Kai į namus smogia pornografija – gydytis reikia ir žmonoms, ir vyrams
Savo akimis mačiau, kad gydančioji Gelbėtojo galia gali aplankyti ir vyrus, ir jų žmonas, kai vyrus kamuoja pornografijos potraukis.
Fotoiliustracijai pozavo modeliai
Per šešis pirmuosius mano tarnavimo vyskupu mėnesius kelios mano apylinkės poros atėjo pas mane konfidencialiai pasakyti, kad vyrą kamuoja pornografijos potraukis. Kartais žmona svirduliuodavo priblokšta ką tik sužinotos sukrečiančios paslapties; kitos žmonos tai žinojo mėnesius ar metus.
Kiekvienai iš tų porų jaučiau gailestį ir jaučiau išperkančią Gelbėtojo galią, kai reguliariai ir rūpestingai kalbėjau su kiekvienu iš tų brolių, stengdamasis padėti jiems „nusikratyti grandines to, kuris netruks [juos] surišti“ (2 Nefio 9:45).
Tačiau turbūt gausiausiai besiliejančią Dvasią jaučiau susitikęs su jų žmonomis. Supratau, kad, nors kai kurios žaizdos buvo šviežios, o kitos per metų metus tapo randais, visos tos seserys išgyveno stiprų dvasinį skausmą, kurį sukėlė klausimas: „Ką aš padariau ne taip, kad jį traukiu nebe aš?“ arba „Kodėl jis nori įsivaizduoti save su kita, o ne su manimi?“
Kadangi prasižengė vyras, vyskupas linkęs manyti, kad būtent vyrui reikia galimybės pasinaudoti raktais, atrakinančiais gydančią Gelbėtojo galią. Bet supratau, kad žmonai ne mažiau reikia būti išgydytai nuo skausmo ir traumos nei vyrui būti išgydytam nuo nuodėmės ir įkyraus potraukio.
Savo pamoksle nefitams pranašas Jokūbas smerkė vyrus už jų neištikimybę savo žmonoms, „daugelio kurių jausmai Dievo akyse nepaprastai švelnūs ir skaistūs, ir trapūs, kas patinka Dievui“ (Jokūbo knygos 2:7). Jis tęsė: „Savo blogais pavyzdžiais jūs sudaužėte savo švelnių žmonų širdis […] ir jų širdžių kūkčiojimai kyla pas Dievą prieš jus“ (Jokūbo knygos 2:35). Šiuos kūkčiojimus mačiau savo akimis. Dažnai juos sukeldavo ne tik tai, kad žmona jausdavosi išduota dėl to, kad jos vyras domisi pornografija, bet ir tai, kad kamuojamas vidinės kovos, vyras jai pasakė žeminančius žodžius ir šiurkščiai su ja elgėsi. Iš tikrųjų, neretai vyrai, kurių blogas įprotis iškilo į dienos šviesą, kaltę dėl savo elgesio suverčia žmonai, primindami visokius veiksmus, kuriuos ji padarė ar kurių nepadarė. Liūdna, bet neretai žmonos priima tuos kaltinimus ir net patiki jais.
Viena tokia pora sėdėjo mano kabinete vos kelioms dienoms praėjus po to, kai vyras atskleidė savo pornografijos vartojimo įprotį, kamuojantį jį nuo jaunystės. Klausydama Paramos bendrijos pamokos, paruoštos pagal 2014 metų balandžio visuotinėje konferencijoje pasakytą sesers Lindos S. Ryvs kalbą „Apsauga nuo pornografijos – tai į Kristų susitelkę namai“, žmona pradėjo atpažinti savo vyro kritiškame elgesyje su ja daugelį požymių, kuriuos apibūdino mokytoja. Po pamokos ji priėjo prie savo vyro ir paklausė, o jis išpažino taip seniai slėptą paslaptį. Jos ir taip pažeista savigarba dabar susijungė su karštu apmaudu. Per pirmą susitikimą su manimi jiems sunkiai sekėsi įsivaizduoti, kad jų santuoka galėtų tęstis. Patikinau juos, kad viltis yra, daviau jiems pirmą patarimą ir paprašiau sugrįžti ir susitikti su manimi individualiai.
