Viena Kristuje
Mano mylimi bendradarbiai Viešpaties darbe, tikiu, kad galime ir turėtume naujuosius draugus Bažnyčioje pasitikti daug svetingiau.
Laba diena, brangūs broliai ir seserys. Kaip sakome mano gimtąja braziliškąja portugalų kalba: „Boa tarde!“ Jaučiuosi palaimintas, kad galiu dalyvauti šioje nuostabioje Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios visuotinėje konferencijoje, vadovaujamoje mūsų mylimo pranašo prezidento Raselo M. Nelsono. Žaviuosi šia didžia visų mūsų galimybe klausytis Viešpaties balso per Jo tarnus žemėje šiomis pastarosiomis dienomis, kuriomis gyvename.
Mano tėvynėje Brazilijoje gausu gamtos turtų. Vienas jų – gerai žinoma upė Amazonė, viena didžiausių ir ilgiausių upių pasaulyje. Ją sudaro dvi atskiros Solimoeso ir Rio Negro upės. Įdomu tai, kad dėl skirtingų šių upių ištakų, tėkmės greičio, vandens temperatūros ir cheminės sudėties, kažkiek mylių tos upės teka drauge, kol vandenys galiausiai susimaišo. Po tų kelių mylių, susimaišius vandenims, atsiranda upė, visiškai kitokia nei ją sudarančios dalys. Tik šioms dalims susiliejus, Amazonė tampa tokia galinga, kad pasiekusi Atlanto vandenyną, stumia atgal sūrų vandenyno vandenį ir daugelį mylių tose vietose vandenyne vis dar gėlas vanduo.
Panašiai kaip Solimoeso ir Rio Negro upės susilieja sudarydamos didžią Amazonės upę, taip Dievo vaikai į atkurtąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią renkasi iš skirtingų tradicijų, kultūrų ir socialinės aplinkos, sudarydami nuostabią šventųjų Kristuje bendruomenę. Galiausiai drąsindami, palaikydami ir mylėdami vienas kitą mes susijungiame pasaulyje suformuodami galingą gėrio jėgą. Kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai, vieningai tekėdami šia gerumo upe, galėsime suteikti gėlo Evangelijos vandens ištroškusiam pasauliui.
Viešpats įkvėpė Savo pranašus mokyti mus, kaip galime palaikyti ir mylėti vienas kitą, kad galėtume tapti vieningi tikėjimu ir tikslu sekti Jėzumi Kristumi. Naujojo Testamento apaštalas Paulius mokė, kad „visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi […]: visi esate viena Kristuje Jėzuje“1.
Kai per krikštą pažadame sekti Gelbėtoju, liudijame priešais Tėvą, kad esame pasiryžę priimti Kristaus vardą.2 Stengdamiesi savo gyvenime įgyti Jo dieviškas savybes, per Viešpaties Kristaus Apmokėjimą tampame kitokie, nei buvome iki tol, ir mūsų meilė visiems žmonėms natūraliai auga.3 Jaučiame nuoširdų susirūpinimą kiekvieno žmogaus gerove ir laime. Vienas į kitą žiūrime kaip į brolius ir seseris, kaip į dievišką prigimtį, savybes ir potencialą turinčius Dievo vaikus. Trokštame rūpintis vienas kitu ir nešti vienas kito naštas.4
Būtent taip Paulius apibūdino tikrąją meilę.5 Mormono Knygos pranašas Mormonas tai apibūdino kaip „tyrą Kristaus meilę“6, kuri yra tauriausios, kilniausios ir stipriausios meilės forma. Mūsų dabartinis pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas neseniai šios tyros Kristaus meilės pasireiškimą apibūdino kaip tarnystę, kryptingesnį ir šventesnį būdą mylėti kitus ir jais rūpintis taip, kaip tai darė Gelbėtojas.7
Apsvarstykime šį meilės ir rūpinimosi pagal Gelbėtojo pavyzdį principą naujų atsivertusiųjų ir pradedančių lankytis mūsų Bažnyčios pamaldose drąsinimo, pagalbos ir rėmimo kontekste.
