„Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22:6)

Josifas Brodskis kartą pasakė: „Žmogus yra ne tai, ką jis tiki ir ko viliasi, ne jo įsitikinimų suma. Žmogus – tai jo veiksmų suma.“ Žmonės linkę slėpti savo tikrąją esmę po miglotomis kultūros, geografijos, filosofijos ar tautybės kategorijomis, o kartais jomis prisidengę vykdo įvairaus masto žiaurumus. Tai trukdo žmogui atlikti savianalizę ir sąžiningai atsakyti į klausimą: „Kas aš esu?“ Kartais mąstome: „Esu gražaus vaiko tėvas“, „Esu gydytojas“, „Esu išsilavinęs ir protingas žmogus“, „Tikiu Dievą“ – ir jau esate geras, ir nereikia keisti savo charakterio ir pripažinti sau nemalonios tiesos, kad esate, pavyzdžiui, bailys arba garbėtroška, arba sugebate būti niekšas, arba nemalonus, godus, nesąžiningas ir pan. Tačiau, norėdamas įgyti laimę, žmogus pirmiausia turėtų apibrėžti save šiomis labai konkrečiomis kategorijomis, atsakyti į šiuos ir kitus paprastus ir svarbius klausimus, o ne slėptis už savo įsitikinimų ir pasiekimų palisado. Galbūt todėl Gelbėtojas pasakė: „Dievo karalystė yra [jumyse]“ (Luko 17:21).

Žmogaus sielos būklė, jo pasaulėžiūra ir vertybės, pasireiškiančios jo veiksmuose, lemia tai, ar jis jaučia vidinę ramybę ir ar gali rasti „Dievo ramyb[ę], pranokstan[čią] visokį supratimą“ (Filipiečiams 4:7). Viešpats suorganizavo Savo Bažnyčią ir įkūrė daugybę programų bei organizacijų, kad padėtų mums įgyti „Kristaus protą“ (1 Korintiečiams 2:16) ir tapti tikrai dvasingais žmonėmis – žmonėmis, kurie turi „patikim[ą] pamat[ą]“ (Helamano 5:12), kurie žino, kaip „piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaik[ius], išstovėti“ (Efeziečiams 6:13), kurie stovi „šventose vietose ir nesitrauki[a]“ (Doktrinos ir Sandorų 87:8), o taip pat žmonėmis, kurie yra „laiminami visais dalykais, tiek laikinaisiais, tiek ir dvasiniais“ (Mozijo 2:41), kuriems „viskas išei[na] į gera“ (Doktrinos ir Sandorų 100:15) ir kurie galiausiai „daugiau nebealks ir nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra […] ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“ (Apreiškimo 7:16–17).

Kokius „kontrolinius taškus“ turi pereiti žmogus, kad turėtų didžiausią tikimybę gauti šiuos nepaprastus palaiminimus? Prezidentas Spenseris V. Kimbolas tai paaiškino taip: „Keliaudamas po Sionės kuolus, naudojuosi rašomąja lenta, kurioje paišau kai kuriuos man labai svarbius dalykus. Kuolo prezidentūrai, aukštajai tarybai ir vyskupams lentoje nupiešiu keletą apskritimų, o viršutiniame užrašau „Amžinasis gyvenimas arba Išaukštinimas“. Tai, be abejo, yra galutinis visų mūsų tikslas.

Sekdami linija – ankštu ir siauru keliu, vedančiu į amžinąjį gyvenimą, kurį mažai kas randa, – antrajame apskritime randame „Amžinąją santuoką“. Tai vartai į išaukštinimą, o Viešpats per Joną sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas“ (Jono 10:1).

Tada paprastai lentoje nubrėžiu trečią apskritimą ir paklausiu šių vadovų, kuri iš visų Bažnyčios programų, tiesiogiai ir reikšmingiausiai prisidedanti prie amžinosios santuokos, kaip tarpinio tikslo, vedančio į amžinąjį gyvenimą – mūsų galutinį tikslą, – geriausiai nusakytų šį apskritimą. Įdomu klausytis įvairiausių jų atsakymų…

Galiausiai sustojame prie vienos programos, kuri mus atveda prie to, kas, kaip jie visi sutinka, turi reikšmingiausią poveikį amžinajai santuokai. Ir tai, suprantama, yra misija.

Tuomet kyla klausimas, ką įrašyti į kitą apskritimą? Na, yra tik vienas dalykas, kurį galima ten įrašyti, ir tai yra seminarijų ir institutų programa. Niekada nesiliausiu skyręs šiai programai šios svarbios vietos, nes esu įsitikinęs, kad seminarijos ir institutai gali daug nuveikti, kad jaunuoliai išvyktų į misijas, sudarytų santuoką šventykloje ir galiausiai būtų išaukštinti. Tai ir yra toji tobula Bažnyčios programa – visos kitos, žinoma, įneša reikšmingą indėlį“ (Spencer W. Kimball, Circles of Exaltation).

Taigi matome, kokį kelią jaunimui nurodė Viešpats:

• seminarija ir institutas;

• misija;

• amžinoji santuoka;

• amžinasis gyvenimas arba išaukštinimas.

Ar įmanoma šiuos palaiminimus ir apsaugą įgyti nepereinant šių „išaukštinimo apskritimų“? Manau, kad tai įmanoma, bet tai daug sunkiau ir daug mažiau tikėtina, ar atlikus šiuos veiksmus bus garantuotas rezultatas? Vyresnysis L. Tomas Peris paaiškino: „96 proc. priėmė šventyklos endaumentą; 98 proc. iš priėmusių endaumentą susituokė šventykloje; 96 proc. institutą baigusių vyrų tarnavo misijose“ (L. Tom Perry, “Receive Truth,” October 1997 General Conference).

Šio straipsnio pavadinime pateikiau eilutę iš Patarlių knygos: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22:6). Elgsimės išmintingai padėdami jaunimui kuo anksčiau pradėti žengti šiais „išaukštinimo apskritimais“. 2022 m. seminarijoje pradėsime studijuoti Senąjį Testamentą. Visi, kuriems šiemet sukanka 14 metų, kviečiami prisijungti prie šios dieviškos programos. Pasitarkite ir nuspręskite, kada jums geriausia tai padaryti – nuo sausio ar nuo rugsėjo. Tuos, kuriems jau sukako 18 metų, kviečiame į pamokas Religijos institute – čia kiekvienas gali rasti jį dominančią temą ir patogų laiką jai studijuoti!

Liudiju, kad šiose pamokose viešpatauja Dievo Dvasia. Dvasia žmonėms padeda ne tik surasti svarbius atsakymus, bet ir užduoti dar svarbesnius klausimus. Klausimus apie savo paties būtį, nes „kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“ (Mato 7:8). „Todėl … džiugiai darykime visa, kas mūsų galioje; ir tada galime stovėti ramūs, visiškai tikri, kad pamatysime Dievo išgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta“ (Doktrinos ir Sandorų 123:17).