Visuotinė konferencija
Šventykla ir jūsų dvasinis pamatas
2021 m. spalio visuotinė konferencija


Šventykla ir jūsų dvasinis pamatas

Kai jūsų gyvenime vyksta kokie nors neramumai, dvasiškai saugiausia gyventi laikantis savo šventyklos sandorų!

Mano brangūs broliai ir seserys, esu dėkingas, kad šį rytą galiu būti su jumis ir dalytis savo širdies jausmais.

Kaip žinote, atliekame kapitalinį istorinės Solt Leik Sičio šventyklos remontą. Į šį sudėtingą projektą įeina sustiprinimas jos originalaus pamato, kuris gerai tarnavo daugiau nei šimtmetį. Ši šventykla turi stovėti kur kas ilgiau. Gegužės pabaigoje tikrinau, kiek pasistūmėta į priekį vykdant šį didžiulį projektą. Pamaniau, kad jums būtų malonu pamatyti tai, ką pamatėme mudu su mano žmona Vende. Manau, suprasite, kodėl giesmė „Koks pagrindas tvirtas“1 mums įgavo naują reikšmę.

Vaizdo įrašas iš Solt Leiko šventyklos renovacijos aikštelės: „Matome originalų Solt Leiko šventyklos pamatą. Stoviu vietoje, kuri yra po buvusiu Sodo kambariu. Apžiūrinėdamas, kaip meistriškai pastatytas visas šis pastatas, stebiuosi tuo, ką nuveikė pionieriai. Jaučiu didžiulę pagarbą, kai pagalvoju, kad jie pastatė šią nuostabią šventyklą daugiau nei prieš šimtmetį turėtais įrankiais ir naudotais metodais.

Tačiau po daugelio dešimtmečių, atidžiai apžiūrinėdami pamatą matome erozijos padarinius, plyšius mūro sienose ir nevienodą tų sienų tvirtumą.

Dabar, kai matau, ką šiuolaikiniai inžinieriai, architektai ir statybos ekspertai gali padaryti, kad sustiprintų tą originalų pamatą, esu priblokštas. Jų darbas stulbina!

Bet kurio pastato pamatas, ypač tokio didelio kaip šis, turi būti pakankamai stiprus ir atsparus, kad atlaikytų žemės drebėjimus, koroziją, stiprius vėjus ir neišvengiamą nusėdimą, kuris veikia visus pastatus. Dabar atliekamas sudėtingas stiprinimo darbas sutvirtins šios šventos šventyklos pamatą, kad jis atlaikytų laiko išbandymą.“

Mes negailime jėgų, kad šios garbingos šventyklos, kuri tapo vis labiau pažeidžiama, pamatą padarytume tokį, kuris atlaikys gamtos jėgas iki tūkstantmečio. Panašiai atėjo laikas kiekvienam iš mūsų įgyvendinti nepaprastas priemones – galbūt priemones, kurių niekada nesiėmėme, – savo asmeniniam dvasiniam pamatui stiprinti. Beprecedentis laikotarpis reikalauja atitikmens neturinčių priemonių.

Mano brangūs broliai ir seserys, tai yra pastarosios dienos. Jei jūs ir aš norime atlaikyti ateinančius pavojus ir spaudimus, kiekvienam būtina turėti tvirtą dvasinį pamatą, pastatytą ant mūsų Išpirkėjo, Jėzaus Kristaus, uolos.2

Todėl kiekvieną jūsų klausiu: „Koks tvirtas jūsų pamatas? Ir kaip reikia sutvirtinti jūsų liudijimą ir Evangelijos supratimą?“

Šventykla yra mūsų tikėjimo ir dvasinės tvirtybės stiprinimo centras, nes šventyklos širdyje yra Gelbėtojas ir Jo doktrina. Viskas, ko šventykloje mokoma mokymu ir Dvasia, padeda geriau suprasti Jėzų Kristų. Jo būtinos apeigos susieja mus su Juo per šventas kunigystės sandoras. Tada, mums laikantis sandorų, Jis apdovanoja mus savo gydančia, stiprinančia galia.3 O, kaip mums reikės Jo galios ateinančiomis dienomis.

Mums pažadėta: „Jeigu jūs pasiruošę, nebijosite.“4 Šis patikinimas labai tinka mūsų laikams. Viešpats pareiškė, kad, nepaisant precedento neturinčių šiandienos iššūkių, tiems, kurie savo pamatus stato ant Jėzaus Kristaus ir išmoko naudotis Jo galia, nereikia pasiduoti unikaliems šios eros rūpesčiams.

Šventyklos apeigos ir sandoros yra senovinės. Viešpats nurodė Adomui ir Ievai melstis, sudaryti sandoras ir aukoti aukas.5 Išties, kai žemėje būdavo žmonių, paklūstančių Viešpaties žodžiui, jiems visada būdavo įsakoma statyti šventyklas.6 Bažnyčios patvirtintuose Raštuose apstu šventyklos mokymų, aprangos, kalbos ir kitų dalykų aprašymų.7 Viskas, kuo tikime, ir visi Dievo pažadai, kuriuos Jis davė savo sandoros žmonėms, šventykloje susijungia į viena. Kiekviename amžiuje šventykla pabrėžė brangią tiesą, kad tie, kurie sudaro sandoras su Dievu ir jų laikosi, yra sandoros vaikai.

Taigi Viešpaties namuose galime sudaryti tas pačias sandoras su Dievu, kurias sudarė Abraomas, Izaokas ir Jokūbas. Ir galime gauti tokius pačius palaiminimus!

Paveikslėlis
Kertlando ir Navū šventyklos

Šventyklos buvo šio Evangelijos laikotarpio dalis nuo jo pirmųjų dienų.8 Kertlando šventykloje Elija suteikė Džozefui Smitui užantspaudavimo įgaliojimą. Navū šventykloje buvo sugrąžinta kunigystės pilnatvė.9

Iki tol, kol mirė kankinio mirtimi, Džozefas Smitas vis gaudavo apreiškimus, padedančius toliau atkurti endaumentą ir užantspaudavimo apeigas.10 Tačiau jis pripažino, kad reikia tolimesnio tobulinimo. 1842 m. gegužę, suteikęs endaumentą Brigamui Jangui, Džozefas jam pasakė: „Tai dar nėra tinkamai sutvarkyta, bet mes padarėme viską, ką galėjome esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė, ir linkiu tau imtis šio klausimo ir suorganizuoti, ir susisteminti visas šias ceremonijas.“11

Po Pranašo mirties, prezidentas Jangas prižiūrėjo baigiamuosius Navū šventyklos statybos darbus12 ir vėliau pastatė šventyklas Jutos teritorijoje. Per Sent Džordžo šventyklos žemutinių aukštų pašventinimą Brigamas Jangas energingai pareiškė, kad reikia skubiai vykdyti vikarinius šventyklos darbus, sakydamas: „Kai apie tai galvoju, noriu, kad septynių griaustinių liežuviai pažadintų žmones.“13

Nuo tada šventyklos apeigos buvo palaipsniui tobulinamos. Prezidentas Haroldas B. Ly paaiškino, kodėl Gelbėtojo atkurtoje Bažnyčioje toliau keičiasi procedūros, taisyklės ir net šventyklos apeigų vykdymas. Prezidentas Ly sakė: „Jėzaus Kristaus Evangelijos principai yra dieviški. Niekas nekeičia Bažnyčios principų ir [doktrinos], tik Viešpats per apreiškimą. Tačiau metodai keičiasi, kai ateina įkvėptas nurodymas tiems, kurie pirmininkauja tuo metu.“14

Pagalvokite, kaip per daugelį metų pasikeitė sakramento teikimas. Ankstesnėmis dienomis sakramento vanduo susirinkusiems buvo pateikiamas viename dideliame inde. Iš jo gėrė visi. Dabar mes naudojame atskiras vienkartines taureles. Procedūra pasikeitė, tačiau sandoros liko tos pačios.

