Antrojo laiško Timotiejui studijų įvadas

Pauliaus Antrasis laiškas Timotiejui pabrėžia galią, kuri ateina turint liudijimą apie Jėzų Kristų (žr. 2 Timotiejui 1:7–8). Jame taip pat aprašyti neramūs laikai, kurie buvo Pauliaus ir Timotiejaus dienomis ir bus paskutinėmis dienomis (žr. 2 Timotiejui 3:1–7). Paulius, norėdamas padėti Timotiejui įveikti iškilusius sunkumus, ragino jį pasitikėti Raštais ir Bažnyčios vadovais (žr. 2 Timotiejui 3:14–17) ir pasikliauti tikrąja doktrina (žr. 2 Timotiejui 4:2). Studijuodami šį laišką sužinosite doktrinas ir principus, padėsiančius jums ištikimai gyventi neramiais pastarųjų dienų laikais.

Antrąjį laišką Timotiejui parašė apaštalas Paulius (žr. 2 Timotiejui 1:1).

Tikėtina, kad Pauliaus Antrasis laiškas Timotiejui buvo parašytas tarp 64 ir 65 m. po Kr. (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“, scriptures.lds.org). Šį laišką Paulius parašė antrą kartą kalinamas Romoje, likus nedaug laiko iki jo nužudymo. (žr. Raštų Rodyklę, „Pauliaus laiškai“).

Įkalinimo metu Paulius buvo surakintas grandinėmis (žr. 2 Timotiejui 1:16; 2:9), tikriausiai jis buvo įkalintas kameroje ar požemyje ir kentė šaltį (žr. 2 Timotiejui 4:13, 21), jo draugai stengėsi surasti jo buvimo vietą (žr. 2 Timotiejui 1:17). Akivaizdu, kad Lukas buvo vienintelis jo nuolatinis lankytojas (žr. 2 Timotiejui 4:11), ir Paulius numanė, kad jo gyvenimas artėja prie pabaigos (žr. 2 Timotiejui 4:6–8).

Laiške Paulius drąsina Timotiejų ir suteikia jam stiprybės tęsti darbą po savo neišvengiamos mirties. Paulius žinojo, kad jam liko nedaug laiko, ir norėjo pamatyti Timotiejų, kurį perkeltine prasme vadino savo mylimu vaiku (žr. 2 Timotiejui 1:2).

Laiško pabaigoje Paulius prašė, kad Timotiejus ir Morkus aplankytų jį ir atgabentų jam keletą daiktų, kuriuos jis buvo palikęs (žr. 2 Timotiejui 4:9–13). Nors Pauliaus laiškas yra skirtas konkrečiai Timotiejui, jame esantys patarimai gali būti pritaikyti ir gyvenantiems „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1), kadangi jis mokė apie sunkumus ir sprendimus, kurie yra taip pat aktualūs ir mūsų dienomis, kaip kad buvo ir tuomet.

Šis laiškas yra vienas iš pastoracinių laiškų, ir jame, kaip ir Pirmajame laiške Timotiejui bei Laiške Titui, yra paskutiniai apaštalo žodžiai ir parodoma nuostabi jo drąsa ir pasitikėjimas mirties akivaizdoje (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“). Chronologiškai Antrasis laiškas Timotiejui yra paskutinis Pauliaus laiškas Naujajame Testamente (žr. 2 Timotiejui 4:6).

Šiame laiške aprašyti keletas Pauliaus apmąstymų apie palaiminimus ir sunkumus, patirtus tarnaujant „šaukliu, apaštalu ir mokytoju“ (2 Timotiejui 1:11). Paulius pareiškė: „Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas“ (2 Timotiejui 4:7–8), tuo parodydamas, kad jis turėjo asmeninį patikinimą, kad paveldės amžinąjį gyvenimą. Kaip vienas iš tarnavusių Jėzui Kristui daugiau nei 30 metų, Paulius galėjo puikiai pamokyti Timotiejų, kaip veiksmingai tarnauti stiprinant kitų tikėjimą (žr. 2 Timotiejui 2:15–17, 22–26; 4:1–2, 5).

2 Timotiejui 1. Paulius kalba apie Dievo dovaną ir galią, įgyjamą per įšventinimą į kunigystę. Jis moko, kad „baimės dvasi[a]“ (2 Timotiejui 1:7) neateina iš Dievo ir kad mes turėtume nesigėdyti savo liudijimo apie Jėzų Kristų. Paulius liudija, kad Jėzus Kirstus pašaukė jį skelbti Evangeliją (žr. 2 Timotiejui 1:11).

2 Timotiejui 2. Paulius pavartojo gero kareivio, sportininko nugalėtojo ir darbštaus ūkininko simbolius, norėdamas parodyti būtinybę ištverti sunkumus siekiant gauti amžinąją šlovę. Jis priešpastato tikrus ir netikrus mokytojus bei garbingus ir negarbingus žinianešius. Paulius įspėja Timotiejų vengti nesutarimų ir kantriai mokyti tuos, kuriems reikia atgailauti.

2 Timotiejui 3–4. Paulius aprašo sunkius laikus paskutinėmis dienomis ir drąsina Timotiejų vykdant savo, kaip kunigystės vadovo pareigas, pasitelkti Raštus. Jis aprašo savo neišvengiamą mirtį ir pareiškia: „išlaikiau tikėjimą“ (2 Timotiejui 4:7). Paulius liudija, kad Viešpats atves jį į „savo dangaus karalyst[ę]“ (2 Timotiejui 4:18).