Kaip tarnauti kunigystės pašaukimuose

Ar kada pagalvojote, ko verta žmogaus siela? Ar kada susimąstėte, koks potencialas glūdi kiekviename iš mūsų?

Kartą lankiausi vienoje kuolo konferencijoje, per kurią buvęs mano kuolo prezidentas Polas C. Čaildas atsivertė Doktrinos ir Sandorų 18 skyrių ir pradėjo skaityti: „Atminkite, kad Dievo akyse sielų vertė yra didžiulė“ (10 eilutė).

Prezidentas Čaildas tada paklausė: „Ko verta žmogaus siela?“ Jis vengė paprašyti kurį nors vyskupą, kuolo prezidentą ar aukštąjį tarėją, kad atsakytų į šį klausimą. Bet jis pasirinko vieną vyresniųjų kvorumo prezidentą.

Pratylėjęs, rodos, visą amžinybę tas išsigandęs vyras pareiškė: „Žmogaus siela verta tiek, kiek ji turi gebėjimo tapti kaip Dievas.“

Visi susirinkusieji susimąstė. Prezidentas Čaildas tęsė savo žinią, bet aš nesilioviau mąstyti apie tą įkvėptą atsakymą.

Surasti, mokyti ir sujaudinti brangias sielas, kurias mūsų Tėvas paruošė Savo žiniai – tai nepaprastas darbas. Sėkmė retai pasiekiama lengvai. Įprastai jos priešaky eina ašaros, išbandymai, pasikliovimas ir liudijimas.

Dievo tarnus guodžia šis Mokytojo patikinimas: „Aš esu su jumis per visas dienas“ (Mato 28:20). Šis nepaprastas pažadas palaiko jus, Aarono kunigijos broliai, kurie esate pašaukti į savo diakonų, mokytojų ir kunigų kvorumų vadovų pašaukimus. Jis drąsina jus ruoštis tarnauti misijoje. Jis guodžia jus, kai jus, kaip ir visus, apninka vilties praradimo akimirka.

„Todėl nepailskite daryti gera, – sako Viešpats, – nes jūs dedate didelio darbo pamatą. Ir iš mažų dalykų kyla tai, kas didinga.

Štai Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto“ (DS 64:33–34). Tvirtas tikėjimas, pastovus pasitikėjimas ir karštas troškimas – tai visada buvo visa širdimi tarnaujančių Viešpaties tarnų savybės.

Jei nors vienas mane dabar girdintis brolis jaučiasi nepasiruošęs, net nesugebantis priimti kvietimo tarnauti, aukotis, laiminti kitų gyvenimus, atminkite šią tiesą: „Ką Dievas pašaukia, tą Dievas paruošia.“

Paveikslėlis

Kodžio Belo fotoiliustracija © IRI