„7 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Kunigystės sugrąžinimas“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui (2019)
„7 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Sugrąžinimo pagrindai. Medžiaga mokytojui
7 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Kunigystės sugrąžinimas
Pagalvokite apie paskutinį kartą, kai dalyvavote kunigystės apeigose arba gavote kunigystės palaiminimą. Ką tuo metu jautėte? Studijuodami apsvarstykite, kaip kunigystės įgaliojimas ir raktai jums suteikė galimybę gauti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaiminimus.
1 dalis
Kaip Viešpats sugrąžino į žemę kunigystės įgaliojimą?
Verčiant Mormono Knygą Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui kilo klausimų dėl kunigystės įgaliojimo. Džozefas ir Oliveris 3 Nefio knygoje perskaitė, kad po to, kai Jėzus Savo dvylika nefitų mokinių mokė, kad krikštas būtinas išgelbėjimui, Jis mokiniams suteikė įgaliojimą krikštyti (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:68; 3 Nefio 11:21–27).
Džozefą ir Oliverį smarkiai paveikė šie mokymai. […] Džozefas […] niekada nebuvo pakrikštytas, todėl norėjo daugiau sužinoti apie šias apeigas ir joms atlikti reikalingus įgaliojimus.
1829 metų gegužės 15 d. liovėsi lyti ir Džozefas su Oliveriu nuėjo į mišką prie Saskvehãnos upės. Klūpėdami jie paklausė Dievą apie krikštą ir nuodėmių atleidimą. Melsdamiesi išgirdo ramybę skleidžiantį Gelbėtojo balsą, ir šviesos debesyje apsireiškė angelas. Jis prisistatė kaip Jonas Krikštytojas ir uždėjo savo rankas ant jų galvų. Juos apgaubė Dievo meilė ir širdys prisipildė džiaugsmo. (Šventieji. Pasakojimas apie Jėzaus Kristaus Bažnyčią pastarosiomis dienomis, 1-as tomas, „Tiesos vėliava“, 1815–1846 m., [2018] p. 66–67)
Po to Jonas Krikštytojas jiems suteikė Aarono kunigystę, kaip tai aprašyta Džozefo Smito – Istorijoje ir Doktrinos ir Sandorų 13 skyriuje.
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:68–70, 72. (Taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 13.)
Praėjus kuriam laikui po to, kai Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis iš Jono Krikštytojo gavo Aarono kunigystę, iš Petro, Jokūbo ir Jono jie gavo Melchizedeko kunigystę (žr. Doktrinos ir Sandorų 27:12–13). Konkreti šio įvykio diena nežinoma. Tačiau istoriniai įrodymai leidžia manyti, kad tai galėjo įvykti 1829 m. gegužę arba birželį. (Žr. Larry C. Porter, “The Restoration of the Aaronic and Melchizedek Priesthoods,” Ensign, Dec. 1996, 30–47.)
Viešpats pamažu apreiškė daugiau apie kunigystę bei jos pareigas ir atsiuntė pasiuntinius, Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikusius papildomus kunigystės raktus. Toliau pateiktoje lentelėje vaizduojamas šis sugrąžinimas.
Kunigystės įgaliojimo, raktų ir žinojimo sugrąžinimas
|
Data |
Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai |
Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas |
|---|---|---|
Data 1829 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Jonas Krikštytojas | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Suteikė Aarono kunigystės įgaliojimą ir raktus (Doktrinos ir Sandorų 13) |
Data 1829 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Petras, Jokūbas ir Jonas | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Suteikė Melchizedeko kunigystės įgaliojimą ir raktus (Doktrinos ir Sandorų 27:12–13) |
Data 1830 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Apreikšta krikšto ir sakramento tvarka ir apibrėžtos turinčiųjų kunigystę pareigos |
Data 1832 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Apreikšta kunigystės istorija, tikslas ir sandora |
Data 1831 m., 1835 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Apreikšti kunigystės pareigybių ir kvorumų pavadinimai, veikimas ir struktūra |
Data 1836 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Mozė | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Pavedė Izraelio namų surinkimo raktus (Doktrinos ir Sandorų 110:11) |
Data 1836 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Elijas | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Pavedė „Abraomo evangelijos laikotarpį“ (Doktrinos ir Sandorų 110:12) |
Data 1836 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Elija | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Pavedė užantspaudavimo galios raktus (Doktrinos ir Sandorų 110:13–16) |
Data 1839 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Apreiškė kunigystę turinčiųjų elgesio nurodymus |
Data Nežinoma | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai Adomas, Gabrielius, Rafaelis ir kiti angelai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Paskelbė savo Evangelijos laikotarpius, kunigystės galios teises, raktus ir galią (Doktrinos ir Sandorų 128:21) |
Data 1978 m. | Dangiški pasiuntiniai ir apreiškimai | Sugrąžintas kunigystės įgaliojimas, raktai ir žinojimas Apreikšta, kad visi verti Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai vyrai gali gauti kunigystę |
Pastaba. Konkrečių kunigystės raktų reikšmė bus plačiau aptarta 16 pamokoje „Kertlando šventykla ir kunigystės raktai“.
