Mūsų laukia nuostabi ateitis

Kai 1996 m. po tarnybos kariuomenėje grįžau namo, mano mama, sesuo ir brolis dalyvavo misionierių pamokėlėse. Tuo metu nebuvau tikintis ir man buvo neįdomu klausytis apie Dievą, apie kažkokį Jo planą ir atkurtąją Bažnyčią. Misionieriai dažnai kviesdavo mane išklausyti jų pamokėlių, bet aš atsisakydavau, nes nemaniau, kad jie kalba rimtai.

Kartą jie užsuko į svečius, kai namuose nebuvo nieko, išskyrus mane. Kaip svetingas šeimininkas pasiūliau jiems palaukti svetainėje, ir jie nedrąsiai paklausė, ar neprieštarausiu, jeigu jie pasidalys su manimi žinia, su kuria atvyko pas mus. Aš neprieštaravau. Misionieriai pradėjo mane mokyti apie Dievą, Jėzų Kristų, atkurtąją Bažnyčią, Džozefą Smitą ir Dangiškojo Tėvo planą. Jie kalbėjo apie tai, kaip, vadovaudamiesi šiais mokymais, galime rasti laimę ir džiaugsmą.

Puikiai prisimenu, kaip jaučiausi, kai jie mokė šių tiesų. Mane užvaldė emocijų antplūdis, o saulės rezginio srityje pajutau aštrų gumulą. Jiems paklausus, ar skaitysiu Mormono Knygą ir melsiuosi klausdamas Dievo, ar ji ir tai, ko jie mane mokė, yra tiesa, mane užplūdo tokie nuostabūs jausmai, kad iš akių ėmė riedėti džiaugsmo ašaros, tad negalėjau pasakyti nieko kito, kaip tik „taip“. Vėliau, analizuodamas, kas iš tikrųjų darėsi su manimi misionieriams pasakojant apie Dievo planą, supratau, kad Dangiškasis Tėvas tiesiog pašalino iš mano sielos nemalonius jausmus, susijusius su netikėjimu Dievu ir Jo planu.

Žinau, kad sekdami išgelbėjimo planu, kurį Dievas parengė kiekvienam iš mūsų, būsime laimingi. Esu dėkingas Dievui, kad Jis atsiuntė man tokius nuostabius misionierius. Šie jauni misionieriai atnešė mano sielai ramybę, džiaugsmą, laimę ir Evangelijos tiesų supratimą. Žinau, kad ši Bažnyčia yra tikra ir kad žemėje yra gyvasis pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas. Esu dėkingas, kad mano gyvenime yra Dievas, ir kad dėl Jo pasikeitė mano gyvenimas. Man patinka gyventi su Dievu ir noriu visada per gyvenimą eiti šalia Jo.