Vieniši suaugę Bažnyčios nariai

Pakvieskite mokinius papasakoti, su kokiais sunkumais gali susidurti nesusituokę Bažnyčios nariai apylinkėje arba skyriuje, kur daug susituokusių ir vaikų turinčių narių. (Nesusituokę Bažnyčios nariai gali pasijusti prislėgti, atstumti ir nereikalingi pamokose, kuriose mokoma apie santuoką ir šeimą.)

• Kaip, jūsų manymu, kiti Bažnyčios nariai gali padėti nesusituokusiems suaugusiesiems Bažnyčios susirinkimuose ir veiklose pasijusti reikalingiems ir vertinamiems?

Pateikite šį Prezidento Hovardo V. Hanterio (1907–1995) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Prezidentas Hovardas V. Hanteris

„Bažnyčia skirta visiems jos nariams. […] Visi mes, vieniši ir susituokę, turime asmenines savybes ir poreikius, vienas iš jų – tai troškimas būti vertam vadintis Dievo vaiku. […]

Ši bažnyčia yra Jėzaus Kristaus Bažnyčia, o ne susituokusių, vienišų ar bet kokios kitos grupės arba žmonių bažnyčia“ (“The Church Is for All People,” Ensign, June 1989, 76).

Paaiškinkite, kad Apaštalas Paulius Bažnyčią palygino su žmogaus kūnu, o pavienius Bažnyčios narius – su to kūno dalimis. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 12:12–20, o likusiųjų paprašykite rasti, kaip Paulius palygino fizinio kūno dalis su Bažnyčios nariais.

• Su kokiais sunkumais susidurtume, jeigu neturėtume vienos ar kitos kūno dalies?

• Kokio principo mus moko Pauliaus palyginimas apie Bažnyčią ir jos narius? (Mokiniai gali įvardyti kelis svarbius principus. Būtinai akcentuokite tokį principą: Kiekvienas Bažnyčios narys yra vertingas ir gali įnešti svarų indėlį į Bažnyčią.)

• Kokį nesusituokusių jūsų apylinkės ar skyriaus narių indėlį jūs matote Bažnyčioje?

Paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti 1 Korintiečiams 12:25–27. Likusiųjų paprašykite surasti, ką Bažnyčios nariai gali daryti, kad taptų vieningi.

• Ką visi, susituokę ir nesusituokę, Bažnyčios nariai gali daryti, kad vieni kitiems padėtų pajusti vienybę su kitais apylinkės ar skyriaus nariais?

Pateikite ir perskaitykite šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis

Vyresnysis Robertas D. Heilsas

„Visi mes priklausome šventųjų bendruomenei, visiems mums reikia vieniems kitų, ir visi siekiame to paties tikslo. Dėl savo skirtumų bet kuris iš mūsų gali izoliuotis nuo [apylinkės ar skyriaus] šeimos. Tačiau dėl tų savyje matomų skirtumų neturime užsisklęsti ir atsiriboti nuo galimybių. Geriau imkime su kitais dalintis savo dovanomis ir talentais ir suteikime jiems vilties ir džiaugsmo, ir taip pakylėkime savo pačių dvasią“ (“Belonging to a Ward Family,” Ensign, Mar. 1996, 16).

• Kaip pastangos priimti pašaukimus ir dalyvauti apylinkės ar skyriaus veikloje padėjo jums pasijusti vieningesniems su kitais nariais?

Pateikite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas

„Dar nesusituokę nariai turėtų trokšti šventyklinės santuokos ir dėti didžiausias pastangas, kad ją sudarytų. Jaunimas ir jauni nesusituokę nariai turėtų nepaisyti politiškai priimtinos, bet iš amžinybės perspektyvos žvelgiant klaidingos nuomonės, diskredituojančios santuoką ir vaikų turėjimą“ („Troškimas“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kodėl, jūsų manymu, kai kurie nesusituokę Bažnyčios nariai jaučia neviltį, mąstydami apie doktriną, kad „santuoka tarp vyro ir moters įsteigta Dievo ir kad šeima yra Kūrėjo plano Jo vaikų amžinajam likimui šerdis“? („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, Ensign arba Liahona, Nov. 2010, 129).

