Dabartinis pranašas pastarosioms dienoms

Kai buvau berniukas, mėgau šeštadienį, nes viskas, ką tą dieną dariau, atrodė kaip nuotykis. Bet kad ir ką būčiau daręs, prieš tai visada būdavo svarbiausias dalykas – per televiziją žiūrėti animacinius filmukus. Vieną tokį šeštadienio rytą, stovėdamas prie televizoriaus ir junginėdamas kanalus, pastebėjau, kad animacinį filmuką, kurį tikėjausi rasti, pakeitė Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios visuotinės konferencijos transliacija. Žiūrėdamas televizorių ir dejuodamas, kad nėra animacinio filmuko, pamačiau gražioje kėdėje sėdintį baltaplaukį vyrą su kostiumu ir kaklaraiščiu.

Jame buvo kažkas išskirtinio, tad paklausiau savo vyriausio brolio: „Kas jis?“

Jis atsakė: „Tai prezidentas Deividas O. Makėjus; jis pranašas.“

Prisimenu, kad kažką pajutau ir kažkaip sužinojau, kad jis pranašas. Tada, kadangi buvau dėl animacinių filmukų pamišęs berniukas, perjungiau kanalą. Bet niekada nepamiršau, ką pajutau tą trumpą, netikėtą apreiškimo akimirką. Kartais pranašui atpažinti tereikia vos akimirkos.¹

Žinojimas per apreiškimą, kad žemėje yra dabartinis pranašas, viską keičia.² Dėl to žmogus nesidomi diskusijomis apie tai, kada pranašas kalba kaip pranašas, arba kada žmogus pateisinamas pasirinktinai atmesdamas pranašiškus patarimus.³ Toks apreiškimu įgytas žinojimas skatina pasitikėti dabartinio pranašo patarimu, net jei jo iki galo nesuprantame.⁴ Juk tobulas ir mylintis Tėvas Danguje pasirinko modelį, kuriuo savo vaikams tiesą apreiškia per pranašą, žmogų, kuris niekada nesiekė tokio švento pašaukimo ir kuriam nereikia mūsų pagalbos, kad suvoktų savo netobulumus.⁵ Pranašas yra asmuo, kurį Dievas asmeniškai paruošė, pašaukė, pataisė, įkvėpė, barė, pašventino ir palaikė.⁶ Štai kodėl mes niekada nerizikuojame dvasiškai, sekdami pranašo patarimais.

Patinka tai mums ar ne, ikižemiškajame gyvenime visi buvome tam tikru būdu išrinkti gimti šiomis pastarosiomis dienomis. Yra dvi tiesos, susijusios su pastarosiomis dienomis. Pirmoji tiesa yra ta, kad Kristaus Bažnyčia bus atkurta žemėje. Antroji tiesa yra ta, kad viskas bus tikrai sudėtinga. Raštai atskleidžia, kad paskutinėmis dienomis „bus pasiųsta baisi kruša sunaikinti žemės pasėlius“⁷, marai⁸, „bus girdėti apie karus ir karų gandus, ir visa žemė bus sumaištyje, […] ir įsigalės nedorybė“⁹.

Kai buvau vaikas, tos paskutiniųjų dienų pranašystės mane gąsdino ir vertė melstis, kad antrasis atėjimas neįvyktų mano gyvenime, – sakyčiau, kol kas tai iš dalies išsipildė. Tačiau dabar meldžiuosi priešingai, nors išpranašauti sunkumai yra užtikrinti¹⁰, nes kai Kristus sugrįš valdyti, visi Jo kūriniai gyvens saugiai.¹¹

