Telefonas išsijungė

Kai 1997 m. kovą kartu su vyru krikštijomės Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje, gyvenome Rusijos mieste Rostove prie Dono.

Studijuodama Bažnyčios doktrinas radau atsakymus į daugelį savo klausimų. Buvo įdomu mokytis apie išgelbėjimo planą, taip pat apie krikšto už mirusiuosius praktiką. Nustebau sužinojusi, kad galime pasikrikštyti už savo mirusius protėvius.

Praėjus metams po krikšto, misijos prezidentas pakvietė mus ruoštis vykti į šventyklą. Šeimos istorijos tyrimas buvo to pasiruošimo dalis. Kartą, besiruošiant tai daryti, suskambo telefonas. Skambino mano anyta. Jos pasiteiravau, ar ji gali atsiųsti mano vyro mirusių protėvių vardų sąrašą. Anyta nustebo ir pasakė, kad krikštas už mirusiuosius yra ne Kristaus doktrina, o mormonų išsigalvojimai. Nežinojau, kaip jai atsakyti, nes nebuvau susipažinusi su šią doktriną grindžiančiomis Raštų eilutėmis.

Kol mąsčiau, kaip atsakyti, telefonas išsijungė. Minutėlę buvau sutrikusi, nes nežinojau, kas nutiko, tad padėjau ragelį ir nuėjau į miegamąjį. Į rankas paėmiau Naująjį Testamentą, atsiklaupiau maldai ir paprašiau Dangiškojo Tėvo parodyti, kur galėčiau rasti atsakymą.

Pasimeldusi atsiverčiau Bibliją. Pajutau, kad kažkas mane ragina perskaityti atversto puslapio 29 eilutę. Ji buvo Pirmojo laiško Korintiečiams 15 skyriuje, kuriame kalbama apie krikšto už mirusiuosius doktriną.

Buvau sujaudinta ir nustebusi, kad Dangiškasis Tėvas į mano maldą atsakė taip greitai. Jaučiausi nuostabiai.

Kol buvau panirusi į gilius apmąstymus apie šį patyrimą, staiga vėl suskambo telefonas. Vėl skambino anyta ir teiravosi, kodėl išsijungė telefonas. Atsakiau, kad nežinau, bet paprašiau jos paimti Bibliją ir atsiversti 1 laiško Korintiečiams 15:29.

Po kelių dienų ant mano stalo gulėjo mirusių giminaičių sąrašas. Mano anyta perskaitė tą Raštų eilutę ir dabar tiki, kad Gelbėtojas per apaštalą Paulių mokė krikšto už mirusiuosius doktrinos.

Dievas pažadėjo didelių palaimų tiems, kurie dirbs šį išperkantį darbą. Žinau, kad tai tiesa.