Ar žinote, kodėl aš, kaip krikščionis, tikiu Kristų?

Prieš daugelį metų vieną vakarą po darbo įlipau į įprastą autobusą, kad iš Niujorko grįžčiau namo į Naująjį Džersį. Atsitiktinai šalia sėdėjusi moteris pastebėjo, ką rašau kompiuteryje, ir paklausė: „Jūs tikite […] Kristų?“ Atsakiau: „Taip, tikiu!“ Mums šnekučiuojantis sužinojau, kad ji ką tik persikraustė į šią vietovę iš savo gražios Azijos šalies dirbti itin konkurencingame Niujorko informacinių technologijų sektoriuje.

Natūraliai jos paklausiau: „Ar žinote, kodėl aš, kaip krikščionis, tikiu Jėzų Kristų?“ Ji taip pat natūraliai reagavo ir pasiūlė man jai papasakoti. Tačiau, kai pradėjau kalbėti, ištiko viena iš tų akimirkų, kai galvą užplūsta daugybė minčių. Tai buvo pirmas kartas, kai turėjau aiškinti krikščionybės „kodėl“ žmogui, kuris apie ją nelabai ką žinojo ir buvo labai protingas. Negalėjau paprasčiausiai pasakyti: „Jėzumi Kristumi seku todėl, kad Jis savo noru kentėjo ir mirė už mano nuodėmes.“ Jai galėjo kilti klausimas: „Ar Jėzus turėjo mirti? Ar Dievas negalėtų paprasčiausiai atleisti ir apvalyti mus nuo nuodėmių, jei mes to paprašytume?“

Kaip jūs būtumėte atsakę per kelias minutes? Kaip jūs tai paaiškintumėte kuriam nors draugui? Vaikai ir jaunuoliai, ar galėtumėte vėliau paklausti savo tėvų arba kurio nors vadovo: „Kodėl Jėzus turėjo mirti?“ Taigi, broliai ir seserys, turiu prisipažinti, kad nepaisant visko, ką maniau žinąs apie Bažnyčios doktriną, istoriją, tvarką ir pan., atsakymas į šį pagrindinį mūsų tikėjimo klausimą atėjo ne taip lengvai. Tą dieną nusprendžiau daugiau dėmesio skirti tam, kas svarbiausia amžinajam gyvenimui.

Taigi savo naujajai draugei¹ pasakiau, kad mes turime ne tik kūną, bet ir dvasią, ir kad Dievas yra mūsų dvasių Tėvas.² Pasakiau jai, kad mes gyvenome su savo Dangiškuoju Tėvu prieš gimdami šiame mirtingajame pasaulyje.³ Kadangi Jis myli ją ir visus savo vaikus, Jis sukūrė planą, kad gautume kūną pagal Jo šlovingojo kūno⁴ atvaizdą, taptume šeimos dalimi⁵ ir grįžtume į Jo meilingą akivaizdą mėgautis amžinuoju gyvenimu su savo šeimomis,⁶ kaip ir Jis mėgaujasi su savąja.⁷ Tačiau, pasakiau, šiame neišvengiamai puolusiame pasaulyje⁸ susidursime su dviem pagrindinėmis kliūtimis: 1) fizine mirtimi – mūsų kūno atskyrimu nuo dvasios. Savaime aišku, ji žinojo, kad mes visi mirsime. Ir 2) dvasine mirtimi – mūsų atsiskyrimu nuo Dievo, nes mūsų, mirtingųjų, nuodėmės, klaidos ir ydos atitolina mus nuo Jo šventos akivaizdos.⁹ Ji taip pat su tuo sutiko.

Aš jai pasakiau, kad tai yra teisingumo įstatymo padarinys. Šis amžinasis įstatymas reikalauja, kad už kiekvieną mūsų nuodėmę, t. y. Dievo įstatymų ar tiesos pažeidimą, būtų apmokėta amžina bausmė, nes kitaip niekada nebegalėsime grįžti gyventi Jo šventoje akivaizdoje.¹⁰ Tai būtų neteisinga, o Dievas „negali paneigti teisingumo“¹¹. Ji tai suprato, bet nesunkiai suvokė, kad Dievas taip pat yra gailestingas, mylintis ir trokštantis įgyvendinti mūsų amžinąjį gyvenimą.¹² Savo draugę informavau, kad mes taip pat turėsime klastingą ir galingą priešininką – blogio ir melo šaltinį, kuris mums priešinsis.¹³ Todėl mus turėtų išgelbėti kas nors, turintis beribę dievišką galią įveikti priešiškumą ir visas kliūtis.¹⁴

Tada pasidalijau su ja gerąja naujiena – „didel[iu] džiaugsm[u] […] visai tautai“,¹⁵ – kad „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“¹⁶. Savo draugei paliudijau ir liudiju jums, kad Jėzus Kristus yra tas Gelbėtojas, kad Jis turėjo kentėti, mirti ir prisikelti iš numirusių – atlikti beribį Apmokėjimą, kad išpirktų visą žmoniją iš fizinės mirties¹⁷ ir suteiktų amžinąjį gyvenimą su Dievu ir mūsų šeimomis¹⁸ visiems, kurie Juo seks. Mormono Knyga pareiškia: „Taip Dievas […] pasiek[ė] pergalę prieš mirtį; duodamas Sūnui galią užtarti žmonių vaikus […]; prisipildžiusiam [gailesčio ir] užuojautos […]; sutraukiusiam mirties pančius, paėmusiam ant savęs jų nedorybę ir jų prasižengimus, išpirkusiam juos ir patenkinusiam teisingumo reikalavimus.“¹⁹

