Evangelijos mokymas nuo vaikystės
Alma savo sūnų Koriantoną mokė: „Ir dabar prisimink, mano sūnau, jeigu ne išpirkimo planas (kol kas atidėkim jį į šalį), jiems mirus, jų sielos būtų nelaimingos, būdamos iškirstos iš Viešpaties akivaizdos“ (Almos 42:11).
Aleksandras. Abu Evangelijos mokėmės nuo ankstyvos vaikystės. Abu buvome pakrikštyti sulaukę aštuonerių metų, pamėgome gyvenimą Bažnyčioje ir gavome patvirtinimą, kad Dievas gyvas ir kad galime su Juo bendrauti. Buvome mokomi visų Evangelijos principų ir išgelbėjimo plano. Vėliau, misijoje, toliau mokėmės to ir dalijomės šiomis žiniomis su kitais. Dabar šių tiesų mokome savo vaikus.
Jei norime sužinoti, kaip veikia koks nors įsakymas ar principas, turime pagal tą įsakymą ar principą gyventi. Vienintelis būdas išbandyti įsakymą atleisti – tai patirti išbandymą, patirti įžeidimą. Vienintelis būdas išbandyti dešimtinės palaiminimų galią – mokėti visą dešimtinę, o vienintelis būdas suprasti artimojo meilės įsakymą – gyventi šalia pikto kaimyno.
Polina. Dar visai neseniai mudviejų su mama žinios apie išgelbėjimo planą buvo gana knyginės, t. y. jį studijavome tik Raštuose. Tačiau, kai mano mylimas tėvelis paliko šį žemiškąjį gyvenimą, išgelbėjimo planas mano mamai ir man įgavo visiškai kitokią prasmę. Žinojimo apie mūsų didžiąją ateitį reikšmę galėjome geriau įvertinti tik tada, kai susidūrėme su skaudžiu išbandymu – tikrąja šeimos nario netektimi. Liudiju apie didžią viltį, kurią teikia žinojimas, kad mūsų dvasios yra išpirktos ir gyvos! Kokį dėkingumą galime pajusti supratę, kad mūsų laukia amžinybė kartu! Toks žinojimas suteikia jėgų gyventi, kurių pasaulis negali suteikti. „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu“ (Jono 14:27). Mums išgelbėjimo planas tiesiogine prasme tapo laimės planu.
Neįsivaizduojame savo gyvenimo be Evangelijos ir įgyto žinojimo. Stengiamės gyventi pagal šį žinojimą ir suvokti, kaip Viešpats laimina mūsų šeimą viskuo, ko reikia. Visa tai mums teikia džiaugsmo, kad galėsime amžinai gyventi su savo šeimomis ir Dangiškuoju Tėvu.
Savo šeimoje dažnai jaučiame Dievo meilę mums. Viešpats myli visus savo vaikus ir nori, kad būtume laimingi. Jis davė mums viską, ko reikia, kad grįžtume pas Jį, gyventume amžinai ir džiaugtumės.