Skatinkite uoliai mokytis

Sukonstruoti baržas, kuriomis galėtume saugiai perplaukti vandenynus, būtų sudėtinga užduotis bet kam. Jaredo broliui „nuolat vadova[vo] Viešpaties rank[a]“ (Etero 2:6), jis gaudavo nurodymus dėl baržų formos ir jų vėdinimo būdo. Bet ar pastebite, kaip Viešpats sureagavo, kai Jaredo brolis pasiteiravo apie baržų aprūpinimą šviesa? (žr. Etero 2:22–25). Kaip Jaredo brolį palaimino kvietimas šitaip panaudoti savo tikėjimą? (žr. Etero 3:1–16).

Gali atrodyti, kad lengviau tiesiog papasakoti besimokantiesiems viską, ką, jūsų manymu, jie turėtų žinoti. Tačiau vyresnysis Deividas A. Bednaris patarė: „Neturėtume klausti „Ką turėčiau jiems pasakyti?“ Verčiau klauskime savęs: „Ką galėčiau pakviesti juos daryti? Kokių įkvėptų klausimų turėčiau užduoti, kad jiems panorus į juos atsakyti jų gyvenime imtų reikštis Šventoji Dvasia?“ (Evening with a General Authority, Feb. 7, 2020, broadcasts.ChurchofJesusChrist.org).

Apsvarstykite, kaip galėtumėte paraginti besimokančiuosius prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Pavyzdžiui, galite paraginti juos užduoti klausimus, ieškoti atsakymų, apmąstyti, o tada pasidalyti savo mintimis ir jausmais arba juos užrašyti. Tai darydami jie sustiprins savo tikėjimą, atras Dievo žodyje slypinčias tiesas ir patys įgis patirčių, susijusių su šiomis tiesomis. Jei prisiimsime atsakomybę už mokymąsi, galėsime pasakyti, kaip pasakė Džozefas Smitas: „Aš sužinojau [pats]“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:20).

Klausimai apmąstymams. Kodėl svarbu, kad besimokantieji mokytųsi aktyviai, o ne pasyviai? Kaip galėtumėte padėti jiems prisiimti atsakomybę už mokymąsi? Kaip mokytojai jums padėjo tai padaryti? Kokių pavyzdžių iš Raštų galite prisiminti, kur žmonės buvo kviečiami patys sužinoti? Kaip šie pavyzdžiai veikia jūsų mokymą?

Iš Raštų: 1 Nefio 11; Doktrinos ir Sandorų 9:7–8; 58:26–28; 88:118–125; Džozefo Smito – Istorijos 1:11–20

Kai atėjo metas Gelbėtojui pastarosiomis dienomis oficialiai suorganizuoti savo Bažnyčią, savo tarnams Jis nurodė „pasikliauti tuo, kas užrašyta“ (Doktrinos ir Sandorų 18:3). Iš tiesų Mormono Knygoje, kurią jie beveik baigė versti, buvo naudingų nurodymų, kaip atlikti šią užduotį, įskaitant tai, kaip krikštyti, kaip suteikti sakramentą, ir kitų vertingų detalių. Tačiau Gelbėtojas taip pat norėjo, kad Jo tarnai į Jo apreiškimus žiūrėtų kaip į galimybę Jo klausytis ir labiau Jį pažinti. Tame pačiame apreiškime Jis pasakė jiems: „Tai mano balsas [šiuos žodžius] kalba jums; […] todėl jūs galite liudyti, kad girdėjote mano balsą ir žinote mano žodžius“ (Doktrinos ir Sandorų 18:35–36).

Pagalvokite apie savo mokinius. Koks jų požiūris į Raštų studijavimą? Koks jūsų pačių požiūris į tai? Ar tai daugiau nei kasdienė pareiga? Ar studijuodami Raštus jaučiate, kad Gelbėtojas kalba tiesiogiai jums? Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Kur galime Jo klausyti? Galime kreiptis į Raštus. […] Kasdienis pasinėrimas į Dievo žodį yra lemtingas mūsų dvasiniam išgyvenimui, ypač šiais vis intensyvėjančių neramumų laikais. Jei kasdien sotinsimės Kristaus žodžiais, Kristaus žodžiai nurodys mums, kaip reaguoti į sunkumus, su kuriais niekada nemanėme, kad teks susidurti“ (Jo klausyk, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga). Mokydami skatinkite besimokančiuosius studijuoti Raštus su tikslu atrasti Gelbėtoją – ne tik surasti eilutes ar faktus apie Jį, bet ir atrasti Jį. Kasdienis Raštuose kalbančio Viešpaties balso klausymasis – tai visą gyvenimą trunkančio uolaus ir savarankiško Evangelijos mokymosi pagrindas.