Dievo apreikšti žingsniai, kuriuos turime žengti, kad sektume Jėzumi ir gautume amžinąjį gyvenimą, vadinami Kristaus doktrina. Į ją įeina „tikėjimas Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, atgaila, krikštas [Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje], Šventosios Dvasios dovanos gavimas ir ištvėrimas iki galo“²⁰. Šiais žingsniais pasidalijau su savo drauge, bet štai keletas būdų, kaip, pasak pastaruoju metu mokiusių pranašų ir apaštalų, Kristaus mokymas gali palaiminti visus Dievo vaikus.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Tyra Kristaus doktrina yra galinga. Ji pakeičia gyvenimą kiekvieno, kuris ją supranta ir stengiasi pritaikyti savo gyvenime.“²¹

Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas mokė: „[Vadovas] Jaunimo stiprybės vardan drąsiai skelbia Jėzaus Kristaus doktriną [ir] drąsiai kviečia [jaunimą] rinktis remiantis [ja].“²²

Vyresnysis Deilas G. Renlandas mokė: „Kviečiame misionierius daryti tai, ko jie prašo tų, kuriuos moko: […] taikyti Kristaus doktriną savo gyvenime [ir] žengti sandoros keliu bei jame išlikti.“²³

Kristaus doktrina suteikia jėgų tiems, kurie susiduria su sunkumais arba jaučiasi nepriklausantys Bažnyčiai, nes padeda jiems, kaip teigė vyresnysis D. Todas Kristofersonas, „patvirtinti: Jėzus Kristus mirė už mane […] [ir] mane myli“²⁴.

Tėveliai, jei jūsų vaikui sunku suprasti kurį nors Evangelijos principą ar pranašišką mokymą, prašau, susilaikykite nuo bet kokio piktžodžiavimo²⁵ ar protestų prieš Bažnyčią ar jos vadovus. Tokie menkesni, pasaulietiniai metodai jums yra per žemi ir gali būti pražūtingi jūsų vaiko ilgalaikiam tikėjimui.²⁶ Tai, kad ginate savo brangų vaiką, užstojate jį arba rodote solidarumo su juo ženklus, apie jus pasako daug gero. Tačiau mano žmona Džainė ir aš iš asmeninės patirties žinome, kad mylimo vaiko mokymas, kodėl mums visiems labai reikia Jėzaus Kristaus ir kaip taikyti Jo džiaugsmingą doktriną, yra tai, kas jį ar ją sustiprins ir išgydys. Nukreipkime juos į Jėzų, kuris yra tikrasis jų užtarėjas pas Tėvą. Apaštalas Jonas mokė: „Kas tik […] laikosi Kristaus [doktrinos], tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.“ Jis taip pat mus įspėja saugotis tų, „kas ateina pas jus ir neatsineša [tokios doktrinos]“²⁷.

Džainė ir aš neseniai lankėmės dykumoje, kurioje Mozė prieš klajojančius Izraelio vaikus iškėlė varinę gyvatę. Viešpats buvo pažadėjęs išgydyti visus, kuriems įkando nuodingos gyvatės, jei tik jie pažvelgs į ją.²⁸ Tą patį daro ir Viešpaties pranašas, iškeldamas prieš mus Kristaus doktriną, kad „išgydyt[ų] tautas“²⁹. Kad ir kokius įkandimus, nuodus ar sunkumus patiriame šioje mirtingoje dykumoje, nebūkime kaip tie, kurie senovėje ir dabar galėjo būti išgydyti, bet, deja, „nepanoro žiūrėti, […] [nes] netikėjo, jog tai juos išgydys“³⁰. Mormono Knyga patvirtina: „Štai, […] tai yra kelias; ir nėra jokio kito kelio nė vardo, duoto po dangumi, kuriuo žmogus galėtų būti išgelbėtas Dievo karalystėje. Ir dabar štai, tai yra Kristaus doktrina.“³¹

Tą vakarą Naujajame Džersyje papasakojimas, kodėl mums reikia Jėzaus Kristaus ir Jo doktrinos, padovanojo man naują seserį, o jai – naują brolį. Mes pajutome ramų, patvirtinantį Šventosios Dvasios liudijimą. Savaime suprantama, pakviečiau ją pasidalyti savo kontaktiniais duomenimis ir pratęsti pokalbį su mūsų misionieriais. Ji mielai tai padarė.

„Todėl kaip svarbu tai paskelbti žemės gyventojams“, – skelbia Mormono Knyga, – mylėti, dalytis ir kviesti,³² kai surenkame Izraelį visose savo bendruomenėse ir šeimose, „kad jie žinotų, jog nėra nė vieno kūno, kuris gali gyventi Dievo akivaizdoje kitaip, kaip tik per nuopelnus ir gailestingumą, ir malonę [ir doktriną] Šventojo Mesijo“³³. Jėzaus Kristaus vardu, amen.