamatote gyvenimo, santuokos, vaikų, teisumo pavyzdžius, o kartais ir pavyzdžius, kurių norėtumėte vengti²³

Vėliau šventykloje jūs sužinosite daugiau apie pasaulio sukūrimą, apie Adomo ir Ievos gyvenimo pavyzdžius ir, svarbiausia, apie mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų.

Mano brangieji broliai ir seserys, kaip mes jus mylime, žavimės jumis ir dėl jūsų meldžiamės. Neleiskite viesulams jūsų parblokšti. Tai jūsų dienos, kada turite tvirtai stovėti kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus mokiniai.²⁴

Tvirčiau statykite savo pamatą ant jūsų Išpirkėjo uolos.

Labiau branginkite Jo neprilygstamą gyvenimą ir mokymus.

Uoliau sekite Jo pavyzdžiu ir įsakymais.

Nuoširdžiau priimkite Jo meilę, Jo gailestingumą bei malonę ir galingas Jo Apmokėjimo dovanas.

Jei tai darysite, pažadu, kad matysite viesulus tokius, kam jie skirti – padedančius jums augti išmėginimus, pagundas, trukdžius ar iššūkius. Ir jeigu metai iš metų gyvensite teisiai, užtikrinu jus, kad jūsų išgyvenimai vėl ir vėl patvirtins jums, kad Jėzus yra Kristus. Dvasinė uola po jūsų kojomis bus tvirta ir patikima. Džiūgausite, kad Dievas patalpino jus čia, kad prisidėtumėte prie paskutinio pasiruošimo Kristaus šlovingam atėjimui.

Gelbėtojas sakė: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus.“²⁵ Tai Jo pažadas jums. Žinau, kad šis pažadas tikras. Žinau, kad Jis gyvas, Jėzaus Kristaus vardu, amen.