23 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Pranašiškoji Džozefo Smito misija ir jo nužudymas
„23 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Pranašiškoji Džozefo Smito misija ir jo nužudymas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„23 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
23 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Pranašiškoji Džozefo Smito misija ir jo nužudymas
Paveikslėlis
Deividas Lindsis, „Brolis Džozefas“
Prisiminkite žmones iš Raštų, kurie buvo pasiryžę paaukoti savo gyvybę, kad įvykdytų Viešpaties valią. Ko toks pasiaukojimas jus moko apie šių žmonių liudijimą ir įsitikinimą? Studijuodami pranašo Džozefo Smito misiją ir nužudymą galvokite apie tai, kaip jo darbai ir palikimas paveikė jūsų gyvenimą.
„Džozefas ir Hairumas mirė. [Džonas] Teiloras sužeistas. […] Man viskas gerai.“ Tai ištrauka iš Vilardo Ričardso laiško Emai Smit ir kitiems šventiesiems Navū, praėjus vos kelioms valandoms po Džozefo ir Hairumo Smitų nužudymo Karteidžo kalėjime 1844 m. birželio 27 dieną (Willard Richards letter, Carthage Jail, June 27, 1844, Church History Library, Salt Lake City). Įsivaizduokite, ką Ema bei šventieji galvojo ir jautė skaitydami šiuos žodžius.
Stiprėjanti šventųjų politinė ir ekonominė įtaka buvo laikoma grėsme kaimyninėms bendruomenėms. 1844 m. vasarą pasipriešinimas Džozefui Smitui ir Bažnyčiai labai sustiprėjo. Palikusieji Bažnyčią susimokė kurstydami žmones prieš pranašą. Kai kurie Ilinojaus piliečiai svarstė, kaip išvaryti šventuosius iš valstijos, o kiti rezgė planus, kaip nužudyti pranašą.
1844 m. birželio 10 d. Džozefas Smitas, tuometinis Navū meras, ir Navū miesto taryba įsakė sunaikinti laikraštį Nauvoo Expositor (liet. „Navū komentatorius“) ir spaustuvę, kurioje jis buvo spausdinamas. Nauvoo Expositor (liet. „Navū komentatorius“) buvo laikraštis, spausdinęs antimormoninius straipsnius, šmeižiančius pranašą ir kitus šventuosius, ir raginęs atšaukti suteiktas Navū registracijos teises. Miesto vadovai baiminosi, kad šis leidinys paskatins gaujas imtis veiksmų. Dėl miesto mero ir tarybos veiksmų Ilinojaus valstijos valdžia pranašą, jo brolį Hairumą ir kitus Navū miesto vadovus nepagrįstai apkaltino maištu. Ilinojaus valstijos gubernatorius Tomas Fordas nurodė šiems vyrams atvykti į Karteidžo apygardos teismą, Ilinojaus valstijoje, ir pažadėjo jiems apsaugą. Džozefas žinojo, kad, jei nuvyks į Karteidžą, jo gyvybė atsidurs dideliame pavojuje dėl jam grasinusių nedorėlių gaujų. […]
Birželio 24 d. Džozefas ir Hairumas Smitai atsisveikino su savo šeimomis ir kartu su kitais Navū miesto pareigūnais išvyko į Karteidžą. (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 507–508)
Džozefas ir Hairumas „kitą dieną savanoriškai pasid[avė] apygardos pareigūnams Karteidže. Po to, kai broliai dėl pradinio kaltinimo buvo paleisti už užstatą, jie buvo melagingai apkaltinti Ilinojaus valstijos išdavyste, suimti ir įkalinti Karteidžo kalėjime laukti teismo. Prie jų savanoriškai prisidėjo vyresnieji Džonas Teiloras ir Vilardas Ričardsas, vieninteliai Dvylikos nariai, kurie tada nebuvo misijose“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], 508).
Pažiūrėkite filmą „Joseph Smith—Prophet of the Restoration“ (liet. „Džozefas Smitas – Sugrąžinimo pranašas“), kuriame nuo 0:00 iki 3:20 min. rodoma Džozefo ir Hairumo mirties scena.
Perskaitykite toliau pateiktą pasakojimą iš Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days (liet. „Šventieji. Pasakojimas apie Jėzaus Kristaus Bažnyčią pastarosiomis dienomis“):
Tą popietę Karteidžo kalėjime laikas slinko labai lėtai. Buvo karšta vasaros diena, vyrai nusivilko švarkus ir pravėrė langus, kad įleistų vėjelį. Lauke aštuoni vyrai […] saugojo kalėjimą, o likusi kariuomenė stovyklavo netoliese. Dar vienas sargybinis sėdėjo kitoje durų pusėje.
Styvenas Markhemas, Denas Džounsas ir kiti buvo išvykę Džozefo reikalais. Iš vyrų, kurie nakvojo praeitą naktį su Džozefu ir Hairumu, pasiliko tik Vilardas Ričardsas ir Džonas Teiloras. Tądien lankytojai kaliniams slapta atnešė ginklus – šešių šovinių revolverį ir pistoletą, iššaunantį vieną kartą, – kad galėtų apsiginti, jeigu būtų užpulti. Styvenas taip pat paliko tvirtą lazdą, kurią pats vadino „šelmių baudėju“.
Norėdamas praskaidrinti nuotaikas Džonas padainavo britišką giesmę. […]
[Netrukus po to, kai Džonas Teiloras antrą kartą sugiedojo giesmę,] kaliniai prie durų išgirdo šurmulį ir tris ar keturis šūvius. Vilardas pažvelgė pro pravirą langą ir pamatė apačioje stovinčius šimtą vyrų. Jų veidai buvo juodi nuo purvo ir parako. Jie veržėsi pro kalėjimo duris. Džozefas pagriebė vieną pistoletą, o Hairumas pačiupo kitą. […] Miniai besiveržiant į viršų ir mėginant įsibrauti vidun visi keturi vyrai užrėmė duris.
Laiptinėje pasigirdo duris pervėrę šūviai. […] Šratas perskėlė medį. Jis pataikė Hairumui į veidą ir šis pasisukęs suklupo prie durų. Kitas šratas pataikė jam į nugarą. […]
„Broli Hairumai!“ – sušuko Džozefas. Tvirtai laikydamas savo revolverį jis šiek tiek pravėrė duris ir kartą iššovė. Į kambarį buvo įšauta dar daugiau muškietos šratų. Džozefas kaip pakliuvo šaudė į gaują, o Džonas [Teiloras] lazda bandė nudaužti per duris įkištus šautuvų vamzdžius ir durtuvus.
Po to, kai Džozefo revolveris du ar tris kartus užsikirto, Džonas pribėgo prie lango ir pamėgino išlipti. Į kambarį įlėkė muškietos šratas, pataikė Džonui į koją ir jis pasviro, praradęs pusiausvyrą. Jo kūnas nutirpo, jis atsitrenkė į palangę ir sudaužė savo kišeninį laikrodį, kuris rodė šešiolika minučių po septynioliktos valandos.
„Mane pašovė!“ – sušuko jis.
Džonas nušliaužė ir pasislėpė po lova, o gauja nesiliovė šaudžiusi. Šratas pataikė jam į klubą ir išplėšė gabalą mėsos. Dar du šratai pataikė į jo riešą ir kaulą virš kelio.
Kitame kambario gale Džozefas ir Vilardas stengėsi iš visų jėgų įsiremti į duris. Vilardas numušė priešais jį įkištus šautuvų vamzdžius ir durklus. Staiga Džozefas numetė savo revolverį ant žemės ir metėsi prie lango. Jam apžergus palangę, į jį pataikė du šratai. Dar viena kulka įlėkė pro langą ir pataikė jam į paširdžius.
„O Viešpatie, mano Dieve“, – sušuko jis. Jo kūnas pasviro į priekį ir jis galva žemyn iškrito pro langą.
Vilardas nuskubėjo prie lango ir iškišo galvą, švino šratams švilpiant pro šalį. Apačioje jis pamatė gaują, apsupusią kruviną Džozefo kūną. […]
Džozefas Smitas, Viešpaties pranašas ir regėtojas buvo nužudytas. (Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], 548–552; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 135:1–2.)
Paveikslėlis
piktograma, apmąstykite
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kokios mintys ir jausmai kyla mąstant apie Džozefo ir Hairumo Smitų auką, kurią jie buvo pasiruošę paaukoti dėl savo liudijimo apie sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją?
3 dalis
Kaip Džozefo Smito pranašiška misija palaimino mano gyvenimą?
Dvylikos Apaštalų Kvorumo nurodymu, remiantis liudininkų – vyresniojo Džono Teiloro ir vyresniojo Vilardo Ričardso – pasakojimais, buvo parašytas pranešimas apie pranašo nužudymą. Šis pranešimas dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 135 skyriuje.
Apmąstykite savo liudijimą apie pranašą Džozefą Smitą ir kaip jo pranašiška misija paveikė ir palaimino jūsų gyvenimą. Savo mintis galite užsirašyti studijų žurnale.