Klausimai apmąstymams. Atkreipkite dėmesį į savo Raštų studijavimo įpročius. Kaip Dievo žodžio studijavimas yra sustiprinęs jūsų ryšį su Juo? Kaip galėtumėte patobulinti savo studijavimą? Kaip įkvėpsite kitus stropiai ir reguliariai studijuoti Dievo žodį? Kaip tai juos palaimins?

Iš Raštų: Jozuės 1:8; 2 Timotiejui 3:15–17; 2 Nefio 32:3; Jokūbo kn. 2:8; 4:6; Doktrinos ir Sandorų 33:16

Net ir geriausios sėklos negali augti kietoje, akmenuotoje ar dygliuotoje žemėje. Taip pat ir pati vertingiausia bei labiausiai tikėjimą skatinanti doktrina vargu ar pakeis širdį, kuri nėra pasiruošusi jos priimti. Būtent apie tai iš dalies kalbama Gelbėtojo palyginime apie sėjėją, sėklas ir įvairių būklių dirvą. Būtent „geroje žemėje“ – suminkštėjusioje ir išvalytoje nuo dvasinių akmenų ir erškėčių širdyje – Dievo žodis duoda gyvybę teikiančių vaisių (žr. Mato 13:1–9, 18–23).

Dvasinis pasiruošimas yra svarbus tiek jums, tiek ir jūsų mokiniams. Tad kaip galėtume padėti paruošti savo širdis, kad jos būtų „gera žemė“ Dievo žodžiui? Apsvarstykite šiuos pasiruošimo principus, kuriuos galite pritaikyti savo gyvenime ir paskatinti savo mokinių gyvenime. Melskitės, kad sužinotumėte, ko Viešpats nori, kad išmoktumėte. Gyvenkite taip, kad Jis galėtų būti jūsų gyvenime. Kasdien atgailaukite. Ugdykite norą mokytis užduodami nuoširdžius klausimus. Studijuokite Dievo žodį tikėdami, kad Jis nukreips jus link atsakymų. Atverkite savo širdį bet kokiems Jo mokymams.

Jei besimokantieji taip ruošis mokytis, tai jie turės dvasines akis regėti ir ausis girdėti, ką Viešpats nori, kad jie sužinotų (žr. Mato 13:16).

Klausimai apmąstymams. Kaip jūs save ruošiate mokymuisi? Kokią įtaką jūsų ruošimasis daro tam, kaip matote, girdite ir suprantate Dievo žodį? Kaip galėtumėte įkvėpti kitus pasiruošti mokytis? Ką gali pakeisti tai, kaip jie priima Evangelijos tiesas?

Iš Raštų: Enoso 1:1–8; Almos 16:16–17; 32:6, 27–43; 3 Nefio 17:3

Paveikslėlis

vaikas pamokoje skaito Raštus

„Esu neiškalbus“, – apgailestavo Henochas, kai Viešpats pašaukė jį skelbti Evangeliją. Tačiau iškalba niekada nebuvo privaloma Viešpaties tarnui. Vietoj to Viešpats pažadėjo Henochui, kad jei jam užteks tikėjimo atverti burną, žodžiai patys ateis. „Aš duosiu tau, ką sakyti“, – tarė Jis (Mozės 6:31–32). Henochas panaudojo savo tikėjimą, ir Viešpats iš tiesų prabilo per jį tokiais galingais žodžiais, kad žmonės ėmė drebėti (žr. Mozės 6:47). Tiesą sakant, dėl jų net drebėjo pati žemė. Kalnai pabėgo, upės pakeitė savo tėkmę, o tautos išsigando Dievo žmonių, „toks galingas buvo Henocho žodis, ir tokia didi buvo kalbos, kurią Dievas jam davė, galia“ (Mozės 7:13).

