Visuotinė konferencija – tai kompasas žmonijai
Kova, prasidėjusi ikižemiškoje būtyje, tebevyksta. Viešpats yra pasakęs: „Kai taika bus paimta nuo žemės ir velnias turės galią savo valdoms.“1
Net ir šiomis dienomis galime girdėti sielų pagalbos šauksmą.
Biblijoje esame mokomi: „Priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“2
„Šis amžius yra kupinas neribotų pavojų, o taip pat ir neapsakomų galimybių.“3
Pasauliui dangaus pagalbos reikia labiau nei bet kada.
Visais laikais Dievas žmonėms kalbėjo per pranašus. Jam žinomi mūsų išbandymai ir Jis palaiko mus. Jo žodis yra pats galingiausias ginklas. Per apreiškimus savo išsirinktų pasiuntinių lūpomis Jis nuolat skelbia, kad turime būti stiprūs ir nepasiduoti velnio įtakai.
Visuotinė konferencija mums yra neįkainojamas kompasas, nes išgirstame ne tik doktriną, bet ir sužinome realią, Dievo įkvėptą kryptį, kuri išplečia mūsų supratimą apie sielos poreikius ir tai, kaip ir kur turime eiti.
Nors mums sunku prisiminti viską, kas buvo pasakyta, tačiau visa tai apmąstydami galime atverti savo širdį ir protą. Poveikis gali būti toli siekiantis, net atveriantis dangaus langus.
Gelbėtojas yra pasakęs: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu.“4
Jis turi išsirinkęs vyrus, kurie mus perspėja apie pavojus. Kai būsime dėmesingi, priešininkas mūsų neapgaus.
Pranašai yra „Viešpaties įgaliotiniai, turintys leidimą kalbėti Jo vardu“.5
„Atrodo, Gelbėtojo troškimas vesti mus į saugų gyvenimą niekada neišseks. Ir būdas, kuriuo Jis rodo mums kelią, nekinta. Kad padėtų tiems, kurie panorės tai priimti, kviesdamas Jis naudoja daugiau nei vieną priemonę. Ir tos priemonės visada apima žinios siuntimą pranašų burnomis, kai tik žmonės yra pasiruošę priimti Dievo pranašus. Šie įgalioti tarnai visada yra įpareigojami įspėti žmones, nurodyti jiems kelią į saugų gyvenimą.“6
„Kas tik klausys Dievo žodžio ir tvirtai jo laikysis, tie niekada nepražus; ir priešininko pagundos bei ugninės strėlės negalės jų pergalėti iki aklumo, kad juos nuklaidintų sunaikinimui.“7
Mums taip pat reikalingas asmeninis apreiškimas. „Asmeninį apreiškimą gali gauti visi nuolankiai siekiantys vadovavimo iš Viešpaties. Jis toks pat svarbus, kaip ir pranašiškas apreiškimas.“8
Dėkingumas už padrąsinančius patarimus visuotinės konferencijos pranešimuose.
Neseniai susimąsčiau apie tokius žodžius: „Tikėjimo malda yra raktas į apreiškimą iš Dievo.“9
Kai mano kūną kankino psoriazės sukelti stiprūs skausmai ir nebuvo jokio išgydyti galėjusio vaisto, aš paklausiau Dievo, ko galėčiau pasimokyti iš šios savo padėties ir kodėl Jis vis dar mane laiko šiame gyvenime. Atsakymas atėjo kaip apreiškimas: eilutė po eilutės. Toji liga buvo būtina mano dvasiniam augimui. Pasitikėjau Dievu, sekiau Jo patarimais ir įgijau jėgų. Supratau, kad mylintis Dangiškasis Tėvas nuo mūsų nutolęs tėra vienos tikėjimo maldos atstumu. Esu dėkinga už visuotinės konferencijos išbandymus ir pasisakymus, atvėrusius dangaus langus.
M. Raselas Balardas: „Tarnaudamas sužinojau, kad tie, kurie pasiklydo [ir] susipainiojo, paprastai yra tie, kurie dažniausiai […] pamiršo, kad, kai Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Kvorumas kalba vieningu balsu, tai yra Viešpaties balsas. Viešpats mums primena: „Ar mano paties balsu, ar mano tarnų balsu – tai tas pat“.10
Ne viskas yra apreikšta. Tad sotinkimės Jo žodžiu. Jei prarandame ryšį su Dievu ir netenkame Jo dvasinės apsaugos, atsiduriame amžiname pavojuje.