Laiško hebrajams studijų įvadas

Apaštalo Pauliaus Laiškas hebrajams liudija apie Jėzaus Kristaus didybę. Jis prakilnesnis už angelus, ir Jo vardas didingesnis, o pašaukimas aukštesnis. Angelai yra Dievo tarnai, bet Jėzus Kristus yra Jo Sūnus. Šis laiškas taip pat moko, kad Jėzus yra didingesnis už Mozę ir kad Jo tarnystė atnešė naująją sandorą, pranašesnę už senąją pagal Mozės įstatymą. Kadangi Jis yra didis Melchizedeko kunigystės kunigas, Jo kunigystė yra didingesnė nei aukštųjų kunigų pagal Mozės įstatymą.

Nors Raštuose pilna pasakojimų apie Jėzaus Kristaus apmokančiąją auką, Jo prisikėlimą ir žengimą į dangų, Laiškas hebrajams akcentuoja tebesitęsiantį Išpirkėjo darbą gyvenime visų tų, kurie atsigręžia į Jį su paklusnumu ir tikėjimu. Studijuodami Laišką hebrajams galėsite geriau suprasti Apmokėjimo doktriną ir būsite įkvėpti gyventi su tikėjimu Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi.

Dauguma pastarųjų dienų šventųjų sutinka, kad Laiško hebrajams autorius yra Paulius (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“). Tačiau yra ir tokių, kurie abejoja, kad Paulius parašė šį laišką, nes laiško stilius ir kalba skiriasi nuo kitų jo laiškų. Visuotinai sutariama, kad nors tai ir nebuvo Pauliaus plunksna, tačiau idėjos jo, nes Laiške hebrajams doktrinos sutampa su doktrinomis kituose jo laiškuose. Pranašas Džozefas Smitas teiginius iš Laiško hebrajams priskyrė apaštalui Pauliui (žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 102). Šio vadovėlio tikslams mes sutinkame, kad Paulius yra autorius.

Mes nežinome, kur Pauliaus Laiškas hebrajams buvo parašytas. Mes taip pat nežinome, kada tiksliai jis buvo parašytas. Tačiau daugelis mano, kad jis buvo parašytas maždaug tarp 60 ir 62 metų po Kr., apytiksliai tuo pat metu kaip ir Pauliaus laiškai filipiečiams, kolosiečiams, efeziečiams ir Filomenui (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“, raštai.lds.org).

Paulius šį laišką parašė hebrajams, kad padrąsintų Bažnyčios narius žydus išlaikyti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir negrįžti prie senųjų kelių (žr. Hebrajams 10:32–38). Dėl įvairių suspaudimų daugelis iš šių žydų krikščionių palikdavo Bažnyčią ir grįždavo prie santykinai saugaus žydų garbinimo sinagogose (žr. Hebrajams 10:25, 38–39). Paulius troško parodyti šiems žydų krikščionims, kad pats Mozės įstatymas rodė į Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą kaip į tikrąjį išgelbėjimo šaltinį.

Laiškas hebrajams nėra griežtai laiškas, tai daugiau pratęstas pamokslas, kuris vėl ir vėl mini izraelitų raštus ir apeigas. Tai ilgiausias pamokslas Raštuose apie tai, kodėl ir kaip Jėzus Kristus yra didingesnis už viską.

Laiške hebrajams mokoma, kad Jėzus Kristus yra virš įstatymo, nes Jis davė tą įstatymą. Laiške hebrajams taip pat mokoma, kad pranašai gauna galią per tikėjimą Juo, kad Jis buvo didis aukštasis kunigas, per kurį Senojo Testamento aukos buvo įvykdytos, kad Jis yra didingesnis už angelus ir kad per Jo apmokančiąją auką mes galime gauti nuodėmių atleidimą.

Laiškas hebrajams yra viena iš kelių vietų Biblijoje, kur galime skaityti apie pranašą Melchizedeką (žr. Hebrajams 7:1–4) ir jo vardu pavadintą kunigystę (žr. Hebrajams 5:5–6, 10; 6:20; 7:11–17). Laiške hebrajams mokoma, kad Melchizedeko kunigystė yra aukštesnė už Aarono kunigystę, o tai parodo, kad išgelbėjimas yra ne Mozės įstatyme ar levitų kunigų atliekamose apeigose, bet Jėzuje Kristuje ir Melchizedeko kunigystės įgaliojimu atliekamose apeigose (žr. Hebrajams 7:5–28). Hebrajams 11:1–12:4 pateikia svarbią pamoką apie tikėjimą ir moko, kaip žmonės gali pasitikėti Jėzumi Kristumi. (Žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“.)

Hebrajams 1–6. Jėzus Kristus yra Tėvo esybės paveikslas. Jis prakilnesnis už angelus ir visus pranašus, įskaitant ir Mozę, buvusius prieš Jį. Senovės izraelitai, kurie buvo išvesti iš Egipto, nesugebėjo įžengti į Viešpaties atilsį, nes užkietino savo širdis prieš Jėzų Kristų ir Jo tarną Mozę. Kaip didysis vyriausiasis kunigas Jėzus yra viršesnis už visus aukštuosius kunigus pagal Mozės įstatymą. Per Savo kentėjimus Kristus buvo ištobulintas. Mes galime įeiti į Viešpaties atilsį ir kilti į tobulumą per Evangelijos doktrinas ir apeigas (žr. Hebrajams 6:1).

Hebrajams 7–13. Melchizedeko kunigystė skelbia Evangeliją ir yra aukštesnė nei Aarono kunigystė. Padangtė ir apeigos pagal Mozės įstatymą buvo Kristaus tarnystės pavaizdas. Jėzus Kristus įvykdė Mozės įstatymą per Savo kraujo, per kurį mes galime gauti išgelbėjimą ir nuodėmių atleidimą, praliejimą. Tikėjimu pranašai ir kiti vyrai bei moterys atliko teisumo darbus ir stebuklus.