Aukštesnis džiaugsmas

Sunku patikėti, kad tik prieš 120 metų Vilberis ir Orvilis Raitai pirmą kartą pakilo į orą ir praskrido virš Kiti Hoko smėlynų Šiaurės Karolinoje. Keturi trumpi skrydžiai tą gruodžio dieną pakeitė pasaulį ir atvėrė duris vienam didžiausių išradimų pasaulio istorijoje.

Tomis ankstyvosiomis dienomis skraidyti buvo rizikinga. Broliai tai žinojo. Tai žinojo ir jų tėvas Miltonas. Tiesą sakant, jis taip bijojo prarasti abu savo sūnus per lėktuvo katastrofą, kad jie pasižadėjo jam niekada neskraidyti kartu.

Ir jie niekada to nedarė – išskyrus vieną išimtį. Praėjus septyneriems metams po tos istorinės dienos Kiti Hoke, Miltonas Raitas pagaliau davė sutikimą ir stebėjo, kaip Vilberis ir Orvilis pirmą kartą skrido kartu. Nusileidęs Orvilis įkalbėjo savo tėvą paskraidyti pirmą ir vienintelį kartą ir pačiam visa tai patirti.

Lėktuvui pakilus nuo žemės, 82 metų Miltoną taip užvaldė skrydžio džiaugsmas, kad jį apleido bet kokia baimė. Orvilis nudžiugo, kai jo tėvas iš džiaugsmo sušuko: „Aukščiau, Orvili, aukščiau!“²

Toks žmogus man prie širdies!

Galbūt kartais kalbu apie aviaciją dėl to, kad daugmaž numanau, ką jautė Raitai. Aš irgi „ištrūkau iš niūrių žemės saitų ir šokau danguje su tviskančiais juoku sparnais“³.

Pirmasis brolių Raitų skrydis, įvykęs likus vos 37 metams iki mano gimimo, mano gyvenime atvėrė nuotykių, nuostabos ir tyro džiaugsmo duris.

Ir vis dėlto, kad ir koks nuostabus būtų šis džiaugsmas, yra dar aukštesnis džiaugsmas. Šiandien, remdamasis Miltono Raito džiaugsmingu šūksniu „aukščiau, Orvili, aukščiau“, norėčiau pakalbėti apie šį aukštesnį džiaugsmą: iš kur jis kyla, kaip jis ateina į mūsų širdį ir kaip jį stipriau patirti.

Turbūt akivaizdu, kad visi nori būti laimingi.⁴ Vis dėlto taip pat akivaizdu, kad ne visi yra laimingi. Deja, atrodo, kad daugeliui žmonių sunku rasti laimę.⁵

Kodėl taip yra? Jei laimė yra tai, ko mes, žmonės, labiausiai trokštame, kodėl mums taip nesiseka jos rasti? Perfrazuojant vieną kantri dainą, galbūt džiaugsmo ieškojome ne ten, kur reikia.⁶

Prieš mums svarstant, kaip atrasti džiaugsmą, norėčiau priminti, kad depresija ir kiti sunkūs protiniai bei emociniai sutrikimai yra realūs, ir tada neužtenka vien žodžių: „Pasistenkite būti laimingesni.“ Šiandien mano tikslas nėra sumenkinti ar nuvertinti psichikos sveikatos problemas. Jei susiduriate su tokiais iššūkiais, liūdžiu kartu su jumis ir palaikau jus. Kai kuriems žmonėms, ieškant džiaugsmo, gali tekti kreiptis pagalbos į parengtus psichikos sveikatos specialistus, kurie savo gyvenimą skiria šio labai svarbaus mokslo praktikai. Turėtume būti dėkingi už tokią pagalbą.

Gyvenimas nėra nesibaigianti emocinių pakilimų seka. „Nes visame kame būtinai turi būti priešingybė.“⁷ Ir jei pats Dievas verkia, kaip teigiama Raštuose,⁸ tai, savaime aišku, jūs ir aš taip pat verksime. Liūdesys nėra nesėkmės ženklas. Bent jau šiame gyvenime džiaugsmas ir liūdesys yra neperskiriami.⁹ Kaip ir jūs visi, esu patyręs nemažai nusivylimų, liūdesio, sielvarto ir graužaties.

