Velykinės Svisų šeimos tradicijos
Visada gera drauge su šeima susirinkti per šventes ir linksmai praleisti laiką, sustiprinti ryšius ir pasimokyti gerų dvasingų pamokų. Mūsų šeimoje Velykos įprastai būna būtent tokia šventė. Kūrybinga močiutė Svis visada sugalvoja smagių staigmenų vaikams ir vaikaičiams. Kitų metų šventę ji pradeda planuoti iš karto, vos atšvenčiame Velykas. Visus metus kaupia kiaušinių lukštus. Kepdama kepinius ar šeimai gamindama kitus patiekalus, ji kruopščiai praduria kiekvieno kiaušinio galą, iškrato jo turinį ir taip išsaugo sveiką lukštą.
Artėjant Velykoms kiaušinių lukštai pripilami konfeti ir apvyniojami spalvotomis servetėlėmis. Vaikaičiams patinka padėti ruošti kiaušinių lukštus ir dažyti margučius. Vėliau konfeti kiaušiniai ir margučiai išslapstomi [kieme] kartu su plastikiniais kiaušiniais, kuriuose yra staigmena.
Paprastai visa šeima susirenka šeštadienį prieš Velykas mūsų namuose. Prieš puotą skiriame laiko dvasinei minčiai ir padėkai už palaiminimus ir mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų.
Močiutės paruoštas gardus maistas jau laukia ant valgomojo stalo. Mūsų valgiaraštį sudaro kumpis, bulvių mišrainė, keptos šparaginės pupelės, krosnyje ką tik iškeptos bandelės ir įvairios salotos. Suvalgius desertą: kelis sausainius, „braunio“ pyrago gabalėlį ir ledų, prasideda linksmybės. Pirmiausia mūsų kieme vaikaičiai ieško išslapstytų velykinių margučių. Mažieji pradeda 30 sekundžių anksčiau už kitus, o tada prie jų prisijungia visi vaikai ir ieško paslėptų margučių bei medžiuose kabančių staigmenų.
Išoriniame namo kieme velykinių kiaušinių ieško „vyresni vaikai“, tarp jų kartais būna net prosenelė. Jame išslapstyti konfeti kiaušiniai ir daugybė plastikinių ir tikrų margučių. Duodamas ženklas ir šėlsmas prasideda. Tikslas – surasti kaip įmanoma daugiau margučių, o jų ieškant galima ir kam nors į kaktą kaukštelėti konfeti kiaušiniu. Net mažyliai bando dalyvauti šiose šėlionėse. Didysis prizas – plastikinis kiaušinis, kuriame paslėpta 20 dolerių kupiūra.
Po to veiksmas persikelia į vidinį kiemą, kuriame keli senelio pabalnoti ožiai laukia, kad jais galėtų pajodinėti mažesni vaikai. Leistinas jodinėtojo svoris negali viršyti 27 kilogramų, todėl kartais tenka nuvilti per metus ūgtelėjusius vaikus. Jau patyrę jodinėtojai trykšta entuziazmu, o vienas kitas nedrąsesnis vaikas žvilgsniu ar žodžiu šaukia: „Nuimkit mane nuo šios būtybės!“
Koks didžiulis palaiminimas yra šeima! Jėzaus Kristaus Evangelija teikia mums viltį, kad mūsų šeimos narių ryšys išliks amžinai. Esu įsitikinęs, kad anapus uždangos prisiminimai apie šias patirtis pripildys mus džiaugsmo ir meilės. Įdomu, ar danguje bus kiaušinių ir konfeti?