Pirmosios Prezidentūros žinia
Mums drauge žengiant į priekį
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
Brangūs broliai ir seserys, galimybę šį rytą būti su jumis priimu nuolankia širdimi. Prieš keturias dienas anapilin palydėjome didį žmogų, Dievo pranašą – prezidentą Tomą S. Monsoną. Žodžiais neįmanoma nusakyti jo gyvenimo reikšmės ir didingumo. Per amžius branginsiu mūsų draugystę ir esu dėkingas už tai, ko jis mane išmokė. Dabar turime žvelgti į priekį visiškai pasitikėdami mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kurio ši Bažnyčia.
Prieš dvi dienas visi šių dienų apaštalai susirinko aukštutiniame Solt Leik Sičio šventyklos aukšte. Jie vienbalsiai nutarė: pirma, perorganizuoti Pirmąją Prezidentūrą ir, antra, kad aš tarnausiu Bažnyčios prezidentu. Sunku žodžiais apsakyti ką jaučiau, kai mano broliai – broliai, kurie turi visus šio Evangelijos laikotarpio kunigystės raktus, sugrąžintus per pranašą Džozefą Smitą, – uždėjo rankas man ant galvos ir įšventino bei paskyrė būti Bažnyčios prezidentu. Tai buvo šventas ir nuolankumą skatinantis patyrimas.
Tuomet tapau įpareigotas įžvelgti, ką Viešpats paruošė būti mano patarėjais. Kaip įmanoma iš dvylikos apaštalų, kurių kiekvieną be galo myliu, išsirinkti tik du? Esu labai dėkingas Viešpačiui už tai, kad atsakė į mano nuoširdžias maldas. Nuoširdžiai dėkoju, kad prezidentas Dalinas Haris Ouksas ir prezidentas Henris Benjonas Airingas yra pasiryžę tarnauti drauge su manimi atitinkamai kaip pirmasis ir antrasis patarėjai. Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas grįžo į Dvylikos Apaštalų Kvorumą. Jis jau gavo svarbių paskyrimų, kuriems ypač tinka.
Reiškiu padėką jam ir prezidentui Airingui už tai, kad taip nuostabiai tarnavo prezidento Monsono patarėjais. Jie buvo be galo gabūs, atsidavę ir įkvėpti. Esame labai dėkingi už juos. Kiekvienas yra pasiruošęs tarnauti ten, kur yra reikalingiausias.
Būdamas antras apaštalas pagal vyresniškumą, prezidentas Ouksas tampa Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentu. Kadangi jis pašauktas į Pirmąją Prezidentūrą, laikantis Bažnyčioje priimtos tvarkos, kitas pagal vyresniškumą yra prezidentas M. Raselas Balardas – jis tarnaus šio Kvorumo vykdomuoju prezidentu. Pirmoji Prezidentūra ranka rankon dirbs su Dvylika, kad suprastų Viešpaties valią ir padėtų Jo šventam darbui eiti į priekį.
Dėkojame už jūsų maldas. Jos buvo kalbamos visame pasaulyje. Tą rytą, kai mirė prezidentas Monsonas, meldėsi ir keturmetis berniukas vardu Bensonas. Pacituosiu ištraukas iš jo mamos laiško mano žmonai Vendei. Bensono maldos žodžiai: „Dangiškasis Tėve, ačiū, kad prezidentas Tomas S. Monsonas vėl galėjo pasimatyti su žmona. Ačiū už naują pranašą. Padėk jam būti drąsiam ir neišsigąsti dėl to, kad yra naujokas. Padėk jam augti sveikam ir stipriam. Padėk jam turėti galią, nes jis turi kunigystę. Ir padėk mums visuomet būti maloniems.“
Dėkoju Dievui už tokius vaikus ir už tėvus, kurie rimtai žiūri į savo pareigą teisiai ir kryptingai auklėti vaikus, – už kiekvieną tėvą ir motiną, mokytoją ir narį, kurio našta sunki ir kuris vis tiek noriai tarnauja. Kitaip sakant, esu nuoširdžiai dėkingas už kiekvieną jūsų.