Paaiškinkite, kad, nors santuoka ir šeima yra siekiamas idealas, daug nesusituokusių suaugusių Bažnyčios narių nėra tikri, kad jiems teks susituokti. Išsituokę arba našliais ar našlėmis tapusieji gali irgi savęs klausti, ar kada nors vėl susituoksiu.

Garsiai perskaitykite toliau pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite mokinių išsiaiškinti, ką padarė Gelbėtojas, kad amžinieji palaiminimai būtų prieinami ir tiems, kurie nebūna palaiminti santuoka ir šeima:

Paveikslėlis

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

„Skelbdami pagrindines, su santuoka ir šeima susijusias tiesas, nemenkiname ir neignoruojame pasiaukojimo ir sėkmės tų, kuriems toks idealas dabar nepasiekiamas. Kai kurie iš jūsų nepatiriate santuokos palaiminimų dėl tokių priežasčių kaip galimybių trūkumas, potraukis tai pačiai lyčiai, fizinė ar protinė negalia arba tiesiog nesėkmės baimė, kuri bent trumpam užgožia tikėjimą. Arba jūs buvote susituokę, bet ta santuoka iširo ir jums tenka vieniems rūpintis tuo, ką vos gali padaryti du. Kai kurie iš jūsų susituokę negalite turėti vaikų, nepaisant didžiulio troškimo ir maldavimų.

[…] Nedvejodami liudijame, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas numatė ir galiausiai kompensuos visas netektis tų, kurie atsigręš į Jį. Nė vienam nėra lemta gauti mažiau negu visa, ką turi Tėvas paruošęs Savo vaikams“ („Kodėl santuoka, kodėl šeima?“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

• Ką, anot vyresniojo Kristofersono, sako doktrina, kas gaus didžiausius Dievo palaiminimus? (Lentoje užrašykite šią doktriną: Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo kiekvienas galėsime galiausiai gauti visus mūsų Dangiškojo Tėvo pažadėtuosius palaiminimus.)

• Ką turi daryti žmogus, kad gautų šioje doktrinoje apibūdintą viltį?

Pateikite šį Prezidento Spenserio V. Kimbolo (1895–1995) patikinimą ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

Paveikslėlis

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas

„Mes jums pažadame, kad, kalbant apie amžinybę, nebus tokių sielų, kurios neteks galimybės džiaugtis gausiais, dideliais ir amžinais palaiminimais dėl to, už ką jos nėra atsakingos, kad Viešpats niekada neatsisakys savo pažadų ir kiekvienas teisus žmogus galiausiai gaus viską, ko nusipelnė ir ko neatsisakė per savo pasirinkimus“ (“The Importance of Celestial Marriage,” Ensign, Oct. 1979, 5).

Paliudykite, kad nors Dievo palaiminimai kartais užtrunka, visi, kurie stengiasi gyventi teisiai, juos gaus amžinybėje.

Paprašykite mokinių apmąstyti Abraomo ir Saros pavyzdį. Juodu gavo Dievo pažadus, susijusius su jų šeima, pažadus, kurie šiame mirtingajame gyvenime buvo užlaikyti arba neišpildyti (žr. Pradžios 13:14–17; 15:4–7; 17:1–8, 15–16). Priminkite mokiniams, kad, kaip ir Abraomo ir Saros atveju, mūsų tikėjimas kartais bus išbandomas pažadais, kurių išsipildymas yra uždelsiamas arba kurie nebūna išpildyti šiame gyvenime.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Hebrajams 11:1, 6 eilutes, o likusiųjų – rasti tikėjimo apibrėžimą.