Šie naujieji draugai, ateidami iš pasaulio, priimdami Jėzaus Kristaus Evangeliją ir prisijungdami prie Jo Bažnyčios, tampa Jo mokiniais ir per Jį užgimsta iš naujo.8 Jie palieka gerai pažįstamą pasaulį ir pasirenka sekti Jėzumi Kristumi visa širdimi prisijungdami prie naujos upės, tokios kaip galingoji Amazonė, – upės, kuri yra narsi gerumo ir teisumo jėga, tekanti link Dievo akivaizdos. Apaštalas Petras ją apibūdino kaip „išrinktąją giminę, karališkąją kunigystę, šventąją tautą, ypatingus žmones“9. Įsiliedami į šią naują ir nepažįstamą upę naujieji draugai iš pradžių gali jaustis šiek tiek sutrikę. Šie naujieji draugai įsilieja į upę su unikaliomis ištakomis, vandens temperatūra ir chemine sudėtimi – į upę, turinčią savas tradicijas, kultūrą ir žodyną. Toks naujas gyvenimas Kristuje jiems gali pasirodyti per daug sudėtingas. Pagalvokite minutėlę, kaip jie gali jaustis pirmą kartą girdėdami tokius posakius kaip „šeimos namų vakaras“, „vyskupijos jaunimo komitetas“, „pasninko sekmadienis“, „krikštas už mirusiuosius“, „triknygė“ ir panašiai.
Lengva suprasti, kodėl jie gali jausti, kad nepritampa. Tokiomis aplinkybėmis jie galbūt svarsto: „Ar yra man čia vietos? Ar aš pritapsiu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje? Ar Bažnyčiai reikia manęs? Ar rasiu naujų draugų, kurie norėtų man padėti ir mane palaikyti?“
Mano brangūs draugai, tokiomis akimirkomis tie iš mūsų, kurie yra kituose ilgos mokinystės kelionės etapuose, mūsų naujiesiems draugams turi šiltai ištiesti draugystės ranką, priimti juos tokius, kokie jie yra, ir padėti, mylėti ir įtraukti juos į savo gyvenimą. Visi šie naujieji draugai yra brangūs Dievo sūnūs ir dukterys.10 Negalime sau leisti prarasti nė vieno iš jų, nes kaip Amazonės upė priklauso nuo ją vandeniu maitinančių intakų, taip mums reikia jų tiek pat, kiek jiems reikia mūsų, kad pasaulyje taptume galinga gėrio jėga.
Mūsų naujieji draugai atsineša Dievo duotus talentus, užsidegimą ir gerumą. Jų evangelinis užsidegimas gali būti užkrečiantis ir taip padėti mums atgaivinti savo liudijimus. Jie taip pat atneša naujus požiūrius į tai, kaip suprantame gyvenimą ir Evangeliją.
Jau seniai esame mokomi, kaip galime padėti mūsų naujiesiems draugams jaustis laukiamiems ir mylimiems atkurtoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Kad visą gyvenimą galėtų išlikti stiprūs ir ištikimi, jiems reikia trijų dalykų:
Pirma, Bažnyčioje jiems reikia brolių ir seserų, kurie nuoširdžiai jais domėtųsi, būtų tikri ir lojalūs draugai, į kuriuos jie galėtų nuolat kreiptis, kurie eitų šalia ir atsakytų į jų klausimus. Kaip nariai, dalyvaudami Bažnyčios veiklose ir susirinkimuose, turėtume visada būti dėmesingi ir ieškoti naujų veidų, kad ir kokie būtų mūsų pavedimai, pareigos ar reikalai. Mūsų naujiesiems draugams galime padėti Bažnyčioje jaustis svetingai priimtiems ir laukiamiems labai paprastai, pavyzdžiui, šiltai pasisveikindami, nuoširdžiai nusišypsodami, sėdėdami šalia jų, kai giedame ir garbiname, supažindindami juos su kitais nariais ir panašiai. Taip atverdami savo širdį šiems naujiesiems draugams, elgiamės pagal tarnystės dvasią. Kai tarnausime jiems lyg Gelbėtojas, jie nesijaus kaip „ateiviai mūsų namuose“. Jie pajus, kad gali pritapti ir rasti naujų draugų, o svarbiausia, per mūsų nuoširdų rūpinimąsi jie jaus Gelbėtojo meilę.
Antra, naujiesiems draugams reikia užduoties – progos tarnauti kitiems. Tarnavimas – tai vienas nuostabių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios savitumų. Tai procesas, per kurį gali stiprėti mūsų tikėjimas. Kiekvienas naujasis draugas vertas tos galimybės. Nors skirti pašaukimus netrukus po krikšto yra vyskupo ir apylinkės tarybos pareiga, niekas mums, kaip nariams, nedraudžia pakviesti savo naujųjų draugų padėti mums tarnauti kitiems neoficialiai arba tarnavimo projektuose.
Trečia, naujieji draugai turi būti „maitinami geruoju Dievo žodžiu“11. Su jais skaitydami ir aptardami mokymus, pateikdami pasakojimų kontekstą ir paaiškindami sunkius žodžius, galime jiems padėti susipažinti su Raštais ir juos pamilti. Taip pat galime juos mokyti, kaip gauti asmeninį vedimą reguliariai studijuojant Raštus. Be to, būdami mūsų naujųjų draugų namuose, galime parodyti savo draugiškumą ir pakviesti juos apsilankyti mūsų namuose kitu, ne reguliarių Bažnyčios susirinkimų ir veiklų metu, taip padėdami jiems įsilieti į galingą šventųjų bendruomenės upę.