Viešpats yra prie šturvalo
Mums drauge žengiant į priekį, kviečiu pamąstyti apie tai, kaip nepaprastai nuostabiai Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai. Mirus Bažnyčios prezidentui, ne paslaptis, kas kitas bus pašauktas tarnauti eidamas šias pareigas. Nėra nei rinkimų, nei rinkiminės kampanijos, tik rami dieviško plano tėkmė ir Paties Viešpaties nustatyta seka.
Kiekviena apaštališkos tarnystės diena yra mokymosi ir ruošimosi didesnei atsakomybei diena. Praeina dešimtmečiai, kol apaštalas pereina nuo jauniausiojo prie vyriausiojo kėdės šiame rate. Kol tai vyksta, jis semiasi patirties iš kiekvienos Bažnyčios darbo srities. Atlikdamas įvairius paskyrimus ir keliaudamas po pasaulį, jis taip pat gerai susipažįsta su žmonėmis, mokosi apie jų istorijas, kultūras, kalbas. Ši vadovavimo seka Bažnyčioje unikali. Nežinau nieko, kas būtų į tai panašu. Tai neturėtų mūsų stebinti, nes tai Viešpaties Bažnyčia. Jis nesidarbuoja taip, kaip žmogus.
Kai tarnavau Dvylikos Apaštalų Kvorume, man vadovavo penki prieš tai buvę Bažnyčios prezidentai. Stebėjau, kaip kiekvienas prezidentas gaudavo apreiškimus ir pagal juos veikdavo. Viešpats tiek anksčiau, tiek dabar vadovauja Savo pranašams ir juos įkvepia. Viešpats yra prie šturvalo. Mes buvome įšventinti būti Jo švento vardo liudytojais visame pasaulyje ir toliau sieksime žinoti Jo valią ir ją vykdyti.
Likite sandoros kelyje
Dabar kreipiuosi į kiekvieną Bažnyčios narį – likite sandoros kelyje. Jūsų įsipareigojimas sekti Viešpačiu sudarant su Juo sandoras ir jų laikymasis atvers duris visiems dvasiniams palaiminimams ir privilegijoms visiems vyrams, moterims ir vaikams.
Mes, naujoji Prezidentūra, norime pradėti galvodami apie galutinį tikslą. Štai kodėl šiandien kreipiamės į jus iš šventyklos. Galutinis tikslas yra kiekvienam siekti būti apdovanotam galia Viešpaties namuose, užantspauduotam su šeima, ištikimam šventykloje sudarytoms sandoroms, kurios leidžia gauti pačią didžiausią Dievo dovaną – amžinąjį gyvenimą. Šventyklos apeigos ir joje sudarytos sandoros yra gyvybiškai svarbios jūsų gyvenimui, jūsų santuokai ir šeimai, ir jūsų gebėjimui atsilaikyti prieš priešininką. Garbindami ir tarnaudami savo protėviams šventykloje būsite gausiau palaiminti asmeniniais apreiškimais ir ramybe ir sustiprinsite savo pasiryžimą likti sandoros kelyje.
Dabar, jei pasukote iš kelio, leiskite vilties kupina širdimi pakviesti jus grįžti. Nesvarbu, dėl ko nerimaujate ar su kuo grumiatės, jums yra vietos čia, Viešpaties Bažnyčioje. Tiek jūs, tiek dar negimusios kartos, būsite palaiminti dėl to, kad renkatės grįžti į sandoros kelią. Mūsų Dangiškasis Tėvas brangina Savo vaikus ir nori, kad kiekvienas grįžtume namo pas Jį. Pagrindinis Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios tikslas yra padėti kiekvienam iš mūsų grįžti namo.
Reiškiu jums savo didžiulę meilę – ši meilė augo metų metus jus lankant, kartu garbinant ir jums tarnaujant. Mūsų šventa pareiga eiti pas kiekvieną tautą, giminę, liežuvį ir liaudį ir padėti paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui. Tai darysime pasitikėdami Viešpačiu Jėzumi Kristumi, žinodami, kad vadovauja Jis. Tai Jo darbas ir Jo Bažnyčia. Mes esame Jo tarnai.
Tvirtinu, kad esu atsidavęs Dievui, mūsų Amžinajam Tėvui, ir Jo Sūnui Jėzui Kristui. Juos pažįstu, myliu ir įsipareigoju Jiems ir jums tarnauti, kol būsiu gyvas. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.