Viešpats nori, kad visi mes – ne tik Jo pranašai – turėtume galią kalbėti Jo žodį. Jis to nori mums visiems, įskaitant jūsų mokinius (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:20–21). Galbūt mūsų žodžiai ir nepajudins kalnų ar nenukreips upių, tačiau jie gali padėti pakeisti širdis. Štai kodėl taip svarbu suteikti besimokantiesiems galimybę dalytis tarpusavyje tuo, ką jie sužino apie Gelbėtoją ir Jo Evangeliją. Tai padės jiems įsisavinti mokomas tiesas ir jas išreikšti. Tai taip pat padės jiems įgyti pasitikėjimo savo gebėjimu dalytis tiesomis kitoje aplinkoje.

Klausimai apmąstymams. Prisiminkite, kai su kuo nors kalbėjotės apie kurią nors Evangelijos tiesą. Ko iš to pasimokėte? Ar kada buvote dėkingi už tai, kad kažkas išdrįso pasidalyti savo mintimis ir įsitikinimais? Kokią naudą jūsų mokiniams suteiks galimybės kalbėtis apie tai, ko jie mokosi? Kokių galimybių galėtumėte jiems parūpinti?

Iš Raštų: Almos 17:2–3; Moronio 6:4–6; Doktrinos ir Sandorų 84:85; 88:122; 100:5–8

„Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje.“ „Mylėkite savo priešus.“ „Prašykite, ir jums bus duota.“ „Įeikite pro ankštus vartus.“ (Mato 5:16, 44; 7:7, 13.) Vieni ryškiausių ir įsimintiniausių kvietimų per visą Gelbėtojo žemiškąją tarnystę buvo ištarti Jam mokant mokinius ant kalno šlaito, nuo kurio atsiveria vaizdas į Galilėjos jūrą. Gelbėtojo tikslas buvo pakeisti gyvenimą, kas aiškiai matyti iš Jo paskutinio kvietimo: „Kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos“ (Mato 7:24; kursyvas pridėtas).

Kiekvieno žmogaus gyvenime lyja lietūs, kyla potvynių ir siaučia vėjai. Norint, kad besimokantieji atlaikytų visus juos ištiksiančius išbandymus, nepakanka mokytis apie Evangeliją. Būtent todėl neturėtume drovėtis kviesti besimokančiuosius apsvarstyti, kaip jie galėtų gyventi pagal tai, ko mokosi. Iš pagarbos kitų žmonių valios laisvei, dauguma mūsų kvietimų turi būti bendro pobūdžio: „Kokį paskatinimą jaučiate?“ Kartais mūsų kvietimai gali būti konkretesni: „Ar pasirinksite kurią nors vieną Gelbėtojo savybę, su kuria norėtumėte padirbėti?“ Jei suteiksite besimokantiesiems galimybių klausytis, atpažinti ir dalytis Šventosios Dvasios raginimais, Ji juos pamokys, kokių asmeninių veiksmų jie turėtų imtis. Padėkite besimokantiesiems apsvarstyti palaiminimus, kurie ateis, jei jie veiks pagal tai, ko išmoko, ir paraginkite juos nesustoti, net jei bus sunku. Gyvenimas pagal tiesą yra greičiausias kelias į stipresnį tikėjimą, liudijimą ir atsivertimą. Kaip sakė Gelbėtojas, gyvenimas pagal Tėvo mokymą yra būdas mums visiems iš tikrųjų sužinoti, kad šis mokymas yra teisingas (žr. Jono 7:17).

Klausimai apmąstymams. Ar kada buvote įkvėpti veikti dėl kieno nors išsakyto kvietimo? Kaip dėl to pasikeitė jūsų gyvenimas? Atkreipkite dėmesį į Raštuose ir Bažnyčios vadovų pateiktus kvietimus. Ką sužinote apie tai, kas galėtų jums padėti kviesti kitus veikti? Kokiais būdais galėtumėte pasidomėti, kaip sekasi veikti pagal jūsų išsakytus kvietimus?

Iš Raštų: Luko 10:36–37; Jono 7:17; Jokūbo laiško 1:22; Mozijo 4:9–10; Doktrinos ir Sandorų 43:8–10; 82:10