• Ko šios eilutės moko apie tikėjimo reikšmę? (Paaiškinkite mokiniams, kad Karaliaus Jokūbo Biblijos vertime 1 eilutės b išnaša aiškina, kad laiduoti reiškia patikinti arba suteikti pagrindą. Neužmirškite padėti mokiniams ugdyti asmeninio Raštų studijavimo įgūdžius per pamoką jiems primindami apie studijavimo priemones.)

• Ką reiškia frazė „tikrovė, kurios nematome“? (Tikėjimas yra patikinimas arba liudijimas to, kas nematoma, bet tikra. Toks dalykų, kurių viliamės ir nematome, patikinimas gaunamas tik tuomet, kai veikiame pagal Evangelijos principus ir jiems paklūstame, ypač, kai sunku tai daryti. Tikėjimas apima paklusnų elgesį, kuris atneša dvasinę liudijimo dovaną. Tai tikėjimas ir pasitikėjimas Viešpačiu, jog užtenka Jam paklusti nepamačius to, kas laukia.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Hebrajams 11:8–13, 16 eilutes, o likusiuosius – surasti, kaip Abraomas ir Sara panaudojo tikėjimą tomis sunkiomis aplinkybėmis. Mokiniams pasiūlykite pasibraukti frazes ir žodžius, rodančius, kaip Abraomas ir Sara panaudojo tikėjimą.

• 13 eilutėje sakoma, kad nors Abraomas, Sara ir daugelis kitų mirė „dar negavę pažadėtųjų dalykų“, jie matė tuos pažadus „iš tolo“ ir tikėjo Dievo gebėjimu tuos pažadus ištesėti. Kaip šių senovės šventųjų pavyzdys gali padėti mūsų dienų šventiesiems, kurių tikėjimas sušlubuoja dėl to, kad negauna pažadėtųjų palaiminimų šiame mirtingajame gyvenime? (Visi turime išmokti naudoti tikėjimą ir paklusti Viešpaties įsakymams net ir tais atvejais, kai palaiminimai, kurių viliamės, neateina trokštamu metu.)

• Ką, jūsų manymu, reiškia, kad šie senovės šventieji gyveno žemėje kaip „svečiai ir ateiviai“? (Jie žinojo, kad mirtingasis gyvenimas tėra laikinas ir kad šis pasaulis nėra jų amžini namai.)

Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

Paveikslėlis

Vyresnysis Džefris R. Holandas

„Vienus palaiminimus gauname greitai, kitus vėliau, o dar kitų negauname, kol neatsiduriame danguje; tačiau tie, kas priima Jėzaus Kristaus Evangeliją, juos tikrai gauna. Tai galiu paliudyti iš patirties“ (“An High Priest of Good Things to Come,” Ensign, Nov. 1999, 38).

• Kaip žinojimas, kad visi palaiminimai bus ištesėti teisiesiems, padeda Bažnyčios nariams, kurie nuliūsta ar jaučiasi nevilty, kadangi nėra susituokę ar nesusilaukia vaikų?

• Ar prisimenate epizodą, kai jautėtės nevilty, tačiau vis tiek nusprendėte žengti pirmyn su tikėjimu?

Jei liks laiko, pasidalinkite pateiktu vyresniojo Dalino H. Oukso patarimu:

Paveikslėlis

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas

„Jeigu jūs tiesiog skaičiuojate minutes laukdami, kad prieš jus staiga išdygs potencialus sutuoktinis, nustokite tai darę. Gali būti, kad šiame gyvenime nesulauksite galimybės susituokti, todėl nustokite laukę ir eikite pirmyn. Pasiruoškite gyvenimui, nevedybiniam gyvenimui, įgydami išsilavinimą, patirties ir kurdami planus. Nelaukite, kol laimė nukris jums iš dangaus. Jos ieškokite tarnaudami ir mokydamiesi. Susikurkite norimą gyvenimą. Pasitikėkite Viešpačiu“ (“Dating versus Hanging Out,” Ensign, June 2006, 14).

Paraginkite mokinius apmąstyti, ką jie gali daryti, kad sustiprintų savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir pasitikėtų Jo galia išpildyti pažadėtuosius palaiminimus.