„Ar nori pasveikti?“

Kelis mėnesius misijoje tarnavęs mūsų jauniausias sūnus su savo porininku misionieriumi buvo bebaigiąs studijuoti, kai staiga mūsų sūnus galvoje pajuto buką skausmą. Jį apėmė keistas jausmas; iš pradžių jis nebejuto kairiosios rankos; tada nutirpo liežuvis. Kairioji veido pusė ėmė tįsti. Jam darėsi sunku šnekėti. Jis suprato, kad kažkas ne taip. Tačiau dar nežinojo, kad net trijose smegenų vietose patiria didžiulį insultą. Paralyžiui įsibėgėjant jį apėmė baimė. Kuo skubiau suteikta pagalba insulto ištiktam žmogui gali smarkiai nulemti jo sveikimo laiką. Jo ištikimasis porininkas misionierius veikė nedvejodamas. Iškvietęs greitąją pagalbą jis jam suteikė palaiminimą. Stebuklas, bet greitoji pagalba atvyko vos už penkių minučių.

Mūsų sūnų skubiai nuvežė į ligoninę, kur medikai greitai įvertinę situaciją nusprendė mūsų sūnui suleisti vaistų, su laiku galimai panaikinsiančių paralyžiuojančius insulto padarinius.¹ Tačiau, jei mūsų sūnui būtų buvęs ne insultas, tie patys vaistai galėjo sukelti rimtų problemų, pavyzdžiui, kraujo išsiliejimą į smegenis. Mūsų sūnus turėjo pasirinkti. Jis pasirinko sutikti, kad vaistai būtų suleisti. Nors visiškai susigrąžinti sveikatą prireikė kelių operacijų ir daugelio mėnesių, mūsų sūnus galiausiai sugrįžo ir užbaigė misiją po to, kai insulto padariniai buvo smarkiai sumažinti.

Mūsų Dangiškasis Tėvas yra visa galintis ir visa žinantis. Jis pažįsta mūsų fizinius vargus. Jis žino apie mūsų fizinius skausmus, atsirandančius dėl negalavimų, ligų, senėjimo, avarijų ar gimdymo sutrikimų. Jis žino apie emocinius vargus, susijusius su nerimu, vienatve, depresija ar protine negalia. Jis žino kiekvieną asmenį, patyrusį neteisybę ar smurtą. Jis žino, dėl kokių silpnybių, polinkių ir pagundų vargstame.

Mirtingajame gyvenime esame bandomi, ar rinksimės gėrį, ar blogį. Besilaikantieji Jo įsakymų gyvens su Juo „niekad nesibaigiančios laimės būsenoje“². Kad mums padėtų tobulėti tampant panašiems į Jį, Dangiškasis Tėvas Savo Sūnui Jėzui Kristui suteikė visą galią ir žinias. Nėra tokio fizinio, emocinio ar dvasinio negalavimo, kurio negalėtų išgydyti Kristus.³

Raštuose aprašyta daug stebuklų, įvykusių Gelbėtojo žemiškosios tarnystės metu, kai panaudodamas turimą dievišką galią Jėzus Kristus išgydė turinčius fizinę negalią.

Evangelijoje pagal Joną pasakojama apie vieną vyriškį, kuris jau 38 metus vargo su sekinančia negalia.

„Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar nori pasveikti?“

Negaluojantis vyras atsakė, kad jis niekam nerūpėjo tuomet, kai jam labiausiai reikėjo pagalbos.

„Jėzus jam tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“

Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.“⁴

Palyginkime, kiek ilgai jis vargo su savo liga (38 metus) ir kaip greitai pasveiko vos į tai įsitraukė Gelbėtojas. Išgijimas atėjo „bematant“.

