Kur galėčiau gauti šį žurnalą?

Kai su savo šeima iš Nevados skridome į Aliaską (JAV), užmezgiau pokalbį su viena aukšta, patrauklia ir draugiška ponia, sėdinčia gretimoje eilėje.

Jai pasiteiravus, kur keliaujame, pasakiau, kad skrendame į Džuną Aliaskoje, kur su savo šeima gyvena mūsų sūnus. Ji pasakė esanti iš Las Vegaso. Tada, kiek susigraudinusi, prasitarė, kad į Džuną skrenda aplankyti savo vyro giminaičių ir dalyvauti vyro, su kuriuo buvo susituokusi 20 metų, laidotuvėse. Jis neseniai mirė nuo vėžio.

Pažvelgiau į gretimą eilę ir pagalvojau, kokia laiminga esu, kad žinau išgelbėjimo planą ir kad esu Nevados Las Vegaso šventyklos darbuotoja. Svarsčiau, kaip galėčiau paguosti ir pakylėti šią moterį.

Staiga labai aiškiai prisiminiau citatą iš Pranašo Džozefo Smito mokymo, kurią atspausdinusi išdalinau Paramos bendrijoje. Kai Pranašas suorganizavo Paramos bendriją, atkreipė dėmesį į tai, kad „turimus išteklius jos [seserys] panaudos padėti atvykėliui; jos užpils aliejaus ir vyno ant sužeistos kenčiančio žmogaus širdies; jos nušluostys ašaras našlaičiui ir pradžiugins našlės širdį“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007 m.], p. 434).

Vėl pažvelgiau į gretimą eilę. Ten pamačiau kenčiančią prašalaitę, našlę sužeista širdimi. Prisiminiau anksčiau tą dieną skaitytą 2011 m. birželio mėnesio Ensign žurnalą. Jame buvo keli įkvepiantys straipsniai, kurie, pamaniau, galėtų ją kažkiek padrąsinti ir paguosti.

Sukaupusi drąsą atsiverčiau vieną to žurnalo straipsnį ir paprašiau jos jį perskaityti. Atidžiai ją stebėjau ir nustebau, kad ji įdėmiai skaito kiekvieną eilutę. Baigusi skaityti vieną, ji ėmė skaityti kitą straipsnį.

Buvo akivaizdu, kad tai, ką perskaitė, palietė jos širdį. Lyg labai brangindama ji pridėjo tą žurnalą sau prie krūtinės ir nusišluostė ašarą.

„Kur galėčiau gauti šį žurnalą?“ – paklausė ji. Pasakiau, kad ji gali jį pasilikti. Ji vėl ėmė skaityti.

Kai atvykome į Džuną, ji sugriebė mano ranką ir, žiūrėdama tiesiai man į akis, tarė: „Dėkoju jums.“

Iš to įvykio išmokau geros pamokos. Mus supa prašalaičiai sužeistomis širdimis ir jiems reikia ne tik padrąsinančio žodžio, bet ir žinoti tai, ką žino Pastarųjų dienų šventieji.