Viešpats Jėzus Kristus moko mus tarnauti

Viešpats Jėzus Kristus sakė:

„Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę. […]

Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir aš pažįstu Tėvą ir už avis aš guldau savo gyvybę.“¹

Graikų kalba užrašytoje šioje Raštų ištraukoje žodis geras taip pat reiškia „gražus, kilnus“. Taigi šiandien noriu pakalbėti apie gerąjį Ganytoją, gražųjį Ganytoją, kilnųjį Ganytoją, būtent Jėzų Kristų.

Naujajame Testamente Jis vadinamas „didžiuoju Ganytoju“,² „vyriausiuoju Ganytoju“³ ir mūsų sielų „Ganytoju ir Sargu“⁴.

Senajame Testamente Izaijas rašė: „Jis ganys savo kaimenę kaip piemuo.“⁵

Mormono Knygoje Jis vadinamas „geruoju ganytoju“⁶ ir „didžiuoju ir tikruoju ganytoju“⁷.

Doktrinos ir Sandorų knygoje Jis paskelbia: „Taigi aš esu tarp jūsų ir esu gerasis ganytojas.“⁸

Mūsų laikais prezidentas Nelsonas pareiškė: „Gerasis Ganytojas su meile rūpinasi visomis savo kaimenės avimis, o mes esame tikrieji Jo pagalbininkai. Mūsų privilegija nešti Jo meilę ir pridėti savo meilę draugams ir kaimynams – juos maitinti, jais rūpintis ir ugdyti – taip, kaip to norėtų Gelbėtojas.“⁹

Neseniai prezidentas Nelsonas pasakė: „Viešpaties tikros ir gyvos Bažnyčios būdingas bruožas visada bus organizuotos kryptingos pastangos asmeniškai tarnauti Dievo vaikams ir jų šeimoms. Kadangi tai Jo Bažnyčia, mes, kaip Jo tarnai, tarnausime asmeniškai, kaip tai darė Jis. Mes tarnausime Jo vardu su Jo galia ir įgaliojimu, ir su Jo maloningumu.“¹⁰

Kai fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo prieš Viešpatį, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“¹¹, Jis atsakė papasakodamas tris gražius pasakojimus, kuriuos žinome kaip palyginimą apie pasiklydusią avį, palyginimą apie pamestą monetą ir palyginimą apie sūnų palaidūną.

Įdomu pastebėti, kad evangelistas Lukas, pristatydamas šiuos tris pasakojimus, žodį palyginimas vartoja vienaskaita, o ne daugiskaita.¹² Atrodo, kad Viešpats moko vienos unikalios pamokos trimis pasakojimais, kuriuose pateikiami skirtingi skaičiai: 100 avių, 10 monetų ir 2 sūnūs.

Tačiau pagrindinis skaičius kiekviename iš šių pasakojimų yra vienas. Iš šio skaičiaus galėtume pasimokyti tokios pamokos: jūs galite būti 100 vyresniųjų ir numatomų vyresniųjų savo Vyresniųjų kvorume ganytoju arba 10 merginų patarėju, arba 2 pradinukų mokytoju, bet jūs visada, visada tarnaujate jiems, rūpinatės jais ir mylite juos po vieną, asmeniškai. Niekada nesakysime: „Kokia kvaila avis“, „Iš tikrųjų, man tos monetos ir nereikia“ arba „Koks maištingas sūnus“. Jei mylėsime tyra Kristaus meile,¹³ mes, kaip žmogus pasakojime apie pasiklydusią avį, paliksime devyniasdešimt devynias ir ieškosime prapuolusios, kol ją surasime.¹⁴ Arba, kaip moteris pasakojime apie pamestą monetą, mes uždegsime žibintą, šluosime namus ir rūpestingai ieškosime, kol ją rasime.¹⁵ Jei mylėsime tyra Kristaus meile, mes seksime pavyzdžiu pasakojime apie sūnų palaidūną aprašyto tėvo, kuris, sūnui „dar toli esant, […] jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo“¹⁶.

Ar galime jausti skubą širdyje žmogaus, praradusio tik vieną avį? Arba skubą širdyje moters, pametusios tik vieną monetą? Arba neapsakomą sūnaus palaidūno tėvo meilę ir užuojautą?

