Ruošiantis konferencijai
Mąstydamas apie visuotinę konferenciją, perskaičiau konferencijų istoriją.
Pirmoji visuotinė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios konferencija įvyko, praėjus 2 mėn. po bažnyčios atkūrimo, Fajete, Niujorko valstijoje. Joje dalyvavo 30 narių ir keli svečiai. Nuo to laiko daug kas pasikeitė: šiuo metu konferencijų salėje yra 21 000 vietų. Be to, stebėti konferencijos renkamės ne tik konferencijų salėje. Galime stebėti tiesioginę jos transliaciją, žiūrėti jos įrašus. Šiuo metu visuotinėje konferencijoje ištartus žodžius girdi milijonai žmonių visame pasaulyje.
Skaitydamas visuotinės konferencijos istoriją susidomėjau: kada apskritai įvyko pirma visuotinė konferencija? Prieš šio pasaulio sukūrimą buvome pakviesti į susirinkimą, kuriame sužinojome, jog tam, kad toliau tobulėtume, mums reikės gauti kūnūs ir nugyventi gyvenimą mūsų laikinuose namuose žemėje, reikės išmokti naudotis savo laisva valia ir išmokti rinktis tarp gėrio ir blogio. Sužinojome, kad klysime ir nusidėsime ir kad mums bus reikalingas Gelbėtojas.
Vėliau Dievas asmeniškai kalbėjo mūsų pirmiesiems tėvams, Adomui ir Ievai.
Jis jiems kalbėjo Edeno sode ir po to, kai dėl nuopuolio buvo išvaryti iš rojaus.
Mūsų pirmasis susirinkimas buvo panašus į visuotinę konferenciją, o kiti pranašų susitikimai su Dievu – į asmenišką bendravimą. Pranašai, gavę Dievo žodį, jį perduodavo žmonėms kalbėdami miesto aikštėse, šventyklose ir kitur.
Visuotinę konferenciją man primena ir Izraelio tautos susirinkimas prie Sinajaus kalno. Ši istorija mane moko, kaip svarbu būti kantriems ir sulaukti Viešpaties žodžio.
Tuomet Viešpats žmones mokė: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga Mano nuosavybė tarp visų tautų (Iš 19:5).“ Tai tikrai nuostabus pažadas. Kad taip būtų, turime išgirsti Dievo balsą ir laikytis to, ką Jis mums įsakė.
Dar vienas ypatingas susirinkimas, aprašytas Mormono Knygoje, įvyko karaliaus Benjamino laikais, apie 124 m. prieš Kristaus gimimą. Į šį susirinkimą savo liaudį sušaukė pats karalius Benjaminas, kad jie išgirstų žodžius, kuriuos jis jiems kalbės, „ir taip pat, kad išreikštų padėkas Viešpačiui savo Dievui (Mzj 2:4). Jis paprašė visų nejuokauti su jo žodžiais, bet paklausyti jo ir atverti savo ausis, kad išgirstų, ir savo širdis, kad suprastų, ir savo protus, „kad Dievo slėpiniai būtų atskleisti suvokimui“ (Mzj 2:9).
Žmonės, ateidami į tokius susirinkimus, atsinešdavo aukas Viešpačiui. Kaip šiais laikais mes galime pasiruošti visuotinei konferencijai ir kokią auką galime atnešti Viešpačiui? Kokių dalykų turėtume atsisakyti, kad išgirstume Viešpaties žodį, kuris palaimins mūsų gyvenimus.
Turime nuostabias galimybes ir priemones, kad galėtume išgirsti. Mums nereikia vykti prie Sinajaus kalno, mums netgi nereikia pasiimti savo šeimų ir keliauti prie šventyklos. Pranašų žodžius galime išgirsti tiesiog savo namuose. Tik tam turime būti pasiruošę, turime būti nuolankūs ir kantrūs, tapti „ypatinga [Jo] nuosavybe“ ir atverti savo protus.
Kaip Dievas palaimo Adomą ir Ievą kalbėdamas su jais ir suteikdamas neįkainojamą informaciją ir nurodymus, taip pat Jis gali palaiminti ir mus per visuotines konferencijas. Jose Bažnyčios vadovai kalba ir pataria tai, ką Viešpats norėtų, kad išgirstume. Kai klausomės tų žodžių, jaučiame, kad gauname atsakymus į savo klausimus. Jei juos užsirašome ir jais vadovaujamės, Viešpats per asmeninį apreiškimą patvirtina išgirstų žodžių teisingumą ir mums priimtinais ir suprantamais būdais parodo, kad žino kiekvieną iš mūsų, kad rūpinasi mumis ir veda mus mūsų gyvenimo keliu.
Žinau, kad Dangiškasis Tėvas visada mus laimins, jei nejuokausime su Jo žodžiais, bet į juos įsiklausysime klausydami Jo ir Jo paskirtų vadovų. Žinau, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Dievo bažnyčia žemėje ir kad pranašai kalba Jo žodžius, kurie mums yra svarbūs šiuo metu.