Jėzus mokė savo mokinius, kad reikia atleisti kitiems. Vėliau apaštalai paprašė Jėzaus sustiprinti jų tikėjimą. Į tai Gelbėtojas atsakė palyginimu apie nenaudingą tarną. Vėliau Jėzus išgydė 10 raupsuotųjų, tačiau tik vienas sugrįžo Jam padėkoti. Fariziejai paprieštaravo Gelbėtojui, ir Jis mokė apie artėjančią Dievo karalystę.
Pagalvokite apie situaciją, kurioje gali tekti panaudoti tikėjimą, pvz., prašyti kunigystės palaiminimo, mokėti dešimtinę, pasisakyti bažnyčioje arba pravesti pamoką. Sudarykite sąrašą Raštų studijavimo žurnale. Paskui atsakykite į šiuos klausimus: Ar kada nors norėjote, kad jūsų tikėjimas būtų stipresnis? Jei taip, kokie patyrimai ar iššūkiai paskatino jus to norėti?
Studijuodami Luko 17 skyrių ieškokite principų, kurie galėtų padėti sustiprinti jūsų tikėjimą.
Luko 17:1–2 Gelbėtojas mokė savo mokinius, kad tie, kurie gundo kitus nusidėti, turės už tai atsakyti.
Perskaitykite Luko 17:3–4 ir išsiaiškinkite, koks Gelbėtojo mokiniams duotas įsakymas gali pareikalauti tikėjimo. Šį įsakymą galite pasižymėti Raštuose.
Kodėl gali būti sunku atleisti žmogui, kuris ne kartą jus nuskriaudė?
Skaitydami Luko 17:5 suraskite, ko apaštalai norėjo iš Gelbėtojo po to, kai Jis baigė juos mokyti apie atleidimą.
Kaip stipresnio tikėjimo Viešpačiu siekimas galėjo padėti jiems paklusti įsakymui atleisti?
Kaip aprašyta Luko 17:6, Gelbėtojas į apaštalų prašymą sustiprinti tikėjimą atsakė paliudydamas, kad tikėjimas, prilygstantis mažytei garstyčios sėklai, gali daryti stebuklus. Kad padėtų jiems žinoti, kaip sustiprinti tikėjimą, Jėzus ėmė mokyti palyginimo apie šeimininko ir tarno santykius.
Perskaitykite Luko 17:7–10 ir išsiaiškinkite, ko šeimininkas tikėjosi iš savo tarno.
Bibliniais laikais šeimininkas aprūpindavo tarną visais gyvenimui būtiniausiais dalykais, jei šis ištikimai vykdė savo pareigas. Dėl to šeimininkui nebuvo privalu atsidėkoti savo tarnui ar jaustis jam skolingu už atliktas pareigas.
Pagalvokite, kaip Dangiškasis Tėvas gali būti palygintas su šeimininku, aprašytu palyginime.
Luko 17:10 galite pasižymėti frazę „atlikę visa, kas buvo pavesta“.
Raštų studijavimo žurnale užrašykite: Mūsų tikėjimas augs, jei stengsimės vykdyti Dangiškojo Tėvo įsakymus. Šį teiginį pratęsite vėliau pamokoje.
Luko 17:10 galite pasižymėti, ką, anot Jėzaus, tarnai turėtų sakyti po to, kai padarė tai, kas jiems buvo įsakyta.
Pripažinti, kad esame nenaudingi tarnai, reiškia pripažinti, kad nepaisant to, kaip ištikimai laikomės įsakymų, visuomet liksime skolingi Dievui. Jis mus taip dosniai laimina, kad niekada nesugebėsime Jam atsilyginti, net jei ir esame paklusnūs ir gyvename teisiai (žr. Mozijo 2:20–26).
Raštų studijavimo žurnale užbaikite sakinį, kad jis perteiktų tokį principą: Mūsų tikėjimas augs, jei stengsimės vykdyti visus Dangiškojo Tėvo įsakymus ir atminsime, jog visuomet būsime Jam skolingi. Po to atsakykite į šį klausimą: Kaip stengimasis vykdyti visus Dievo įsakymus stiprina mūsų tikėjimą?