Su žmona Marija Izabele tarnavome Centrinėje Amerikoje ir buvome apgyvendinti Gvatemalos mieste. Ten man teko susitikti su ištikima Bažnyčios nare Chulija. Buvau įkvėptas jos paklausti apie šeimą. Jos mama mirė nuo vėžio 2011 m. Jos tėvas buvo ištikimas savo kuolo vadovas, kelerius metus tarnavęs vyskupu ir savo kuolo prezidento patarėju. Jis buvo tikras Viešpaties pagalbininkas. Chulija man papasakojo apie jo nenuilstamas pastangas lankyti, tarnauti ir patarnauti. Jis tikrai džiaugėsi maitindamas ir prižiūrėdamas brangias Viešpaties avis. Jis antrą kartą susituokė ir liko aktyvus Bažnyčioje.

Po kelerių metų jis išsituokė ir dabar jam vėl teko lankytis bažnyčioje vienam. Jis jautėsi netinkamas ir taip pat jautė, kad kai kurie žmonės jį kritikuoja dėl ištuokos. Jis nustojo lankytis bažnyčioje, nes jo širdis prisipildė negatyvios dvasios.

Chulija labai palankiai kalbėjo apie šį nuostabų ganytojo pagalbininką, kuris buvo darbštus, mylintis ir užjaučiantis žmogus. Puikiai prisimenu, kad, jai kalbant apie jį, mane apėmė skubos jausmas. Panorau ką nors padaryti dėl to žmogaus, kuris per visus tuos metus tiek daug padarė dėl daugelio.

Ji man davė jo mobiliojo telefono numerį ir aš pradėjau jam skambinti, tikėdamasis, kad turėsiu galimybę su juo susitikti asmeniškai. Po kelių savaičių ir daugybės nesėkmingų telefono skambučių vieną dieną jis pagaliau atsiliepė.

Pasakiau jam, kad sutikau jo dukrą Chuliją ir mane sužavėjo tai, kaip jis tiek metų tarnavo ir patarnavo brangioms Viešpaties avims ir jas mylėjo. Jis nesitikėjo tokio komentaro. Pasakiau jam, kad labai noriu susitikti su juo akis į akį, veidas į veidą. Jis manęs paklausė, kokiu tikslu siūlau susitikti. Aš atsakiau: „Labai noriu susitikti su tokios nuostabios moters tėvu.“ Tada telefone kelias sekundes stojo tyla – kelias sekundes, kurios man atrodė kaip amžinybė. Jis tiesiog paklausė: „Kada ir kur?“

Tą dieną, kai sutikau jį, pakviečiau šiek tiek papasakoti, ką jis patyrė lankydamas, tarnaudamas ir patarnaudamas brangioms Viešpaties avims. Jam pasakojant jaudinančias istorijas, pastebėjau, kad pasikeitė jo balso tonas ir sugrįžo ta pati dvasia, kurią jis daug kartų jautė būdamas ganytojo pagalbininku. Dabar jo akys buvo pilnos ašarų. Žinojau, kad tai man tinkama akimirka, bet supratau, kad nežinau, ką pasakyti. Mintyse meldžiau: „Tėve, padėk man.“

Staiga išgirdau save sakant: „Broli Florianai, kaip Viešpaties tarnas, atsiprašau, kad nesame su jumis. Prašau mums atleisti. Suteikite mums dar vieną galimybę parodyti jums, kad jus mylime. Kad mums jūsų reikia. Kad jūs mums svarbus.“

Kitą sekmadienį jis sugrįžo. Jis ilgai kalbėjosi su savo vyskupu ir liko aktyvus. Po kelių mėnesių jis mirė, bet spėjo sugrįžti. Jis grįžo. Liudiju, kad, Gelbėtojui padedant, galime mylėti Jo brangias avis ir tarnauti joms taip, kaip Jis norėtų. Ir taip pat, kad ten Gvatemalos mieste Viešpats Jėzus Kristus sugrąžino į savo kaimenę dar vieną brangią avį. Ir Jis davė man neužmirštamą pamoką apie tarnystę. Gerojo Ganytojo, gražiojo Ganytojo, kilniojo Ganytojo, būtent Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.