Buvo ir kitas atvejis. Viena moteris kraujoplūdžiu sirgo jau 12 metų ir buvo „išleidusi gydytojams visus savo išteklius […], [tačiau ji] prisiartino iš užpakalio ir prisilietė Jo drabužio apvado. Ir bematant kraujas liovėsi plūdęs. […]

Jėzus atsakė: „Mane kažkas palietė, nes Aš pajutau, kad iš manęs išėjo jėga.“

Moteris, matydama, kad neliko nepastebėta, […] visų žmonių akivaizdoje papasakojo […], kaip tuojau pasveiko.“⁵

Savo tarnyste Kristus mokė, kad turi galią fiziniam kūnui. Mes negalime kontroliuoti, kada Kristus išgydys mūsų fizinius negalavimus. Jis tai daro pagal Savo valią ir išmintį. Raštuose rašoma, kad vieni kentėjo dešimtmečius; kiti – visą savo mirtingąjį gyvenimą. Žemiškos negalios gali mus ištobulinti ir sustiprinti pasikliovimą Dievu. Tačiau kai įsileidžiame Kristų, Jis visuomet mus dvasiškai sustiprins, kad turėtume daugiau jėgų pakelti nešamas naštas.

Be to, mes žinome, kad visi fiziniai negalavimai, ligos ar netobulumai bus išgydyti per Prisikėlimą. Tai dovana visai žmonijai, dovanojama per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.⁶

Jėzus Kristus gali išgydyti ne tik mūsų fizinį kūną. Jis taip pat gali išgydyti mūsų dvasią. Raštuose rašoma, kaip Kristus išgydė dvasinius paliegėlius.⁷ Apmąstant šiuos nutikimus stiprėja mūsų viltis ir tikėjimas Gelbėtojo galia laiminti mūsų gyvenimą. Jėzus Kristus gali keisti širdis, atitaisyti patirtos neteisybės ar smurto padarinius, padidinti mūsų gebėjimą ištverti netektį ir širdgėlą ir suteikti mums ramybės, kad padėtų ištverti gyvenimo išbandymus ir išgydytų mus emociškai.

Kristus taip pat gali išgydyti, kai nusidedame. Nusidedame tuomet, kai sąmoningai sulaužome kurį nors Dievo įstatymą.⁸ Nusidėdami suteršiame savo sielą. Niekas nešvarus negali gyventi Dievo akivaizdoje.⁹ Dvasiškai išgyti reiškia apsivalyti nuo nuodėmės.¹⁰

Dievas Tėvas žino, kad nusidėsime, tad paruošė būdą mums išpirkti. Vyresnysis Lynas G. Robinsas mokė: „Atgaila nėra [Dievo] atsarginis planas tuo atveju, jei suklysime. Atgaila yra Jo planas žinant, kad tikrai suklysime.“¹¹ Nusidėję turime galimybę pasirinkti gėrį palikdami blogį. Pasirenkame gėrį po to, kai nusidėję atgailaujame. Per Jėzų Kristų ir Jo apmokančią auką mes galime būti išpirkti iš savo nuodėmių ir, jei atgailausime, sugrąžinti atgal Dievo Tėvo akivaizdon. Dvasinis išgydymas nėra vienpusis veiksmas – tam reikia tiek išperkančiosios Gelbėtojo galios, tiek nusidėjėlio nuoširdžios atgailos. Pasirenkantys neatgailauti atmeta Kristaus siūlomą išgijimą. Tokiems bus lyg nebūtų padaryta jokio išpirkimo.¹²