Ruošdamasis šiems susitikimams aš karštai meldžiausi ir peržiūrėjau patarimus, pateiktus tinklalapyje LDS.org, Ministering Resources, ypač skyriuje, skirtame pornografijos vartotojų sutuoktiniams. Ten rašoma: „Parodykite meilę bei rūpestį ja ir jos sutuoktiniu. Paaiškinkite, kad ji nėra atsakinga už tai, kad jos sutuoktinis domisi pornografija ir nederamai elgiasi su ja, ir kad ji neprivalo kęsti užgaulaus elgesio.“
Kai susitikau su ta seserimi, man reikėjo to patarimo ir aš jį išsakiau kartu su patikinimu, kad jos vyras taip elgėsi visai ne dėl jos, ne dėl to, ką ji padarė ar nepadarė, o dėl jame vykstančio vidinio konflikto. Pamačiau, kaip ją užliejo palengvėjimo ir nusiraminimo banga, kai ji suvokė šiuos žodžius ir pajuto Dvasios patvirtinimą, kad jie buvo tikrai teisingi. Baigiantis pokalbiui ji paklausė, ar nesuteikčiau jai kunigystės palaiminimo. Suvokiau, kad esu vienintelis, į kurį ji gali kreiptis tokio palaiminimo, nes ji nenorėjo, kad apie jos padėtį sužinotų šeima ar draugai.
Kad padėčiau vyrui išgyti, pasiūliau jam lankytis vietinėje pastarųjų dienų šventųjų gydymosi nuo priklausomybės grupėje, o jo žmoną pakviečiau lankytis atitinkamoje grupėje sutuoktiniams ir šeimos nariams. Ji man papasakojo apie palengvėjimą, kurį pajuto susitikusi su seserimis, suprantančiomis, ką jai tenka iškentėti, ir viltį, kurią įgijo matydama poras, perbridusias per tokį patį išbandymą ir sugebėjusias išeiti iš jo drauge.
Praėjo jau keli mėnesiai nuo mūsų pirmo susitikimo su ta pora, ir dėl mūsų dažno bendravimo mano meilė ir rūpestis jais išaugo. Nors suvokiu, kad jų tolimesnis kelias nebus lygus, kiekvieną mėnesį džiaugiuosi sužinojęs, jog tas vyras nepasiduoda geismui ir pornografijai, ir, kas yra akivaizdu, išaugusia jo žmonos saviverte ir pasitikėjimu.
Neseniai kalbėdamas su jais pastebėjau, kad skausmą ir ašaras, kuriuos patyriau ankstesniuose susitikimuose, pakeitė dažnos šypsenos ir net juokas. Bet turbūt didžiausias pasiekimas yra atsiradusi viltis – viltis, kad jų santuoka ne tik gali tęstis, bet kad ji netgi gali tapti kažkuo gražiu ir išaukštinančiu.
Pripažįstu, kad, deja, ne kiekviena pora patiria tokį rezultatą. Kai kurios santuokos gali žlugti, kai pornografijos vartotojas atsisako daryti pažangą. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kokį kelią pasirinks vyras, supratau, kad patarimas tarnauti žmonoms yra įkvėptas. Tikiuosi, kad nė viena sesuo, atsidūrusi tokioje padėtyje, nesijaus savo vyskupo nepastebėta, neteisingai suprasta ar nuteista. Vyskupo tarnavimas yra pagrindinis kanalas, per kurį Gelbėtojas apreiškia savo galią visiškai išgydyti kiekvieną širdį – net tas, kurios buvo „pervertos gilių žaizdų“ (Jokūbo 2:35).
Apačioje: Kerė buvo priblokšta, kai sužinojo apie savo vyro priklausomybę nuo pornografijos, bet ji rado viltį ir gydymą per Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą.