Tarnystė. „Už“ ar „dėl“?
Vieną dieną gavau žinutę iš misionieriaus, kurio gimtoji kalba anglų. „Labas! Ar galite padaryti paslaugą ir padaryti šį tą už mane?“, – paklausė jis. Mintyse iškart prisiminiau animacinio filmuko vaikams dalis, kuriame du pasakų herojai iš stebuklingos skrynios vykdė visus šeimininko įsakymus ir už jį net sausainius valgė. Bet tada supratau, kad visa esmė yra rusų kalbos prielinksniuose „už“ ir „dėl“, kurie angliškai išreiškiami tuo pačiu žodžiu. Tada pirmą kartą susimąsčiau, koks yra frazių „daryti dėl manęs“ ir „daryk už mane“ tikrasis skirtumas ir kuri iš jų geriau tinka tarnavimui apibūdinti.
Jėzus tarnavo visiems žmonėms. Jis nuo pat vaikystės padėjo Marijai ir Juozapui, įvaldė dailidės amatą, augo „malone […] žmonių akyse“ (Luko 2:52). Jeigu norime būti panašūs į Jį, turime tarnauti vadovaudamiesi Jo pavyzdžiu. Norėdami tai padaryti, turime sau atsakyti į kelis klausimus.
Kam Jėzus padėjo? Dievas, kaip ir Sūnus, nėra šališkas. Jėzus padėjo ne tik dvariškiams ar žmonėms, kurie buvo malonūs Jam, ne tik išsilavinusiems mokytojams, bet ir tiems, kuriuos visuomenė atmetė: muitininkams, paleistuvėms, raupsuotiems ir suluošintiems žmonėms. Jis žinojo žmonių mintis, suprato jų amžinąjį potencialą ir, svarbiausia, mylėjo juos. Viešpats prašė, kad sektume Jo pavyzdžiu: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:34–35). Meilė pasireiškia darbais, o tylus gerumo poelgis dažnai sukelia didesnį „meilės“ jausmą nei gražios, bet niekuo neparemtos eilės apie meilę.
Lengva mylėti tuos, kurie myli mus. Jėzus meldėsi už tuos, kurie Jį nukryžiavo. Mes patys dažnai nežinome, ką darome, todėl kitų klaidas turėtume vertinti nuolaidžiai ir nesmerkdami. Karalius Benjaminas sakė, kad nusidedame galvodami, jog žmogaus, prašančio pagalbos, „bausmės yra teisingos“ (Mozijo 4:16–19).
Kada Jėzus padėjo? Kai pasikrikštijame, pažadame „nešti vienas kito naštas“ (Mozijo 18:8). Jėzus visada žinojo, kada tikrai reikia Jo pagalbos, bet jos neprimetinėjo. Jis matė žmonių širdies troškimus. Jis negydė visų sutiktų luošųjų ir aklųjų, nes žinojo, ar jie iš tiesų trokšta išgijimo. Jis iš tikrųjų suvokė aklo, atgaunančio regėjimą, bet nuo pat gimimo įpratusio elgetauti, žmogaus ketinimus. Jis žinojo, ar tas žmogus iš tikrųjų nori pokyčių savo gyvenime. Jėzus nesprendė už žmones, Jis laukė jų pagalbos šauksmo, tačiau visada buvo pasirengęs padėti. Neatsitiktinai Raštuose taip dažnai skamba frazė: „prašykite ir gausite“. Tie, kurie atėjo pas Jį, sulaukė pagalbos ir pagijo, o nusiteikusių prieš Jį Jis nevertė. Jėzus nori, kad išmoktume prašyti pagalbos. Straipsnyje “Ministering to Those with Financial Challenges” (liet. „Tarnauti tiems, kurie turi finansinių sunkumų“) (Liahona, February 2021) skaitome: „Būkite jautrūs ir neperženkite ribų, kurių neturėtumėte, bandydami primesti savo pagalbą kitiems, kad ir kokie geranoriški jūsų ketinimai.“
Jėzus tarnavo net tada, kai Jo jėgos seko. Kai Jis ėjo į kalnus atsikvėpti ir gauti Tėvo palaikymo ir pakeliui sutiko kenčiančių žmonių, Jis pamiršo Save ir padėjo, o tada tęsė Savo kelionę, kaip ir samarietis iš Jo palyginimo, kuris atidėjo visus savo reikalus ir padėjo sužeistajam. Man patinka vieno Bažnyčios vadovo teiginys: „Kai padedame žmonėms išspręsti jų problemas, Dievas išsprendžia mūsiškes.“ Tai tiesa.
Kaip Jėzus padėjo? Kaip mes galime tarnauti? Jėzus gydė, palaikė ir guodė. Tame pačiame straipsnyje apie tarnystę randame tokius žodžius: „Pinigų davimas nėra atsakymas į kiekvieną finansinę problemą. Dažnai laikas, meilė ar kiti tarnavimo būdai yra prasmingesni sprendimai. Pavyzdžiui, pasiūlymas padėti prižiūrėti vaikus ar padirbėti sode gali padėti sutaupyti pinigus, kuriuos išleistume vaikų ar sodo priežiūrai […] Be to, toks asmeninis ryšys gali būti palaikantis ir gydantis“ (Liahona, February 2021). Šie žodžiai privertė susimąstyti: ar kartais nėra taip, kad su euru kitu aš tiesiog „atsikratau“ vargstančiųjų, užuot asmeniškai jiems padėjusi ir mylėjusi juos?
Kai tai buvo tinkama ir įmanoma, Jėzus pats padėdavo. Kartais Jis prašydavo Savo mokinių tarnauti žmonėms. Jei matome, kad kam nors reikia pagalbos, ir galime padėti, neturėtume perleisti šios galimybės vadovams ar kitiems žmonėms, nes visi esame ne tik „Viešpaties burnos“, bet ir „Jo rankos“.
Jėzus neverčiamas padėjo ir nepailso „daryti gera“ (Doktrinos ir Sandorų 64:33). Palyginime apie du sūnus vienas sūnus pažadėjo padėti savo tėvui, tačiau neatėjo, o antrasis iš pradžių atsisakė, bet paskui padėjo. Doktrinoje ir Sandorose skaitome: „Štai Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto; ir uolūs bei paklusnūs valgys Sionės žemės gėrybes šiomis paskutinėmis dienomis“ (Doktrinos ir Sandorų 64:34).
Mokydamiesi apie Jėzaus tarnystę, galime išmokti tinkamai tarnauti. Tiems, kuriems tarnaujame, galime teikti paramą, paguodą ir galimybę pajausti Dievo bei mūsų meilę. Tarnavimas padeda mums augti ir tobulėti taip, kaip patinka Dievui. Be abejo, bet kokia laiko ir įdėtų pastangų auka yra to verta.