2 Korintiečiams 1–3

Apaštalas Paulius parašė laišką Korinto šventiesiems ir paaiškino, kaip paguosti kitus. Jis taip pat ragino juos atleisti jų bendruomenėje buvusiam nusidėjėliui. Paulius mokė šventuosius, kad atsigręžę į Viešpatį jie taps panašesni į Dievą.

Pagalvokite, ar kada nors kam nors iš jūsų pažįstamų teko išgyventi sunkų išbandymą arba negandą. Kaip jiems padėjote?

Ar kada nors norėjote paguosti žmogų, kurį ištiko sunkus gyvenimo išbandymas, bet nežinojote, kaip tai padaryti?

Studijuodami 2 Korintiečiams 1 skyrių raskite tiesą, kuri gali padėti jums sužinoti, kaip paguosti kitus išbandymų ir negandų metu.

Pirmą laišką korintiečiams apaštalas Paulius parašė Bažnyčios nariams Korinte, būdamas Efeze. Dėl Pauliaus mokymų ten vėliau įsiplieskė riaušės (žr. Apaštalų darbų 19:23–41; šiose eilutėse paminėta Azija – tai Romos provincija šiuolaikinės Turkijos teritorijoje). Paulius išvyko iš Efezo ir nukeliavo į Makedoniją, kur Titas atnešė naujieną, kad ankstesnis Pauliaus laiškas Korinto šventųjų buvo tinkamai priimtas. Paulius taip pat sužinojo, kad šventieji sielvartavo ir kad keletas netikrų mokytojų Korinte iškraipo tikrą Kristaus mokymą. Antrą laišką korintiečiams Paulius parašė, siekdamas paguosti šventuosius ir aptarti netikrų mokytojų sukeltas problemas.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 1:1–5 ir raskite, ką Paulius pasakė Korinto šventiesiems apie jų sielvartą. Raštuose galite pasižymėti juos paguosti galinčius Pauliaus žodžius, užrašytus 3–4 eilutėse.

Iš 2 Korintiečiams 1:4 sužinome šią tiesą: Kai Dangiškasis Tėvas paguodžia mus užėjus negandoms, mes galime ta paguoda pasidalinti su kitais.

1. Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kai, patyrę išmėginimus, buvote paguosti Dievo. Kaip, jūsų nuomone, tai padėjo jums padėti kitiems pajausti Jo paguodą?

2 Korintiečiams 1:6–8 eilutėse sužinome, kad Paulius papasakojo Korinto šventiesiems apie pamokslaujant Efeze su porininkais patirtus gyvybei grėsusius suspaudimus.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 1:9–11 ir raskite, kas tų suspaudimų metu padėjo Pauliui ir jo porininkams.

Remdamiesi 11 eilute, užbaikite šią tiesą apie pagalbą su išmėginimais susidūrusiems žmonėms: galime padėti susidūrusiems su išmėginimais.

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną arba į abu klausimus:

   1. Kaip jūsų maldos gali padėti patiriantiems išmėginimus?

   2. Kaip kitų žmonių maldos padėjo jums patirtų išmėginimų metu?

2 Korintiečiams 1:12–24 sužinome, kad Paulius džiūgavo dėl tų, kurie priėmė jo pirmame laiške siųstus patarimus. 15–20 eilutėse jis atsakė tiems, kurie kaltino jį pakeitus planus ir neatvykus jų aplankyti. Vieni Pauliaus kritikai tvirtino, kad Pauliui pakeitus kelionės planus, jie nebegali pasikliauti jo mokymais. Paulius pareiškė, kad, nepriklausomai nuo jo planų, Evangelijos žinia buvo tikra.

Prisiminkite, kada kas nors įžeidė jus arba jums artimą žmogų. Pagalvokite, kodėl nelengva tokiam žmogui atleisti.

Studijuodami 2 Korintiečiams 2 skyrių ieškokite tiesų, padėsiančių suprasti, kodėl svarbu atleisti kitiems.