Apmąstykite šias tris tiesas:

  1. Sugrąžinimas yra procesas, ne įvykis, ir tęsis tol, kol Viešpats vėl ateis.

  2. Pagrindinis Izraelio surinkimo tikslas15 yra suteikti šventyklos palaiminimus ištikimiems Dievo vaikams.

  3. Kai mes ieškome, kaip tikslą įvykdyti veiksmingiau, Viešpats atskleidžia daugiau įžvalgų. Tebevykstančiam sugrąžinimui reikia nuolatinio apreiškimo.

Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas dažnai klausė Viešpaties, ar yra geresnių būdų, kaip suteikti šventyklos palaiminimus Jo ištikimiems vaikams. Mes reguliariai siekiame nurodymų, kaip užtikrinti, kad šventyklos nurodymai, sandoros ir apeigos būtų tikslūs ir vienodi visame pasaulyje, kad ir kokie būtų kalbos ir kultūros skirtumai.

Viešpačiui vadovaujant ir atsakant į mūsų maldas, neseniai buvo atlikti procedūriniai pakeitimai. Jis yra Tas, kuris nori, kad jūs labai aiškiai suprastumėte, ką daryti įpareigoja sandoros, kurias sudarote. Jis yra Tas, kuris nori, kad jūs visa siela patirtumėte Jo šventas apeigas. Jis nori, kad suprastumėte savo privilegijas, pažadus ir pareigas. Jis nori, kad gautumėte dvasinių įžvalgų ir patirtumėte pabudimų, kokių dar niekada nepatyrėte. To Jis nori visiems šventyklos lankytojams, kad ir kur jie gyvena.

Dabartinės ir tolesnės šventyklos procedūrų pataisos yra nuolatinis įrodymas, kad Viešpats aktyviai vadovauja savo Bažnyčiai. Jis kiekvienam iš mūsų suteikia galimybę veiksmingiau sustiprinti savo dvasinį pamatą, sutelkiant savo gyvenimą į Jį ir į Jo šventyklos apeigas bei sandoras. Kai į Viešpaties mokslo namus ateisite su šventyklos rekomendacija, atgailaujančia širdimi ir ieškančiu protu, Jis jus mokys.

Jei atstumas, sveikatos problemos ar kiti apribojimai kurį laiką neleis jums lankytis šventykloje, kviečiu jus nusistatyti reguliarų laiką, kada mintyse pasikartosite sudarytas sandoras.

Jei jums dar nepatinka lankytis šventykloje, lankykitės dažniau, ne rečiau. Tegul Viešpats per savo Dvasią jus ten moko ir įkvepia. Pažadu, kad laikui bėgant šventykla taps saugumo, paguodos ir apreiškimo vieta.

Jei galėčiau asmeniškai pasikalbėti su kiekvienu jaunu suaugusiuoju, prašyčiau jūsų ieškoti amžino bendražygio, su kuriuo galėtumėte būti užantspauduoti šventykloje. Jums gali kilti klausimas, ką tai pakeis jūsų gyvenime. Pažadu, kad tai pakeis viską! Kai susituoksite šventykloje ir reguliariai į ją sugrįšite, jūs būsite stiprinami ir gausite patarimų sprendimams priimti.

Jei galėčiau pasikalbėti su kiekvienu vyru ir žmona, kurie vis dar nėra užantspauduoti šventykloje, prašyčiau jų imtis būtinų veiksmų, kad gautų tas vainikuojančias, gyvenimą keičiančias apeigas.16 Ar tai ką pakeis? Tik tuomet, jei norite amžinai tobulėti ir amžinai būti drauge. Vien noras amžinai būti kartu to neatneš. Jokia kita ceremonija ar sutartis to neatneš.17

Jei galėčiau pasikalbėti su kiekvienu vyru ar moterimi, kurie trokšta santuokos, bet dar nerado savo amžinojo bendražygio, raginčiau nelaukti iki santuokos, kad gautumėte endaumentą Viešpaties namuose. Jau dabar pradėkite mokytis ir patirti, ką reiškia būti ginkluotam kunigystės galia.