Kadangi man teko bendrauti su bandančiais atgailauti žmonėmis, mane stebindavo tai, kad nuodėmėje gyvenantiems žmonėms sunkiai sekasi priimti teisingus sprendimus. Šventoji Dvasia nuo jų atsitraukdavo, tad dažniausiai jiems būdavo sunku rinktis tai, kas vestų arčiau Dievo. Jie kankindavosi mėnesius, kartais net metų metus, gėdydamiesi ar baimindamiesi savo nuodėmių padarinių. Dažnai jiems atrodydavo, kad niekada nepasikeis ar nesulauks atleidimo. Dažnai girdėdavau, kad jie baiminasi, jog, jei jų mylimieji sužinos, ką padarė, jų nemylės ar juos paliks. Taip mąstydami jie nuspręsdavo tylėti ir atidėlioti atgailą. Jie klaidingai manė, kad geriau dabar neatgailauti ir dar labiau neskaudinti savo mylimųjų. Jie manė, kad geriau kentėti po šio gyvenimo, nei praeiti atgailos procesą dabar. Broliai ir seserys, atidėlioti atgailą niekada nėra geras sumanymas. Priešininkas dažnai baimę panaudoja tam, kad trukdytų mums skubiai veikti pagal savo tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Nors mylimuosius galiausiai pasiekusi tiesa apie nuodėmingą poelgį gali giliai sužeisti, tačiau jie dažniausiai nori padėti nuoširdžiai atgailaujantiems nusidėjėliams pasikeisti ir susitaikyti su Dievu. Tikrai, dvasinis gijimas paspartėja tuomet, kai nusidėjėlis prisipažįsta ir yra apsuptas mylimų žmonių, padedančių palikti savo nuodėmes. Prašau atminti, kad Jėzus Kristus gali galingai pagydyti nekaltas į Jį atsigręžusias nuodėmės aukas.¹³

Prezidentas Boidas K. Pakeris pareiškė: „Mūsų dvasios yra sužalojamos, kai padarome klaidų ir nusidedame. Tačiau, kitaip nei sužeidus mirtingus kūnus, užbaigus atgailą, dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo randų nelieka. Pažadas yra toks: „Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu“ [Doktrinos ir Sandorų 58:42].“¹⁴

Jei atgailausime „visa širdimi“¹⁵, „didysis išpirkimo planas nedelsiant bus įvykdytas“ mūsų gyvenime.¹⁶ Gelbėtojas mus išgydys.

Tas misionierius porininkas ir medikai, padėję misijoje insulto ištiktam mūsų sūnui, veikė nedelsdami. Mūsų sūnus pasirinko insulto padarinius sumažinusius vaistus. Dėl insulto ištikęs paralyžius, galėjęs jo nepalikti visą tolesnį jo žemiškąjį gyvenimą, buvo išgydytas. Panašiai ir su mumis, kuo greičiau atgailausime ir į savo gyvenimą įsileisime Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, tuo greičiau pradėsime sveikti nuo nuodėmės padarinių.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas taip kvietė: „Jei pasukote iš kelio, leiskite […] pakviesti jus grįžti. Nesvarbu, dėl ko nerimaujate ar su kuo grumiatės, jums yra vietos čia, Viešpaties Bažnyčioje. Tiek jūs, tiek dar negimusios kartos, būsite palaiminti dėl to, kad renkatės grįžti į sandoros kelią.“¹⁷

Mūsų dvasiniam išgijimui reikia, kad laikytumės Gelbėtojo nustatytų sąlygų. Neturime atidėlioti! Turime veikti jau šiandien! Veikite jau dabar, kad dvasinis paralyžius nesukliudytų jūsų amžinajam tobulėjimui. Jei man čia kalbant pajutote poreikį gauti atleidimą kieno nors, kam padarėte neteisybę, kviečiu jus veikti. Prisipažinkite ką padarėte. Prašykite jų atleidimo. Jei padarėte nuodėmę, liečiančią jūsų vertumą vykti į šventyklą, kviečiu jus pasikalbėti su savo vyskupu – šiandien pat. Nedelskite.

Mano broliai ir seserys, Dievas yra mūsų mylintis Tėvas Danguje. Savo Mylimam Sūnui Jėzui Kristui Jis yra suteikęs visą galią ir žinias. Jo dėka visa žmonija vieną dieną bus amžiams išgydyta nuo visų fizinių negalavimų. Jei pasirinksime atgailauti ir visiškai savo širdis atgręžti į Gelbėtoją, dėl Savo Apmokėjimo Jėzus Kristus mus dvasiškai išgydys. Gijimą galima pradėti nedelsiant. Turime pasirinkti. Ar norime pasveikti?

Liudiju, kad Jėzus Kristus kainą sumokėjo tam, kad galėtume pasveikti. Tačiau mes turime priimti tuos Jo siūlomus vaistus. Išgerkite juos šiandien. Nedelskite. Jėzaus Kristaus vardu, amen.