„Tu būsi manyje, ir aš – tavyje; taigi vaikščiok su manimi“
Gelbėtojo pažadas pasilikti mumyse yra tiesa ir prieinamas kiekvienam sandorų besilaikančiam Jo atkurtos Bažnyčios nariui.
Senovės pranašas Henochas, apie kurį rašoma Senajame Testamente, Doktrinoje ir Sandorose bei Brangiajame Perle,1 padėjo įkurti Sionės miestą.
Raštuose pasakojama, kaip Henochas buvo pašauktas tarnauti: „Jis išgirdo balsą iš dangaus, sakantį: Henochai, mano sūnau, pranašauk šiai liaudžiai ir sakyk jiems: Atgailaukite, […] nes jų širdys užkietėjusios ir jų ausys prastai girdi, ir jų akys negali toli matyti.“2
„Ir kai išgirdo šiuos žodžius, Henochas nusilenkė iki žemės […] ir kalbėjo priešais Viešpatį, sakydamas: Kaip tai yra, kad radau palankumą tavo akyse, ir aš esu tik jaunuolis, ir visi žmonės manęs nekenčia; nes esu neiškalbus; kodėl tad aš tavo tarnas?“3
Atkreipkite dėmesį, kad tuo metu, kai buvo pašauktas tarnauti, Henochas gerai žinojo savo asmeninius trūkumus ir silpnybes. Įtariu, kad vienu ar kitu tarnystės Bažnyčioje metu visi esame pasijutę kaip Henochas. Tačiau tikiu, kad Viešpaties atsakymas į nuoširdų Henocho klausimą yra pamokantis ir taikomas kiekvienam iš mūsų šiandien.
„Ir Viešpats tarė Henochui: Eik ir daryk, kaip aš tau įsakiau, ir joks žmogus nepervers tavęs. Atverk savo burną, ir ji bus pripildyta, ir aš duosiu tau, ką sakyti. […]
Štai mano Dvasia ant tavęs, todėl aš išteisinsiu visus tavo žodžius; ir kalnai bėgs nuo tavęs, ir upės pasuks iš savo vagų; ir tu būsi manyje, ir aš – tavyje; taigi vaikščiok su manimi.“4
Galiausiai Henochas tapo galingu pranašu ir įrankiu Dievo rankose didžiam darbui atlikti, tačiau ne taip jis pradėjo savo tarnystę! Tiksliau, laikui bėgant jo gebėjimai augo, kai jis mokėsi būti Dievo Sūnuje ir vaikščioti su Juo.
Nuoširdžiai meldžiu, kad Šventoji Dvasia mums padėtų kartu apsvarstyti Viešpaties Henochui duotą patarimą ir ką šiandien jis gali reikšti jums ir man.
Tu būsi manyje
Viešpats Jėzus Kristus kviečia kiekvieną iš mūsų pasilikti Jame.5 Bet kaip mes iš tikrųjų mokomės ir ateiname pasilikti Jame?
Žodis „pasilikti“ reiškia likti nuolat arba stabiliai ir ištvermingai, nepasiduodant. Vyresnysis Džefris R. Holandas paaiškino, kad „pasilikimas“ kaip veiksmas reiškia „likti, bet likti amžinai“. Būtent taip kviečia Evangelija […] žmones […] visame pasaulyje. Ateikite, bet ateikite pasilikti. Ateikite su įsitikinimu ir ištverme. Ateikite visam laikui, savo ir savo palikuonių, kurie turi sekti jumis, labui.“6 Taigi pasiliekame Kristuje, kai atsidavę Išpirkėjui ir Jo šventam tikslui esame tvirti ir pastovūs tiek gerais, tiek blogais laikais.7
Pradedame pasilikti Viešpatyje naudodami savo moralinę laisvę paimti ant savęs Jo jungą8 per sugrąžintosios Evangelijos sandoras ir apeigas. Sandoros ryšys, kuris mus sieja su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Jo prisikėlusiu ir gyvu Sūnumi, yra dangiškasis perspektyvos, vilties, galios, ramybės ir ilgalaikio džiaugsmo šaltinis; jis taip pat yra tvirtas pagrindas,9 ant kurio turėtume kurti savo gyvenimą.
Jame pasiliekame nuolat stengdamiesi stiprinti savo asmeninį sandoros ryšį su Tėvu ir Sūnumi. Pavyzdžiui, nuoširdžiai meldžiantis Amžinajam Tėvui Jo mylimo Sūnaus vardu gilinamas ir stiprinamas mūsų sandoros ryšys su Jais.
Mes pasiliekame Jame iš tikrųjų sotindamiesi Kristaus žodžiais. Gelbėtojo doktrina mus, kaip sandoros vaikus, artins prie Jo10 ir pasakys viską, ką turėtume daryti.11
Jame pasiliekame širdingai ruošdamiesi dalyvauti sakramento apeigose, peržiūrėdami ir apmąstydami savo sandoros pažadus ir nuoširdžiai atgailaudami. Vertai priimdami sakramentą liudijame Dievui, kad esame pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą ir stengiamės „visuomet Jį atminti“12 po to trumpo laiko, kurio reikia, kad dalyvautume tose šventose apeigose.
Pasiliekame Jame tarnaudami Dievui, kai tarnaujame Jo vaikams, savo broliams ir seserims.13
Gelbėtojas sakė: „Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje.“14
Trumpai paaiškinau keletą iš daugelio būdų, kaip pasilikti Gelbėtojuje. Ir dabar kviečiu kiekvieną iš mūsų, kaip Jo mokinius, Šventosios Dvasios galia klausti, ieškoti, belstis ir mokytis kitų prasmingų būdų, kuriais galime padaryti Kristų savo gyvenimo centru visame, ką darome.
Ir Aš – tavyje
Gelbėtojo pažadas savo pasekėjams yra dvigubas: jei mes pasiliksime Jame, Jis pasiliks mumyse. Tačiau ar iš tiesų įmanoma Kristui asmeniškai pasilikti jumyse ir manyje? Atsakymas į šį klausimą yra tvirtas „taip“!
Iš Mormono Knygos sužinome apie Almos mokymą ir liudijimą vargšams, kurių vargai privertė juos būti nuolankius. Savo mokyme jis palygino žodį su sėkla, kuri turi būti pasodinta ir puoselėjama, ir apibūdino „žodį“ kaip Jėzaus Kristaus gyvenimą, misiją ir apmokančiąją auką.
Alma sakė: „Jei taip, vargas ištiks jus; bet jei ne, tai pakelkite savo akis ir pradėkite tikėti Dievo Sūnų, kad jis ateis išpirkti savo žmonių ir kentės, ir mirs, kad apmokėtų jų nuodėmes; ir kad prisikels iš mirusiųjų, tuo įgyvendindamas prikėlimą, tad visi žmonės stos priešais jį, kad būtų teisiami paskutinę ir teismo dieną pagal savo darbus.“15
Atsižvelgdami į šį Almos „žodžio“ aprašymą, apsvarstykite įkvepiančią sąsają, kurią jis paskui nusako.