O kiekvieno iš jūsų, sudariusio šventyklos sandoras, prašau maldingai ir nuosekliai stengtis suprasti šventyklos sandoras ir apeigas.18 Atsivers dvasinės durys. Sužinosite, kaip perskirti šydą tarp dangaus ir žemės, kaip paprašyti, kad jums padėtų Dievo angelai, ir kaip geriau gauti vadovavimą iš dangaus. Jūsų stropios pastangos tai daryti sustiprins ir sutvirtins jūsų dvasinį pamatą.

Mano brangūs broliai ir seserys, kai Solt Leiko šventyklos remontas bus baigtas, per žemės drebėjimą Solt Leiko slėnyje nebus saugesnės vietos nei šioje šventykloje.

Lygiai taip pat, kai jūsų gyvenime vyksta kokie nors neramumai, dvasiškai saugiausia gyventi laikantis savo šventyklos sandorų!

Prašau tikėti mano žodžiais, kad, kai jūsų dvasinis pamatas yra tvirtai pastatytas ant Jėzaus Kristaus, jums nereikia bijoti. Kadangi esate ištikimi šventykloje sudarytoms savo sandoroms, būsite sustiprinti Jo galia. Tada, kai įvyks dvasiniai žemės drebėjimai, galėsite tvirtai stovėti, nes jūsų dvasinis pamatas bus tvirtas ir nepajudinamas.

Myliu jus, brangūs broliai ir seserys. Aš žinau šias tiesas: Dievas, mūsų Dangiškasis Tėvas, nori, kad jūs pasirinktumėte grįžti namo pas Jį. Jo amžinosios pažangos planas yra nesudėtingas ir sukurtas gerbiant jūsų valią. Esate laisvi pasirinkti, kas būsite – ir su kuo būsite – būsimame pasaulyje!

Dievas gyvas! Jėzus yra Kristus! Tai Jo Bažnyčia, atkurta, kad padėtų jums įgyvendinti savo dievišką likimą. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Žr. „Koks pagrindas tvirtas“, Giesmės, 37.

  2. „Idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus, […] tai netur[ės] [mums] galios […] dėl uolos, ant kurios [esame] pastatyti, kuri yra patikimas pamatas; ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti“ (Helamano 5:12; kursyvas pridėtas).

  3. Žr. Doktrinos ir Sandorų 109:15, 22.

  4. Doktrinos ir Sandorų 38:30; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 10:55.

  5. Žr. Mozės 5:5–6.

  6. Žr. Raštų rodyklę, straipsnį „œŠventykla“.

  7. Pavyzdžiui, žr. Išėjimo 28, 29 ir Kunigų 8 skyrius. Mozės palapinė buvo žinoma kaip „Liudijimo palapinė“ (Skaičių 9:15; Išėjimo 38:21). Saliamono šventykla buvo sugriauta 587 m. pr. Kr. g., praėjus keleriems metams po to, kai Lehio šeima paliko Jeruzalę. Šią šventyklą Zerubabelis atstatė maždaug po 70 metų. 37 m. pr. Kr. g. ją apgadino gaisras. 16 m. pr. Kr. g. Herodas šventyklą išplėtė. Ši šventykla, kurią matė Jėzus, buvo sunaikinta 70 m. po Kr. g. Nefis panašiai kaip šventykloje jausdavosi „dažnai eidamas į kalną ir dažnai melsdamasis“ (1 Nefio 18:3); vėliau, Amerikoje, jis pastatė šventyklą „pagal Saliamono šventyklą“, tačiau ne tokią puošnią (žr. 2 Nefio 5:16).

  8. Žr. Doktrinos ir Sandorų 88:119; 124:31.

  9. Žr. Doktrinos ir Sandorų 110:13–16; 124:28. Navū šventyklos kertinis akmuo buvo padėtas 1841 m. balandžio 6 d., praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Džozefas Smitas gavo apreiškimą ją pastatyti. Navū šventyklos paskirtis buvo daugeriopa. Pavyzdžiui, Viešpats paaiškino, kad reikia krikštyklų, kad šventieji būtų krikštijami už mirusiuosius (žr. Doktrinos ir Sandorų 124:29–30).