Pirmame apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams jis drausmino juos už nepaklusnumą ir tikėjimo stoką. Perskaitykite 2 Korintiečiams 2:1–4 ir išsiaiškinkite, ką Paulius norėjo, kad Korinto šventieji žinotų apie tą papeikimą. 4 eilutėje galite pažymėti priežastį, dėl kurios Paulius juos peikė.

Kaip papeikimas arba pataisymas gali parodyti kito žmogaus meilę mums?

Kaip parašyta 2 Korintiečiams 2:5–6, Paulius rašė apie Bažnyčios narį, kuris nusidėjo prieš kitus Bažnyčios narius ir užtraukė jiems sielvartą. Dėl to Bažnyčia jį sudrausmino.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 2:7–8 ir raskite, kaip, pasak Pauliaus, šventieji turi elgtis su šiuo žmogumi.

Nors tas vyras nusidėjo, Dievo akyse jo sielos vertė yra didžiulė (žr. DS 18:10). Paulius ragino šventuosius atleisti šiam vyrui, jį paguosti ir rodyti jam meilę, taip padedant jam atgailauti.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 2:9–11 ir raskite, kokią dar priežastį atleisti kitiems nurodė Paulius.

11 eilutėje užrašytuose Pauliaus mokymuose mes galime rasti šią tiesą: Jei neatleisime kitiems, Šėtonas įgaus prieš mus galios. Šią tiesą galite pasižymėti arba užsirašyti šalia 2 Korintiečiams 2:9–11. Šių dienų apreiškime Viešpats įsakė atleisti visiems (žr. DS 64:8–11).

Atleisti kitam nereiškia, kad nusidėjėlis nebebus atsakingas už savo veiksmus. Tai taip pat nereiškia, jog turime leisti, kad su mumis ir toliau būtų elgiamasi netinkamai. Priešingai, atleidimas reiškia Kristaus meile mylėti tuos, kas su mumis netinkamai elgėsi, ir nepykti ant jų, kad tai nepaveiktų mūsų dvasinio augimo (žr. Raštų rodyklę, Atleisti“; raštai.lds.org].

„Jei esate tokio nusikaltimo auka, žinokite, kad esate nekalti ir kad Dievas jus myli. Nedelsdami pasikalbėkite su tėvais ar kitu suaugusiuoju, kuriuo pasitikite, ir kreipkitės į vyskupą patarimo. Jie gali jus dvasiškai palaikyti ir padėti gauti reikalingą apsaugą ir pagalbą. Gijimo procesui gali prireikti laiko. Pasikliaukite Gelbėtoju. Jis išgydys jus ir suteiks ramybės“ (Jaunimo stiprybės vardan [brošiūra, 2011], p. 36).

3. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip, jūsų manymu, Šėtonas gali įgauti prieš mus galios, jei neatleidžiame kitiems?

Pagalvokite apie žmogų, kuriam turėtumėte atleisti. (Atminkite, kad atleidimas nereiškia leidimo su jumis netinkamai elgtis. Tai atleidimas jus įžeidusiam, kad galėtumėte toliau augti dvasiškai.) Užsibrėžkite tikslą atleisti tam žmogui, kad Šėtonas negalėtų įgauti prieš jus galios. Prašykite Dangiškąjį Tėvą padėti jums, kai stengsitės atleisti kitiems.

Kaip užrašyta 2 Korintiečiams 2:12–17, Paulius papasakojo šventiesiems, kad dėkojo Dievui, „kuris mus visuomet veda Kristaus pergalės eisenoje“ (14 eilutė), net ir tada, kai buvo sunku.

Apaštalui Pauliui išvykus iš Korinto, keletas netikrų mokytojų ėmė prieštarauti jo mokymams ir bandė jį diskredituoti, kalbėdami atsivertusiesiems, kad jiems vis dar reikia laikytis Mozės įstatymo. 2 Korintiečiams 3:1 užrašytas retorinis Pauliaus klausimas bandantiems jį diskredituoti. Klausimas buvo skirtas sudrausminti, o ne sulaukti atsakymo. Tai klausimas, ar jis turėtų pateikti jiems arba gauti iš jų „lydim[ąjį] laišk[ą]“, liudijantį apie jo, kaip Jėzaus Kristaus apaštalo, reputaciją ir teisėtumą. (Pauliaus laikais į bendruomenę atvykę nauji žmonės su savimi turėdavo rekomendacinius laiškus. Tais laiškais būdavo pristatomi atvykusieji ir patikinama apie jų gerą reputaciją.)