Tačiau taip pat esu patyręs šlovingą aušrą, pripildančią sielą tokio didžiulio džiaugsmo, kad jį vos įmanoma suvaldyti. Sau atradau, kad, sekant Gelbėtoju ir einant Jo Keliu, kyla ramus pasitikėjimas.

Ramybė, kurią Jis mums suteikia, nėra tokia, kokią suteikia pasaulis.¹⁰ Ji geresnė. Ji aukštesnė ir šventesnė. Jėzus sakė: „Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.“¹¹

Jėzaus Kristaus evangelija iš tiesų yra „didžiojo džiaugsmo geroji naujiena“!¹² Tai neprilygstamos vilties žinia! Žinia apie jungo paėmimą ir naštos pakėlimą.¹³ Apie šviesos sutelkimą. Apie dangaus malonę, gilesnį suvokimą, šventesnes sandoras, amžinąjį saugumą ir nesibaigiančią šlovę!

Džiaugsmas – tai pagrindinis Dievo plano savo vaikams tikslas. Dėl to ir buvote sukurti – „kad galėt[umėte] džiaugtis“!¹⁴ Tam buvote sukurti!

Mūsų Tėvas danguje nepaslėpė kelio į laimę. Šis kelias nėra paslaptis. Jis prieinamas visiems!¹⁵

Jis pažadėtas tiems, kurie žengia mokinystės keliu, seka Gelbėtojo mokymu ir pavyzdžiu, laikosi Jo įsakymų ir gerbia sandoras, kurias sudaro su Dievu. Koks tai nuostabus pažadas!

Visi pažįstame žmonių, kurie sako, jog jiems nereikia Dievo, kad būtų laimingi, kad jie pakankamai laimingi ir be religijos.

Pripažįstu ir gerbiu šiuos jausmus. Mūsų mylimas Tėvas danguje nori, kad visi Jo vaikai būtų kuo laimingesni, todėl Jis pripildė šį pasaulį puikių, naudingų malonumų ir gėrybių, „kad […] džiugintų akį ir linksmintų širdį“¹⁶. Man daug laimės suteikė skrydžiai. Kitiems ją teikia muzika, menas, gamta ar pomėgiai.

Kviesdami visus ir dalydamiesi Gelbėtojo didžiojo džiaugsmo gerąja naujiena, neatmetame nė vieno iš šių džiaugsmo šaltinių. Tiesiog sakome, kad Dievas gali duoti dar kai ką daugiau. Aukštesnį ir didesnį džiaugsmą – džiaugsmą, pranokstantį viską, ką siūlo šis pasaulis. Tai džiaugsmas, kuris atlaiko širdgėlą, įveikia liūdesį ir prislopina vienatvę.

Pasaulietinė laimė, priešingai, nėra ilgalaikė. Ji negali tokia būti. Visiems žemiškiems dalykams būdinga senti, nykti, nusidėvėti ar išsikvėpti. Tačiau dieviškas džiaugsmas amžinas, nes Dievas amžinas. Jėzus Kristus atėjo, kad iškeltų mus iš to, kas laikina, ir gendamumą pakeistų negendamumu. Tik Jis turi tokią galią ir tik Jo džiaugsmas amžinas.

Jei jaučiate, kad jūsų gyvenime galėtų būti daugiau tokio džiaugsmo, kviečiu jus leistis į kelionę sekant Jėzumi Kristumi ir einant Jo keliu. Tai viso gyvenimo kelionė – ir dar tolimesnė. Norėčiau pasiūlyti kelis pirmuosius žingsnius šioje prasmingoje tyro džiaugsmo atradimo kelionėje.

Ar prisimenate moterį iš Naujojo Testamento, kuri 12 metų sirgo kraujoplūdžiu?¹⁸ Ji išleido viską, ką turėjo, gydytojams, bet reikalai tik blogėjo. Ji buvo girdėjusi apie Jėzų; Jo galia gydyti buvo gerai žinoma. Bet ar Jis galėtų ją išgydyti? Ir kaip jai išvis prisiartinti prie Jo? Pagal Mozės įstatymą, dėl ligos ji buvo „nešvari“, todėl turėjo laikytis atokiau nuo kitų.¹⁹

Viešai prieiti prie Jo ir prašyti išgydymo atrodė neįmanoma.

