Sutelkite dėmesį į Jėzų Kristų

Mūsų sandoros mums padeda sutelkti dėmesį, savo mintis ir veiksmus į Kristų. Kai „glau[džiamės] prie [savo] sudarytų sandorų“, galime lengviau atpažinti „šio pasaulio dalykus“, kuriuos turėtume „atidė[ti] į šalį“, ir „geresniojo pasaulio dalyk[us]“, kurių turėtume uoliai siekti⁸.

Būtent tai Mormono Knygoje darė Amono žmonės. Kai jie sužinojo apie Jėzų Kristų ir savo gyvenimą pradėjo telkti į Jį, jie suprato, kad turi užkasti savo karo ginklus, ir tapo tobulai sąžiningi, ir „išsiskyrė savo uolumu Dievui“⁹.

Sandorų laikymasis skatina mus siekti to, kas kviečia Dvasios įtaką, ir atmesti tai, kas ją atstumia, – „nes žinome, kad, jei būsime verti Šventosios Dvasios akivaizdos, būsime verti ir gyventi Dangiškojo Tėvo bei Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus akivaizdoje“¹⁰. Tai gali reikšti, kad turime pakeisti savo žodyną ir vartoti malonesnius žodžius. Tai gali reikšti, jog dvasiškai nesveikus įpročius reikia pakeisti naujais įpročiais, kurie stiprina mūsų ryšį su Viešpačiu, kaip kad kasdienė malda ir Raštų studijavimas asmeniškai ir kartu su šeima.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė, kad „kiekvienas žmogus, kuris sudaro sandoras krikštyklose ir šventyklose – ir jas vykdo, – turi geresnę prieigą prie Jėzaus Kristaus galios. […]

Atlygis už sandorų su Dievu laikymąsi yra dangaus galia – galia, kuri stiprina mus, kad galėtume geriau atlaikyti išbandymus, pagundas ir sielvartus.“¹¹

Atnaujindami savo sandoras per sakramento apeigas kiekvieną sekmadienį, turime gerą progą ištirti save¹² ir vėl sutelkti savo gyvenimą į Jėzų Kristų. Priimdami sakramentą mes skelbiame, kad „visuomet Jį at[mename]“¹³. Žodis visuomet yra labai svarbus. Jis išplečia Gelbėtojo įtaką į visas mūsų gyvenimo sritis. Mes Jį atmename ne tik Bažnyčioje ar rytinėse maldose, ar tik tada, kai patenkame į bėdą ir mums ko nors reikia.

Taip, kartais esame blaškomi. Mes pamirštame. Prarandame dėmesio centrą. Tačiau kai atnaujiname savo sandoras, tai reiškia, kad norime visuomet atminti Gelbėtoją, kad stengsimės tai daryti visą savaitę ir kad iš naujo pasišvęsime ir vėl sutelksime dėmesį į Jį prie sakramento stalo kitą savaitę.

Be abejo, dėmesio sutelkimas į Jėzų Kristų turi būti daugiau nei sekmadieninė bažnytinė veikla. 2018 metais pristatydamas Ateik ir sek paskui mane prezidentas Nelsonas sakė: „Atėjo laikas į namus orientuotai Bažnyčiai.“¹⁴ Jis sakė, kad turėtume „paversti savo namus tikėjimo šventove“ ir „Evangelijos mokymosi centru“. Ir jis davė mums keturis nuostabius pažadus, jei taip darysime.¹⁵

Pirmasis pažadas: „Jūsų šabo dienos tikrai taps žavesio dienomis.“ Jos taps dienomis, kai artinsimės prie mūsų Gelbėtojo. Kaip sakė mergina iš Peru: „Viešpaties diena tai diena, kai iš Viešpaties gaunu daugiausiai atsakymų.“

Antrasis pažadas: „Jūsų vaikai noriai studijuos Gelbėtojo mokymus ir gyvens pagal juos.“ Todėl „mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, […] kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo“¹⁶.