„Ir dabar […] aš noriu, kad šitą žodį jūs pasodintumėt savo širdyse, ir kai jis pradės brinkti, taip pat puoselėkite jį savo tikėjimu. Ir štai jis taps medžiu, augančiu jumyse nesibaigiančiam gyvenimui. Ir tada teduoda jums Dievas, kad jūsų naštos būtų lengvos per jo Sūnaus džiaugsmą. Ir būtent visa tai jūs galite padaryti, jei tik panorėsite.“16
Sėkla, kurią turėtume stengtis pasodinti savo širdyje, yra žodis – Jėzaus Kristaus gyvenimas, misija ir doktrina. Ir kai žodis maitinamas tikėjimu, jis gali tapti medžiu, dygstančiu mumyse amžinam gyvenimui.17
Ką Lehio regėjime simbolizavo medis? Galime laikyti, kad medis simbolizuoja Jėzų Kristų.18
Mano mylimi broliai ir seserys, ar mumyse yra Žodis? Ar Gelbėtojo Evangelijos tiesos yra įrašytos mūsų gyvų širdžių plokštėse?19 Ar artinamės link Jo ir pamažu tampame panašesni į Jį? Ar Kristaus medis auga mumyse? Ar stengiamės tapti nauju kūriniu20 Jame?21
Galbūt šis stebuklingas potencialas įkvėpė Almą paklausti: „Ar jūs dvasiškai užgimėte iš Dievo? Ar įgijote jo atvaizdą savo veiduose? Ar patyrėte šią galingą permainą savo širdyse?“22
Visada turėtume prisiminti, kaip Viešpats mokė Henochą: „Tu būsi manyje, ir aš – tavyje.“23 Liudiju, kad Gelbėtojo pažadas pasilikti mumyse yra tiesa ir prieinamas kiekvienam sandorų besilaikančiam Jo atkurtos Bažnyčios nariui.
Taigi vaikščiok su manimi
Apaštalas Paulius įspėjo tikinčiuosius, kurie priėmė Viešpatį: „Gyvenkite Jame.“24
Gyvenimas, arba vaikščiojimas, Gelbėtojuje ir su Juo išryškina du gyvybiškai svarbius mokinystės aspektus: 1) paklusnumą Dievo įsakymams ir 2) šventų sandorų, jungiančių mus su Tėvu ir Sūnumi, prisiminimą bei gerbimą.
Jonas teigė:
„Iš to mes patiriame, kad Jį pažįstame, jei laikomės Jo įsakymų.
Kas sako: „Aš Jį pažįstu“, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos.
O kas laikosi Jo žodžių, tame iš tiesų Dievo meilė tobula tapo. Iš to ir pažįstame, jog Jame esame.
Kas sako esąs Jame, tas turi pats taip elgtis, kaip ir Jis elgėsi.“25
Jėzus ragina kiekvieną iš mūsų: „Ateik ir sek paskui mane“26 ir „Vaikščiok su manimi“27.
Liudiju, jog, kai veršimės pirmyn tikėjime ir vaikščiosime Viešpaties Dvasios romume,28 būsime palaiminti galia, vadovavimu, apsauga ir ramybe.
Liudijimas ir pažadas
Alma apibūdina meilų Viešpaties maldavimą visoms gyvoms sieloms:
„Štai jis siunčia kvietimą visiems žmonėms, nes gailestingumo rankos yra ištiestos į juos, ir jis sako: Atgailaukite, ir aš jus priimsiu.
[…] Ateikite pas mane ir ragausite gyvybės medžio vaisiaus; taip, jūs laisvai valgysite ir gersite gyvybės duonos ir vandens.“29
Pabrėžiu absoliutų Gelbėtojo maldavimo visapusiškumą. Jis trokšta savo malone ir gailestingumu palaiminti kiekvieną žmogų, kuris dabar gyvena, kuris kada nors gyveno ir kuris dar gyvens žemėje.
Kai kurie Bažnyčios nariai priima doktriną, principus ir liudijimus, pakartotinai skelbiamus iš šios sakyklos konferencijų centre ir vietinėse bendruomenėse visame pasaulyje, ir vis dėlto jiems sunku patikėti, kad šios amžinosios tiesos yra konkrečiai taikomos jų gyvenime ir jų aplinkybėmis. Jie nuoširdžiai tiki ir pareigingai tarnauja, bet jų sandoros ryšys su Tėvu ir Jo Išperkančiuoju Sūnumi jų gyvenime dar netapo gyva ir visa keičiančia tikrove.
Pažadu, kad Šventosios Dvasios galia galite pažinti ir pajusti jums asmeniškai skirtas Evangelijos tiesas, kurias bandžiau nusakyti.
Džiugiai liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų mylintis bei gyvas Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jei pasiliksime Jame, Jis pasiliks mumyse.30 Ir kai vaikščiosime Jame ir su Juo, būsime palaiminti galėdami gausiai duoti vaisių. Tai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.