Kunigystė Patikimas inkaras

Augau jaukioje aplinkoje Logane, Jutoje. Vaikystėje man nereikėjo nerimauti dėl maisto, pastogės ar išsilavinimo. Bet, galbūt dėl lengvo gyvenimo, man reikėjo ko nors, kas mane laikytų kaip inkaras.

Man toks inkaras buvo Dievo kunigystė. Augau neįprastoje aplinkoje. Mano tėtis buvo pašauktas tarnauti vyskupu, kai buvau vienerių. Jis tarnavo vyskupu 19 metų. Jo tėviškas ir dvasinis vadovavimas man buvo didžiulė pagalba.

Manau, kad būtent todėl per savo 12 gimtadienį laukiau, kada gausiu Aarono kunigystę. Prisimenu tą išskirtinę dieną, kada ant savo galvos jaučiau mane įšventinančio tėvo rankas. Po to aš žengiau iš vienos Aarono kunigystės pareigybės į kitą ir gavau pašaukimus, kuriais labai džiaugiausi.

Sakramento dalinimas man buvo ypač svarbus. Galėjau matyti, kaip žmonės, imdami Viešpaties kūno ir kraujo simbolius, įsipareigoja paklusti Viešpačiui ir laikytis Jo įsakymų.

Laikui bėgant, baigiau vidurinę mokyklą, o tada, po metų universitete, buvau pašauktas į misiją. Džiaugiausi kiekviena jos minute ir savo porininkais. Vienas ypač mane sustiprino. Daug išmokau iš to, kaip jis vykdė savo pareigas.

Kadangi šalis dalyvavo kare, grįžęs iš misijos prisijungiau prie Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų. Karui pasibaigus grįžau į universitetą, vedžiau ir pradėjau kurti šeimą. Vėliau dėl darbo teko gyventi daugelyje Jungtinių Valstijų vietų, kur daug ko išmokau tarnaudamas įvairiuose kunigystės pašaukimuose. Galiausiai apsistojau Bostone, Masačusetso valstijoje, kur tarnavau kuolo prezidentu. Iš ten buvau pašauktas tarnauti Dvylikos padėjėju, o vėliau, po 17 mėnesių, – Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu.

Ko išmokau kaip Dvylikos Kvorumo narys?

Išmokau, kad kunigystė yra vadovas, inkaras ir apsauga.

Kunigystė buvo visada. Prieš ateidamas į žemę Adomas turėjo kunigystę. Kai kunigystę turinti Adomo ainija pasklido, tapo būtina organizuoti jos valdymą. Viešpats tai padarė pašaukdamas Abraomą pirmininkauti kunigystę turintiems savo vaikams. Tą organizaciją perėmė Izaokas ir Jokūbas, kurio vardas vėliau buvo pakeistas į Izraelio.

Po kelių šimtmečių Izraelio palikuonys atsidūrė vergijoje. Viešpats pasiuntė Mozę, kad juos išvaduotų. Bet kai šis tai padarė, jie, kaip tauta, pasirodė nepasiruošę Melchizedeko kunigystei. Taigi iki pat Gelbėtojo laikų jie teturėjo Aarono kunigystę.

Man pasirodė labai įdomu tai, ką Gelbėtojas pirmiausia padarė pradėjęs savo tarnavimą. Jis suorganizavo Melchizedeko kunigystę. Jis pašaukė dvylika apaštalų ir mokė juos kunigystės įstatymų ir tvarkos. Jis pašaukė Petrą būti jo vyriausiuoju apaštalu – įsteigė įgaliojimo liniją Savo Bažnyčioje. Kaip tada, taip ir dabar Jėzus Kristus yra tas, kuris išrenka savo vyriausiąjį apaštalą pirmininkauti Bažnyčiai ir vadovauja jam, kai šis vykdo savo kunigystės pareigas.

Taigi kunigystės linija driekiasi tiesiai nuo mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo per vyriausiąjį apaštalą kitiems apaštalams ir kitiems kunigystę turintiems asmenims Bažnyčioje. Įgaliojimo raktai duodami apaštalams ir, kol tie raktai yra žemėje, mus ves pats Viešpats. Šis dieviškas nurodymas saugo mus ir užtikrina, kad Bažnyčia nenukryps nuo tiesos. Tai nesikeis, nes tai nurodė ne žmogus. Tai nurodė Viešpats.

Mano svarbiausias patarimas vaikinams: studijuokite kunigystės doktrinas, supraskite, kokią galią turite naudodami kunigystę, ir suvokite, kaip tai gali palaiminti jūsų ir kitų gyvenimus.

Pažadu, kad jei mokysitės kunigystės doktrinų ir vykdysite savo kunigystės pareigas, kunigystė bus patikimas inkaras, kuris jus saugiai laikys ir atneš jums didį džiaugsmą. Būkite ištikimi kunigystės kvorumui. Susisiekite su savo draugais ir atveskite juos į savo kvorumą. Kurkite kvorume broliją, kuri bus nuolatinis pagrindas jūsų gyvenime.