  10. Žr. Doktrinos ir Sandorų 131 ir 132. Doktrinos ir Sandorų 128 yra laiškas, kurį Džozefas Smitas parašė šventiesiems dėl krikšto už mirusiuosius. Jame jis rašė, kad mirusiųjų išgelbėjimas „yra būtinas ir svarbus mūsų išgelbėjimui, [… nes] jie be mūsų negali būti padaryti tobuli, nei mes negalime be savo mirusiųjų būti padaryti tobuli“ (15 eil.).

  11. Joseph Smith, in Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 (2018), 454.

  12. „Bažnyčios istorikas Džordžas A. Smitas paskaičiavo, kad iš dalies užbaigtoje Navū šventykloje 1845 m. gruodžio mėn. ir 1846 m. sausio mėn. endaumentus gavo 5 634 broliai ir seserys. Porų užantspaudavimas tęsėsi iki 1846 m. vasario 7 d.; iki to laiko kunigija laikui ir amžinybei sujungė daugiau nei 2 000 porų“ (Bruce A. Van Orden, “Temple Finished before Exodus,” Deseret News, Dec. 9, 1995, deseret.com; see also Richard O. Cowan, “Endowments Bless the Living and Dead,” Church News, Aug. 27, 1988, thechurchnews.com).

  13. „Kaip manote, ką pasakytų protėviai, jei galėtų kalbėti? Argi jie nesakytų: „Mes gulėjome čia tūkstančius metų, čia, kalėjime, laukdami, kol ateis šis Evangelijos laikotarpis“? Jei jie tai galėtų, mūsų ausyse griaudėtų griaustiniai iš dangaus, jei nesuvoktume mūsų atliekamo darbo svarbos. Visi angelai danguje žiūri į šią saujelę žmonių ir skatina juos išgelbėti žmonijos šeimą. […] Kai apie tai galvoju, noriu, kad septynių griaustinių liežuviai pažadintų žmones“ (Discourses of Brigham Young, sel. John A. Widtsoe [1954], 403–4).

  14. Harold B. Lee, “God’s Kingdom—a Kingdom of Order,” Ensign, Jan. 1971, 10. Taip pat žr. prezidento Vilfordo Vudrafo 1896 m. pareiškimą; jis pareiškė: „Aš, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas, noriu pasakyti, kad dabar turėtume eiti toliau ir tobulėti. Mums apreiškimas nesibaigė. […] Prezidentas [Brigamas] Jangas, sekęs paskui prezidentą Džozefą Smitą, atvedė mus čia. Jis organizavo šias šventyklas ir vykdė savo pašaukimo ir pareigų tikslus. […] Jis negavo visų apreiškimų, priklausančių šiam darbui; nei prezidentas Teiloras, nei Vilfordas Vudrafas. Šis darbas nesibaigs, kol jis bus ištobulintas“ (The Discourses of Wilford Woodruff, sel. G. Homer Durham [1946], 153–54).

  15. Žr. 3 Nefio 29:8–9.

  16. Žr. Doktrinos ir Sandorų 131:2, 4.

  17. Žr. Doktrinos ir Sandorų 132:7.

  18. Vyresnysis Džonas A. Vidsou rašė: „Vyrui ar moteriai, einantiems per šventyklą atmerktomis akimis, klausantiems simbolių ir sandorų ir nuolat besistengiantiems suprasti visą prasmę, Dievas taria savo žodį, ir apreiškimai ateina. Endaumentas yra toks simboliškas, kad tik kvailys bandytų jį apibūdinti; jame taip gausu apreiškimų tiems, kurie stengiasi ieškoti ir pamatyti, kad jokie žmogaus žodžiai negali išaiškinti ar paaiškinti tarnavimo šventykloje galimybių. Apreiškimu suteiktą endaumentą geriausiai galima suprasti apreiškimu“ (in Archibald F. Bennett, Saviors on Mount Zion [Sunday School manual, 1950], 168).