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kaip jūsų liudijimas apie kunigystę gali būti sustiprintas žinojimo, kaip ji buvo sugrąžinta į žemę?
2 dalis
Koks ryšys tarp kunigystės įgaliojimo ir kunigystės raktų?
Prezidentas Džozefas F. Smitas mokė:
Plačiąja prasme kunigystė yra vyrui suteiktas įgaliojimas veikti Dievo vardu. Vyras, įšventintas į bet kurią kunigystės pareigybę, turi šį jam pavestą įgaliojimą.
Tačiau būtina, kad kiekvienas šia kunigyste atliekamas veiksmas būtų daromas deramu metu, deramoje vietoje, deramu būdu ir vadovaujantis deramu įgaliojimu. Galia, kuria vadovaujama šiems darbams, sudaro kunigystės raktus. (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 224)
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros taip pat mokė:
„Kunigystės raktai – tai [kunigijai] suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje“ [Handbook 2: Administering the Church (2010), 2.1.1]. Visi darbai ir apeigos Bažnyčioje atliekami su tiesioginiu ar netiesioginiu įgaliojimu to, kuris turi raktus tam veiksmui atlikti. Kaip aiškino vyresnysis M. Raselas Balardas, „turintieji kunigystės raktus […] tiesiogiai pasirūpina, kad visi, kurie ištikimai tarnauja ar darbuojasi jų vadovaujami, galėtų naudoti kunigystės įgaliojimą ir gauti kunigystės galią“. […]
Galiausiai, visus kunigystės raktus turi Viešpats Jėzus Kristus, kurio ši kunigystė yra. Jis nusprendžia, kurie raktai yra suteikiami mirtingiesiems ir kaip tie raktai bus naudojami. (Dalinas H. Ouksas, Kunigystės raktai ir įgaliojimas, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
3 dalis
Kaip kunigystės apeigos padeda mums pasinaudoti Gelbėtojo apmokančiąja galia?
Bažnyčioje apeigos yra šventi formalūs veiksmai, atliekami kunigystės įgaliojimu. Kai kurios apeigos yra būtinos mums išaukštinti. Šios apeigos vadinamos gelbėjančiomis apeigomis. Jas sudaro krikštas, patvirtinimas, įšventinimas į Melchizedeko kunigystę (vyrams), šventyklos endaumentas ir santuokos užantspaudavimas. Visomis šiomis apeigomis sudarome šventas sandoras su Viešpačiu. (“Ordinances,” Gospel Topics, topics.ChurchofJesusChrist.org)
Vyresnysis Deilas Dž. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino galią, kurią pasiekiame per kunigystės apeigas:
Tačiau, kad būtų įvykdyti Dievo tikslai, apmokančioji Kristaus galia turi tapti prieinama Dievo vaikams [žr. 1 Nefio 11:31; 2 Nefio 2:8]. Kunigystė suteikia tokią galimybę. […] Kunigystė yra itin svarbi, nes būtinos apeigos ir sandoros žemėje vykdomos tik jos įgaliojimu. Jei kunigystė nustos teikti galimybę pasinaudoti apmokančiąja Gelbėtojo galia, koks tada bus jos tikslas? […]
Kunigystės dėka dievotumo galia pasireiškia gyvenime visų tų, kurie sudaro Evangelijos sandoras ir jų laikosi bei priima su jomis susijusias apeigas [žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–21]. Taip kiekvienas iš mūsų ateina pas Kristų, yra apvalomas ir susitaiko su Dievu. Apmokančioji Kristaus galia pasiekiama per kunigystę. (Deilas Dž. Renlandas, Kunigystė ir apmokančioji Gelbėtojo galia, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Prezidentas Ouksas taip pat paaiškino, kodėl Aarono kunigystė yra tarsi kanalas, per kurį pasiekiame apvalančiąją Viešpaties galią:
Krikštas skirtas nuodėmėms atleisti, o sakramentas – atnaujinti krikšto sandoras ir palaiminimus. Prieš vieną ir prieš kitą turi būti atgaila. […]
Nėra nė vieno, kuris po [savo] krikšto gyventų be nuodėmės. Jei nebūtų paruošta priemonė, kuria galėtume apsivalyti ir po krikšto, kiekvienas dvasiškai pražūtume. […]
Mums įsakyta atgailauti dėl savo nuodėmių ir ateiti pas Viešpatį su sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia bei priimti sakramentą paklūstant Jo sandorai. Kai tokiu būdu atnaujiname savo krikšto sandoras, Viešpats atnaujina apvalantį mūsų krikšto poveikį. […]
Neperdėsime sakydami, kad dėl to Aarono kunigystė yra be galo svarbi. Visi būtini nuodėmių atleidimo žingsniai atliekami per gelbėjančias krikšto apeigas ir jas atnaujinančias sakramento apeigas. (Dallin H. Oaks, “The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Ensign, Nov. 1998, 38)
Užsirašykite kilusias mintis