Dabartinės sąlygos pasaulyje kai kuriems sukėlė paniką. Mums, kaip Dievo sandoros vaikams, nereikia vytis to ar ano, kad žinotume, kaip pereiti šiuos neramius laikus. Mums nereikia bijoti.¹² Doktrina ir principai, kuriais turime vadovautis norėdami išgyventi dvasiškai ir ištverti fiziškai, yra dabartinio pranašo žodžiuose.¹³ Štai kodėl prezidentas M. Raselas Balardas pareiškė, kad „turėti Dievo pranašą tarp mūsų […] nėra mažmožis“¹⁴.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas paliudijo, kad „Dievo seniai įsteigtas Savo vaikų mokymo per pranašus modelis tikina mus, kad Jis palaimins kiekvieną pranašą ir palaimins tuos, kurie paiso pranašiško patarimo.“¹⁵ Taigi svarbiausia sekti dabartiniu pranašu.¹⁶ Broliai ir seserys, skirtingai nuo senovinių komiksų ir klasikinių automobilių, pranašiški mokymai su amžiumi netampa vertingesni. Štai kodėl neturėtume stengtis naudotis praeities pranašų žodžiais, kad atmestume dabartinių pranašų mokymus.¹⁷

Man patinka palyginimai, kuriuos Jėzus Kristus naudojo mokydamas Evangelijos principų. Šį rytą norėčiau su jumis pasidalyti palyginimu iš tikro gyvenimo.

Vieną dieną užėjau į Bažnyčios Vyriausiosios valdybos valgyklą papietauti. Su padėklu maisto įėjęs į valgymo zoną, pastebėjau stalą, prie kurio sėdėjo visi trys Pirmosios Prezidentūros nariai ir buvo viena tuščia kėdė. Dėl pasitikėjimo savimi stokos bandžiau greitomis aplenkti tą stalą, bet tada išgirdau mūsų pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono balsą, sakantį: „Alenai, čia yra tuščia kėdė. Eikš, sėskis prie mūsų.“ Taip ir padariau.

Baigiantis pietums nustebau išgirdęs stiprų trakštelėjimą, o pakėlęs akis pamačiau, kad prezidentas Nelsonas pastatė plastikinį vandens butelį, o tada suplojo jį ir užsuko dangtelį.

Tada prezidentas Dalinas H. Ouksas uždavė klausimą, kurį ir aš norėjau užduoti: „Prezidente Nelsonai, kodėl suplojote savo plastikinį vandens butelį?“

Jis atsakė: „Tai palengvina perdirbamų medžiagų tvarkytojų darbą, nes toks jis užima mažiau vietos perdirbimo konteineryje.“

Svarstydamas šį atsakymą, vėl išgirdau tokį patį trakštelėjimą. Pažvelgiau į dešinę ir prezidentas Ouksas suplojo savo plastikinį vandens butelį kaip prezidentas Nelsonas. Tada išgirdau triukšmą iš kairės – ir prezidentas Henris B. Airingas suplojo savo plastikinį vandens butelį, nors tai padarė savaip – paguldęs butelį horizontaliai, bet tam prireikė daugiau pastangų nei pastačius butelį vertikaliai. Tai pastebėjęs, prezidentas Nelsonas maloniai parodė jam butelio ištiesinimo techniką, kad butelį būtų lengviau suploti.

Tuo metu pasilenkiau prie prezidento Oukso ir tyliai paklausiau: „Ar suploti plastikinius vandens butelius yra naujas šios valgyklos reikalavimas?“

Prezidentas Ouksas su šypsena veide atsakė: „Na, Alenai, tau reikia sekti pranašu.“

Esu įsitikinęs, kad tą dieną prezidentas Nelsonas toje valgykloje nepaskelbė kokios nors naujos su perdirbimu susijusios doktrinos. Tačiau galime pasimokyti greito prezidento Oukso ir prezidento Airingo reagavimo¹⁸ į prezidento Nelsono pavyzdį ir prezidento Nelsono atidumo, norint padėti dalyvius pamokyti geresnio būdo.¹⁹

Prieš keletą metų vyresnysis Nylas A. Maksvelas pasidalijo keletu pastebėjimų ir patarimų, kurie pranašiškai tinka mūsų dienoms:

„Ateinančių mėnesių ir metų įvykiai tikriausiai pareikalaus, kad kiekvienas narys nuspręstų, ar jis [arba ji] seks paskui Pirmąją Prezidentūrą. Nariams bus sunku ilgiau apsistoti tarp dviejų nuomonių. […]

Palikime įrašą, kad pasirinkimai būtų aiškūs, leisdami kitiems elgtis taip, kaip jie nori, atsižvelgdami į pranašišką patarimą. […]

Jėzus sakė, kad sprogstantys figmedžio lapai reiškia, kad artėja vasara. […] Taigi perspėjome, kad ateina vasara, tad nesiskųskime karščiu!“²⁰

Jaunoji karta auga tokiu metu, kai yra daugiau figlapių ir daugiau karščio. Tokia tikrovė užkrauna dar didesnę atsakomybę jau išaugusiai kartai, ypač kai reikia laikytis pranašiško patarimo. Kai tėvai nepaiso dabartinio pranašo patarimo, jie ne tik praranda jiems pažadėtus palaiminimus, bet – dar tragiškiau – moko savo vaikus, kad tai, ką pranašas sako, yra nesvarbu arba kad pranašiškus patarimus galima rinktis švediško stalo principu, nesijaudinant dėl to, kokia prasta dvasinė mityba iš to išeis.

Vyresnysis Ričardas L. Evansas kartą pastebėjo: „Kai kurie tėvai klaidingai mano, kad gali šiek tiek atsipalaiduoti dėl elgesio ir taisyklių laikymosi […], kad jie gali šiek tiek liberalizuoti pagrindinius dalykus, nepakenkdami savo šeimai ar jos ateičiai. Tačiau jei bent vienas iš tėvų šiek tiek kur nors nukrypsta, vaikai greičiausiai pranoks to tėvo pavyzdį.“²¹

Būdami karta, kuri turi šventą įpareigojimą paruošti augančiąją kartą jos išpranašautam vaidmeniui pastarosiomis dienomis²², kurį reikia atlikti tuo metu, kai priešo įtaka stipriausia²³, negalime būti painiavos šaltiniu dėl to, kaip svarbu laikytis pranašiškų patarimų. Būtent šie patarimai leis augančiajai kartai pamatyti priešą, dar jam toli esant; ir tada jie gali pasiruošti atlaikyti priešo puolimą.²⁴ Mūsų, atrodytų, nedideli nukrypimai, tylus aplaidumas ar pašnibždėta kritika reaguojant į pranašiškus patarimus, gali nulemti vaikščiojimą sandoros kelio kraštu; bet tokie veiksmai, priešo išdidinti augančiosios kartos gyvenime, gali juos paskatinti visiškai palikti tą kelią. Toks rezultatas yra per didelė kartos kaina.²⁵

Kai kuriems iš jūsų gali atrodyti, kad nepavyksta laikytis prezidento Raselo M. Nelsono patarimų. Jei taip yra, atgailaukite ir vėl pradėkite sekti Dievo išrinkto pranašo patarimais. Atsiribokite nuo blaškančių vaikiškų animacinių filmukų ir pasitikėkite Viešpaties pateptuoju. Džiūgaukite, nes ir vėl „Izraelyje yra pranašas“²⁶.

Net jei nesate tikri, liudiju, kad galime atlaikyti pastarųjų dienų karštį ir netgi klestėti. Mes esame pastarųjų dienų šventieji, ir tai yra didingas metas. Mes labai norėjome ateiti į žemę šiuo metu, tikėdami, kad nebūsime palikti klupti susidūrę su vis tamsesnėmis ir labiau klaidinančiomis priešo miglomis²⁷, o gausime patarimą ir vadovavimą iš to, kuris yra įgaliotas pasakyti mums ir visam pasauliui: „Taip sako Viešpats Dievas.“²⁸ Šventu Dievo prikelto Pranašo, Izraelio Šventojo²⁹, paties Jėzaus Kristaus, vardu, amen.