Vis dėlto ji pagalvojo: „Jeigu paliesiu bent jo drabužį – išgysiu!“²⁰

Galiausiai jos tikėjimas įveikė baimę. Nepaisydama kitų pasmerkimo, ji ėmė artintis prie Gelbėtojo.

Pagaliau ji prisiartino rankos atstumu. Ji ištiesė ranką.

Ir buvo išgydyta.

Argi mes visi nesame šiek tiek panašūs į šią moterį?

Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių varžomės artintis prie Gelbėtojo. Galime susidurti su kitų žmonių pašaipomis ar smerkimu. Dėl savo išdidumo galime atmesti galimybę, kad toks paprastas dalykas gali turėti tokią didelę vertę. Galbūt manome, kad mūsų būklė kažkaip atima iš mūsų galimybę gauti Jo išgydymą – kad atstumas per didelis arba mūsų nuodėmių per daug.

Kaip ir ši moteris, aš supratau, kad, jei artinamės prie Dievo ir ištiesiame ranką norėdami Jį paliesti, iš tiesų galime rasti išgydymą, ramybę ir džiaugsmą.

Jėzus mokė: „Ieškokite, ir rasite.“²¹

Manau, ši paprasta frazė – tai ne tik dvasinis pažadas; tai fakto konstatavimas.

Jei ieškosime priežasčių pykti, abejoti, būti tulžingi ar vieniši, jų taip pat rasime.

Tačiau, jei ieškosime džiaugsmo – jei ieškosime priežasčių džiaugtis ir su džiaugsmu sekti Gelbėtoju, mes jų rasime.

Retai kada randame tai, ko neieškome.

Ar ieškote džiaugsmo?

Ieškokite, ir rasite.

Jėzus mokė, kad „palaimingiau duoti negu imti“²³.

Ar gali būti, kad, ieškant džiaugsmo, geriausias būdas jį rasti – tai teikti džiaugsmą kitiems?

Broliai ir seserys, jūs žinote ir aš žinau, kad tai tiesa! Džiaugsmas yra tarsi statinaitė miltų ar puodelis aliejaus, kurie niekada neišsenka.²⁴ Tikrojo džiaugsmo padaugėja, kai juo dalijamasi.

Tam nereikia nieko didingo ar sudėtingo.

Galime daryti paprastus dalykus.

Pavyzdžiui, iš visos širdies melstis dėl ko nors.

Nuoširdžiai ką nors pagirti.

Padėti kam nors jaustis laukiamam, gerbiamam, vertinamam ir mylimam.

Pasidalyti mėgstama Raštų ištrauka ir tuo, ką ji mums reiškia.

Ar net tiesiog išklausyti.

„Tarnaudami savo artimiems, jūs tik tarnaujate savo Dievui“²⁵ ir Dievas dosniai atlygins už jūsų gerumą.²⁶ Džiaugsmas, kurį suteikiate kitiems, sugrįš, gausite „saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu“²⁷.

Norėčiau jus pakviesti ateinančiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais:

• Skirti laiko nuoširdžioms, tvirtoms pastangoms priartėti prie Dievo.

• Uoliai ieškoti kasdienių vilties, ramybės ir džiaugsmo akimirkų.

• Teikti džiaugsmą jus supantiems.

Mano brangūs broliai ir seserys, brangūs draugai, Dievo žodyje ieškodami gilesnio amžinojo Dievo plano supratimo, priimdami šiuos kvietimus ir stengdamiesi eiti Jo keliu, patirsite „Dievo ramyb[ę], pranokstan[čią] visokį supratimą“²⁹, net ir sielvarto akivaizdoje. Pajusite, kaip jūsų širdį užlieja didesnis neprilygstamos Dievo meilės saikas. Celestialinės šviesos aušra išsklaidys jūsų išmėginimų šešėlius, o jūs pradėsite jausti neregimos, tobulos dangiškos karalystės neapsakomą šlovę ir stebuklus. Pajusite, kaip jūsų dvasia išsivaduoja iš šio pasaulio traukos.

Ir galbūt, kaip gerasis Miltonas Raitas, jūs džiugiu balsu sušuksite: „Aukščiau, Tėve, aukščiau!“

Visi ieškokime aukštesnio džiaugsmo, kuris kyla savo gyvenimą paskyrus Dangiškajam Tėvui ir Jo Mylimajam Sūnui, ir jį raskime. To nuoširdžiai meldžiu ir laiminu šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.