Tarnystės palaiminimai per tarnavimą

Misionieriai palikdami namus ir šeimą įsivaizduoja, kaip tai pakeis kitų gyvenimą. O grįžę jie dažnai pasakoja, kaip misija pakeitė jų gyvenimą, ko jie išmoko, kiek priartėjo prie Dangiškojo Tėvo, išmokę geriau Jo klausytis ir atpažinti Šventosios Dvasios įtaką.

Tai neįtikėtina tarnystės kitiems galia ir stebuklas. „Tarnaudami savo artimiems, jūs tik tarnaujate savo Dievui“ (Mozijo 2:17). Tarnaudami Dievui, leidžiame Jam atnaujinti mus ir tampame panašesni į savo Gelbėtoją. Tarnystėje glūdi didžiulė Dangiškojo Tėvo išmintis. Tik išmokę rūpintis Jo vaikais, savo broliais ir seserimis, galime geriau suprasti Jo planą, Jo įsakymus ir pajusti meilę, panašią į tą, kurią Jis jaučia mums. Kai pradedame mylėti kitus, suvokiame, kokia visa apimanti yra Jo meilė. Be meilės savo artimui neįmanoma pažinti tikrojo Evangelijos džiaugsmo.

Moronio 7:46–47 skaitome: „Todėl, mano mylimi broliai, jeigu neturite tikrosios meilės, esate niekas, nes tikroji meilė niekada nesibaigia. Todėl glauskitės prie tikrosios meilės, kuri yra didesnė už viską, nes visa kita turi baigtis, bet tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė ir išlieka per amžius; ir viskas bus gerai tam, kas bus pripažintas jos turįs paskutiniąją dieną.“ Tarnaudami žmonėms galime jausti tyriausią Kristaus meilę. Brangiajame Perle, Mozės knygoje, skaitome apie nuostabius žmones, kurie buvo tokie teisūs, kad „Dievas priėmė [juos] savo prieglobstin“ (Mozės 7:69). Kodėl jie taip priartėjo prie Dievo? Galbūt atsakymą galima rasti 18-toje septinto skyriaus eilutėje: „Kadangi jie buvo vienos širdies ir vienos minties, ir gyveno teisume.“

Tokią meilę, gailestingumą ir tarnystę artimui galite ugdyti per tarnystę. Šių amžinųjų principų Dangiškasis Tėvas mus moko suteikdamas galimybę vykdyti Jo pavedimą tarnauti broliams ir seserims mūsų apylinkėse ar skyriuose. Per tarnystę galime tapti „vienos širdies ir vienos minties“, galime statyti Sionę, įgydami tyrą Kristaus meilę, rūpindamiesi vieni kitais, tarnaudami ir paprasčiausiai nuoširdžiai draugaudami. Galime ugdyti meilę visiems savo artimiesiems, ne tik savo draugams, bet pirmiausia tiems, kurie yra mums nepažįstami Bažnyčios nariai.

Tarnystė labai panaši į misionierišką darbą. Tarnaudami kitiems, manome, kad darome kažką gero žmogui, bet tada suprantame, kad per šį tarnavimą Dievas mus mokė ir pakeitė, palaimino meilės ir gailestingumo dovana, priartino prie Gelbėtojo ir parodė, kokia yra Sionė, kur visi yra „vienos širdies ir vienos minties“. Galime melstis ir pasninkauti dėl tų, kuriems tarnaujame. Tokiu būdu Dangiškasis Tėvas mus ves, matydamas mūsų tikėjimą ir paklusnumą.

Tarnystė – tai tarnauti taip kaip Kristus. Pasirodęs Amerikos žemyno žmonėms, Jis kvietė visus „paliest[i] vinių žymes [Jo] rankose ir [Jo] kojose“ (3 Nefio 11:14). Taip Kristus tarnavo kiekvienam iš jų asmeniškai: „Ir jie tai darė, prieidami po vieną, kol visi priėjo ir savo akimis pamatė, ir savo rankomis palietė, ir tikrai sužinojo ir paliudijo“ (3 Nefio 11:15). Per mūsų tarnystę Kristus taip pat gali tarnauti kiekvienam asmeniškai, kai mokomės vykdyti Jo nurodymus, parodydami kitiems Jo tyrą meilę ir nuoširdų rūpestį.

Dėl tarnystės pirmiausia pasikeitė mano gyvenimas ir taip pat mano supratimas apie tyrą Kristaus meilę bei gailestingumą. Per savo maldas dėl seserų, kurioms tarnavau ir kurioms toliau tarnauju, labiau priartėjau prie Dangiškojo Tėvo. Dabar geriau suprantu Jo meilę kiekvienai seseriai ir jaučiu, kaip kiekviena Jam rūpime, kaip gerai Jis pažįsta kiekvieną iš mūsų ir kaip moko mylėti taip, kaip myli Jis.