Paveikslėlis
Prezidentas Heberis Dž. Grantas
Prezidentas Heberis Dž. Grantas mokė apie pareigos tarnauti Dievui vykdymą: „Šioje Bažnyčioje niekam nėra pavojaus prarasti tikėjimą, jei tik esame nuolankūs, pamaldūs ir paklusniai vykdome savo pareigą. Nesu girdėjęs, kad toks žmogus prarastų tikėjimą. Vykdant savo pareigą mūsų tikėjimas auga tol, kol tampa tobulu pažinimu“ (Teachings of Presidents of the Church: Heber J. Grant [2002], 28).
Pamąstykite apie laiką, kai laikėtės įsakymų arba paklusniai vykdėte savo pareigą Dievui ir pajutote, kad dėl to sustiprėjo jūsų tikėjimas.
Remdamiesi tuo, ką žinote apie raupsus, užbaikite teiginį: Bibliniais laikais buvo sunku būti raupsuotuoju, nes .
Raupsai tai – liga, kuri subjauroja žmogaus kūną ir priveda prie mirties. Raupsuotieji būdavo izoliuojami nuo visuomenės, taip stengiantis apsaugoti kitų žmonių sveikatą, ir jiems buvo liepiama prie jų besiartinančius perspėti šūksniu „Nešvarus!“ (žr. Raštų rodyklėje, „Raupsai“).
Perskaitykite Luko 17:11–12 ir išsiaiškinkite, ką Jėzus sutiko kaimelyje pakeliui į Jeruzalę.
Ką raupsuotojo vietoje būtumėte jautę išvydę Jėzų?
Perskaitykite Luko 17:13–14 ir suraskite, ką raupsuotieji pasakė Gelbėtojui ir kaip Jis jiems atsakė.
Pagal Mozės įstatymą raupsuotieji pasveikę turėjo pasirodyti kunigams, kad juos vėl priimtų į visuomenę (žr. Kunigų 14). Raštuose galite pasižymėti, kas nutiko, kai raupsuotieji ėjo pasirodyti kunigui.
Iš Luko 17:14 sužinome, kad Viešpats mus palaimina, jei darome, ką Jis mums nurodo daryti.
Apmąstykite, kaip būtumėte pasijutę – kaip tai būtų pakeitę jūsų gyvenimą – vieno iš tų pasveikusių raupsuotųjų vietoje. Ką, jūsų manymu, būtumėte darę suvokę, kad pasveikote nuo raupsų?
Skaitydami Luko 17:15–19 suraskite, kuo vieno raupsuotojo reakcija išsiskyrė iš kitų.
Viena tiesa, kurios galime pasimokyti iš padėkoti sugrįžusio raupsuotojo, yra ta, kad svarbu reikšti padėką už mums suteiktus palaiminimus.
Kodėl svarbu reikšti padėką Dievui už gautus palaiminimus?
Kuo mes kartais panašūs į tuos devynis raupsuotuosius?
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
Skaitydami toliau pateiktą prezidento Tomo S. Monsono teiginį, pasižymėkite, kas, pasak jo, nutiks, jei rodysime dėkingumą mūsų Dangiškajam Tėvui: „Mano broliai ir seserys, ar mes neužmirštame dėkoti už gaunamus palaiminimus? Nuoširdus dėkojimas ne tik padeda mums suvokti savo palaiminimus, bet ir atrakina dangaus duris bei padeda jausti Dievo meilę“ („Dieviška dėkingumo dovana“,2010 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kaip dėkojimas Viešpačiui už suteiktus palaiminimus padeda mums pasveikti?
Raštų studijavimo žurnale užrašykite konkrečius Dangiškojo Tėvo palaiminimus, už kuriuos esate dėkingi. Parašykite, ką galėtumėte daryti, kad savo gyvenime už tuos palaiminimus rodytumėte dėkingumą.