Tai darome, kad kada nors, kai mūsų sūnus eis dirbti arba vaikščioti kalnuose, arba medžioti žvėris miškuose, kaip tai darė Enosas, jis galėtų prisiminti, ko jį mokėme apie Kristų ir gyvenimo pagal Evangeliją džiaugsmą. Ir kas žino? Galbūt tai bus diena, kai jis pagaliau pajus dvasinį alkį, kuris atgręš jį į Jėzų Kristų, kad jis galėtų išgirsti Viešpaties balsą, sakantį jam: „Tavo nuodėmės tau atleistos, ir tu būsi palaimintas.“¹⁷

Trečiasis pažadas: „Priešininko įtaka jūsų gyvenime ir jūsų namuose mažės.“ Kodėl? Nes kuo daugiau mes telkiamės į Jėzų Kristų, tuo labiau mažėja nuodėmės patrauklumas.¹⁸ Kai mūsų namai prisipildo Gelbėtojo šviesos, vis mažiau ir mažiau vietos lieka priešininko tamsai.

Ketvirtasis pažadas: „Pokyčiai jūsų šeimoje bus žymūs ir nuolatiniai.“ Kodėl? Nes Jėzaus Kristaus teikiama permaina yra „galinga permaina“¹⁹. Jis pakeičia mūsų pačią prigimtį; mes tampame „naujais kūriniais“²⁰. Palaipsniui tampame panašesni į Gelbėtoją, kupini Jo tyros meilės visiems Dievo vaikams.

Kas nenorėtų, kad tie pažadai išsipildytų jų gyvenime ir šeimoje? Ką mums reikia daryti, kad juos pasiektume? Atsakymas – paversti savo namus tikėjimo šventove ir Evangelijos mokymosi centru. O kaip tai galime padaryti? Sutelkdami dėmesį į Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, paversdami Juos savo šeimos gyvenimo centru, pačia svarbiausia įtaka savo namuose.

Ar galiu pasiūlyti, kad pradėtumėte Kristaus žodžius, randamus Raštuose, padarydami kasdiene savo gyvenimo dalimi? Nėra nustatytos tobulo Raštų studijavimo formulės. Jis gali trukti 5 ar 10 minučių kiekvieną dieną – ar daugiau, jei pajėgiate. Tai gali būti skyrius ar kelios eilutės per dieną. Kai kurios šeimos pasirenka studijuoti ryte prieš eidami į mokyklą ir darbą. Kiti pasirenka skaityti vakare prieš eidami gulti. Kai kurios jaunos poros pasakojo man, kad asmeniškai studijavo pakeliui į darbą ir po to dalijosi įžvalgomis vienas su kitu teksto žinutėmis, kad jų komentarai ir aptarimas būtų užrašyti.

Ateik ir sek paskui mane pateikia daug veiklų, užduočių ir priemonių, galinčių padėti pavieniams asmenims ir šeimoms mokytis Evangelijos principų iš Raštų, pasiūlymų. Biblijos ir Mormono Knygos vaizdo įrašai taip pat gali būti vertingos priemonės, paverčiančios Raštus prieinamesnius jūsų šeimai. Jaunimą ir vaikus dažnai įkvepia įsimintini pasakojimai iš Raštų. Tie pasakojimai ir jų mokomi Evangelijos principai, tarytum patikimi draugai, liks su jūsų vaikais, kai jiems reikės gerų tarnystės, dorumo, paklusnumo, kantrybės, ištvermės, asmeninio apreiškimo, tyros meilės, nuolankumo ir tikėjimo Jėzumi Kristumi pavyzdžių. Ilgainiui jūsų pastovumas sotinantis Dievo žodžiu padės jūsų vaikams vis labiau artėti prie Gelbėtojo. Jie pažins Jį, kaip niekada anksčiau.

Viešpats Jėzus Kristus dabar yra gyvas. Jis gali aktyviai dalyvauti mūsų gyvenime. Jis yra mūsų problemų sprendimas, bet turime pakelti savo akis ir savo žvilgsnį, kad Jį pamatytume. Jis sakė: „Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite.“²¹ Kai sutelkiame dėmesį į Jį ir mūsų Tėvą danguje, sudarome su Jais sandoras ir jų laikomės, ir paverčiame Juos svarbiausia įtaka savo namuose ir šeimoje, tampame tokiais žmonėmis, kokius įsivaizdavo prezidentas Nelsonas: „galin[čiais], pasiren[gusiais] ir ver[tais] pasitikti Viešpatį, kai Jis vėl ateis; liaud[imi], kuri jau pasirinko Jėzų Kristų, o ne šį puolusį pasaulį; liaud[imi], kuri džiaugiasi savo valios laisve gyventi pagal aukštesnius, šventesnius Jėzaus Kristaus įstatymus“²². Jėzaus Kristaus vardu, amen.