Suprasdami, kiek mūsų naujiesiems draugams reikia pasikeisti ir kiek sunkumų jiems tenka įveikti tampant Dievo šeimos nariais, mūsų broliais ir seserimis, galime papasakoti, kaip patys įveikėme panašius iššūkius savo gyvenime. Tai padės jiems suprasti, kad jie nėra vieniši ir kad Dievas juos palaimins, kai jie naudos tikėjimą Jo pažadais12.
Kai Solimoeso ir Rio Negro upės susilieja, Amazonės upė tampa galinga ir stipri. Panašiai ir čia, kai mes ir mūsų naujieji draugai iš tiesų susivienijame, atkurtoji Jėzaus Kristaus Bažnyčia tampa dar stipresnė ir tvirtesnė. Mudu su mano brangiąja Rozana esame labai dėkingi už visus tuos, kurie prieš daugelį metų, kai savo gimtoje šalyje priėmėme Jėzaus Kristaus Evangeliją, padėjo mums įsilieti į šią naują upę. Bėgant metams šie nuostabūs žmonės iš tiesų mums tarnavo ir padėjo toliau gyventi teisiai. Esame labai dėkingi už juos.
Pranašai vakarų pusrutulyje gerai žinojo, kaip išlaikyti naujuosius draugus, kartu ištikimai tekančius į šią naują gerumo upę link amžinojo gyvenimo. Pavyzdžiui, Moronis, matęs mūsų laikus ir žinodamas, kad susidursime su panašiais sunkumais13, rašydamas Mormono Knygoje, paminėjo šiuos svarbius žingsnius:
„Ir po to, kai būdavo priimti krikštytis ir paveikti bei išvalyti Šventosios Dvasios galia, jie būdavo priskaičiuojami prie Kristaus bažnyčios žmonių; ir jų vardai būdavo užrašomi, idant juos atsimintų ir maitintų geruoju Dievo žodžiu, kad išlaikytų juos teisingame kelyje, išlaikytų nuolat dėmesingus maldai, pasikliaujančius vien Kristaus, jų tikėjimo kūrėjo ir išbaigėjo, nuopelnais.
Ir bažnyčia dažnai susirinkdavo pasninkauti ir melstis, ir kalbėtis vienas su kitu apie savo sielų gerovę.“14
Mano mylimi bendradarbiai Viešpaties darbe, tikiu, kad galime ir turėtume naujuosius draugus Bažnyčioje pasitikti daug svetingiau. Kviečiu jus apsvarstyti, kaip galime būti draugiškesni, svetingesni ir padėti tokiems žmonėms jau nuo šio sekmadienio. Žiūrėkite, kad neleistumėte jūsų pareigoms Bažnyčioje trukdyti jums svetingai pasitikti naujuosius draugus Bažnyčios susirinkimuose ir veiklose. Juk šios sielos Dievo akyse yra brangios ir daug svarbesnės už programas ir veiklas. Jei šiems mūsų naujiesiems draugams tarnausime širdimis, kupinomis tyros meilės, kaip tai darė Gelbėtojas, pažadu jums Jo vardu, kad Jis padės mums. Jei veiksime kaip ištikimi tarnautojai, kaip tai darė Gelbėtojas, mūsų naujieji draugai gaus reikalingos pagalbos, kad išliktų stiprūs, atsidavę ir ištikimi iki galo. Jie prisijungs prie mūsų, mums tampant galinga Dievo liaudimi, ir padės atnešti gėlo vandens pasauliui, kuriam labai reikia Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimų. Šie Dievo vaikai pajus, kad nėra „pašaliniai nei svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai“15. Pažadu jums, kad jie atpažins mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus akivaizdą Jo paties Bažnyčioje. Jie ir toliau drauge su mumis tekės kaip upė į viso gerumo šaltinį, kol juos išskėstomis rankomis pasitiks mūsų Viešpats Jėzus Kristus, ir jie išgirs Tėvą sakant: „Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.“16
Kviečiu jus siekti Viešpaties pagalbos mylint kitus taip, kaip Jis myli jus. Visi darykime taip, kaip pataria Mormonas: „Todėl, mano mylimi broliai [ir seserys], melskitės savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtumėt pripildyti šitos meilės, kurios jis suteikė visiems, kurie yra tikri jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasekėjai.“17 Aš liudiju apie šias tiesas ir darau tai Jėzaus Kristaus vardu, amen.