Perskaitykite 2 Korintiečiams 3:2–3 ir išsiaiškinkite, kas, pasak Pauliaus, atstojo jo rekomendacinį laišką.

Paulius mokė, kad pasikeitę šventųjų gyvenimai buvo tarsi laiškas nuo paties Kristaus kaip rekomendacinis laiškas apie Pauliaus reputaciją. 2 eilutėje frazė „visų žmonių suprantamas ir skaitomas“ reiškia, kad daug žmonių per Bažnyčios narių elgesį ir pavyzdžius sužinos apie Bažnyčią ir spręs apie jos tikrumą.

Paveikslėlis

Mozė su akmens plokštėmis

2 Korintiečiams 3:3 galite pasižymėti frazę „ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse“. Mozės laikais įsakymai buvo surašyti akmens plokštėse. Šią frazę Paulius pasitelkė, siekdamas padėti Korinto šventiesiems suprasti, kad įstatymai Šventosios Dvasios galia buvo įrašyti jų širdyse.

2 Korintiečiams 3:5–13 Paulius užsiminė apie Senojo Testamento istoriją, kad padėtų šventiesiems suprasti to meto žmonių dvasinę būklę. Korinto šventiesiems jis priminė, kad, pakalbėjęs su Viešpačiu ant Sinajaus kalno, sugrįžęs Mozė veidą dengė gobtuvu, nes Izraelio vaikai bijojo nuo jo veido sklindančios šlovės.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 3:14–15, ieškodami, kaip nuo Mozės veido sklidusios šlovės išsigandusius izraelitus Paulius palygino su jo laikais gyvenančiais žydais. Tai, ką suradote, galite pasižymėti arba užsirašyti Raštuose.

Kaip manote, ką reiškia pasakymai „jų protai atbuko“ (14 eilutė) ir „gobtuvas tebedengia jų širdį“ (15 eilutė)?

Lygiai kaip izraelitai Mozės laikais negalėjo atlaikyti nuo Mozės veido sklidusios šlovės, nes buvo neverti, taip žydai Pauliaus dienomis nesuprato Senojo Testamento pranašysčių apie Jėzų Kristų, nes buvo nedori.

Perskaitykite 2 Korintiečiams 3:16–18 ir suraskite, kas, pasak Pauliaus, gali nuimti nesupratimo gobtuvą nuo žmonių širdžių ir protų.

Džozefo Smito vertime frazė „vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį“ 16 eilutėje pakeista į „kai jų širdys atsigręžia į Viešpatį“ (Joseph Smith Translation, 2 Corinthians 3:16; kursyvas pridėtas).

Kas, pasak 2 Korintiečiams 3:18, atsitinka tiems, kurie atsigręžia į Viešpatį ir jų nesupratimo gobtuvas yra nuimamas? Siūlome Raštuose pasižymėti arba užsirašyti rastus atsakymus.

Frazė „šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą“ (18 eilutėje) reiškia laipsnišką pasikeitimą per Dvasią, kuri mums padeda tapti panašesniems į Dievą. Iš šių eilučių sužinome, kad atgręžę savo širdis į Viešpatį gausime Dvasią, kuri laipsniškai keis mus ir darys panašesnius į Dievą.

4. Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:

   1. Paaiškinkite, ką, jūsų nuomone, reiškia atgręžti savo širdis į Jėzų Kristų.

   2. Surašykite būdus, kaip galėtumėte savo širdį atgręžti į Jėzų Kristų.

Pagalvokite, kaip Dvasia jus pakeitė nuo to meto, kai šiemet pradėjote studijuoti Naująjį Testamentą. Žurnale užrašykite tikslą, kuris padės sėkmingiau atsigręžti į Viešpatį, leis gauti Dvasios ir tapti panašesniam į Dievą.

5. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   2 Korintiečiams 1–3 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: