„Įrankis Viešpaties rankose“, Liahona, 2022 m. liepa / rugpjūtis.
Ateik ir sek paskui mane
Estera
Įrankis Viešpaties rankose
Jei seksime Dvasia ir būsime ryžtingos širdies, Viešpats mus ves daryti tai, ko Jam reikia.
Iliustravo Dailyn Marš
Būti įrankiu Viešpaties rankose iš tiesų labai lengva. Mums tereikia būti pasirengusiems leisti Dvasiai mus vesti ir turėti drąsos sekti Jos raginimais. Taip buvo, kai mano žmonos tėvai 1968 m. prisijungė prie Bažnyčios. Jaunas misionierius, norėjęs būti įrankiu Viešpaties rankose, padėjo atvesti jų šeimą į Bažnyčią.
Mano uošviai kartą buvo susitikę su misionieriais, bet po to uošvis nebenorėjo susitikinėti. Tada ten buvo perkeltas naujas misionierius, vyresnysis Fetzeris, ir šis jaunas misionierius bei jo porininkas pajuto raginimą aplankyti tą šeimą ir jai tarnauti. Vyresnysis Fetzeris sugebėjo paliesti šeimos narių širdis taip, kaip to nepavyko padaryti kitiems misionieriams.
Kitus šešis mėnesius misionieriai tarnavo pagal šeimos poreikius. Ilgainiui mano žmonos tėvus palietė Dvasia ir jie prisijungė prie Bažnyčios. Jie buvo apdovanoti palaiminimais, kuriuos gauname sudarydami sandoras ir jų laikydamiesi. Per juos daugiau šeimų prisijungė prie Bažnyčios ir gavo Evangelijos palaiminimus.
Tai iš dalies įvyko todėl, kad jaunuolis iš Jutos buvo pasiryžęs „leisti Dievui nugalėti“ savo gyvenime. Jis išdrįso palikti namų jaukumą, mokytis naujos kalbos ir tarnauti Viešpačiui Brazilijoje.
Paprastas pasikalbėjimas
Maždaug prieš metus mano žmona Alesandra telefonu gavo žinutę nuo vienos mūsų namų Brazilijoje apylinkės sesers. Nuo jų paskutinio susitikimo buvo praėję daugiau nei dveji metai. Ši sesuo rašė: „Nežinau, kaip vieną iš blogiausių savo gyvenimo dienų patekau į bažnyčią. Kai atvykau, tu mane pamatei. Paėmei mane už rankos ir pasiūlei atsisėsti šalia. Pasikalbėjau su tavimi. Tu mane išklausei ir man patarei.“
Tuo metu tai atrodė paprastas pokalbis. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo galimybė mano žmonai būti įrankiu Viešpaties rankose. Ji tarnavo tai brangiai seseriai, kuri išgyveno sunkumus. Alesandra apie tai negalvojo. Ji paprasčiausiai pajuto, kad turi išklausyti ir paguosti, ir veikė vadovaudamasi Dvasios paraginimu. Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams, ji iš tos sesers gavo šią SMS žinutę su padėka.
Per šiuos įvykius sužinojau, kad mums nereikia pašaukimo, kad būtume įrankiu Viešpaties rankose. Mums tereikia noro. „Taigi, jei turite norą tarnauti Dievui, jūs esate pašaukti į darbą“ (Doktrinos ir Sandorų 4:3).
„Kaip tik tokiam metui“
Senajame Testamente skaitome apie dar vieną asmenį, tarnavusį įrankiu Dievo rankose. Estera buvo mergina, ankstyvoje vaikystėje netekusi tėvų. Ją užaugino pusbrolis Mordekajas.
Išsiskyręs su karaliene Vašte, karalius Ahasveras išsirinko Esterą savo naująja karaliene. „Karalius pamilo Esterą labiau už visas kitas moteris, ir ji atrado jo akyse daugiau malonės“ (Esteros 2:17). Estera buvo žydė, bet karalius to nežinojo.
Hamanas, vienas karaliaus patarėjų, buvo išaukštintas ir turėjo teisę sėdėti aukščiau už visus su juo buvusius kunigaikščius (žr. Esteros 3:1). Ir jis sukūrė planą, kad „išžudytų ir išnaikintų visus žydus: jaunus, senus“ (Esteros 3:13).
Esterai sužinojus apie Hamano sąmokslą, Mordekajas paragino Esterą pasikalbėti su karaliumi. Tai jai pačiai buvo labai rizikinga, bet ji pasisėmė drąsos iš Mordekajo žodžių. Jis pareiškė: „Kas žino, gal dėl šio laiko tu ir tapai karaliene?“ (Esteros 4:14).
„Jei žūsiu, tai žūsiu,“ – pasakė ji (Esteros 4:16) ir nekviesta nuėjo pas karalių. Už tai buvo baudžiama mirtimi. Dėl savo drąsos Estera sugebėjo paveikti karalių. Dėl to jis išleido įsaką pasigailėti žydų. Jame jis „leido žydams kiekviename mieste susirinkti ir ginti savo gyvybes“ (Esteros 8:11).
Kiekvienas vaidmuo svarbus
Estera norėjo būti įrankiu Viešpaties rankose. Ją paruošė paklusnus ir atsidavęs gyvenimas. Kai galvoju, kaip ji be kvietimo įžengė į karaliaus vidinį kiemą, stebiuosi jos drąsa. Tai man primena prezidento Raselo M. Nelsono raginimą mums visiems leisti, kad Dievas nugalėtų mūsų gyvenime1. Estera buvo pasirengusi leisti Dievui nugalėti.
Esteros pusbrolis Mordekajas taip pat buvo įrankis Viešpaties rankose. Jis gerai išauklėjo Esterą. Jis ją rėmė, drąsino ir įkvėpė. Visi turime atlikti tam tikrą vaidmenį, ir kiekvienas iš mūsų yra vienodai svarbus ir reikšmingas.
Viešpats pasiuntė Esterą į karaliaus namus su tikslu – išgelbėti žydus. Kaip ir Esterą, Viešpats mus pastato ten, kur galime padėti įgyvendinti Jo tikslus. Dėl to turime būti pasirengę ir verti Jo teikiamų galimybių.
Visur esančios galimybės
Galimybių būti įrankiais Viešpaties rankose yra visur aplink. Mūsų pareiga – būti pasirengusiems veikti. Dažnai nežinome, kada ir kaip tos galimybės atsivers. Turime gyventi būdami verti Šventosios Dvasios bendrystės ir būti ryžtingos širdies. Tuomet Viešpats padės mums daryti tai, ką nori, kad darytume.
Doktrinos ir Sandorų 35:3 eilutėje Viešpats Sidniui Rigdonui sako: „Aš pažvelgiau į tave ir tavo darbus. Aš išgirdau tavo maldas ir paruošiau tave didesniam darbui.“
Viešpats mus pažįsta ir kiekvienam iš mūsų turi paruošęs darbą. Kartais tai darbas, kurį galime atlikti tik mes. Šis darbas gali vykti namuose, kai tėvai padeda sunkumus patiriančiam sūnui ar dukrai. Arba tai gali būti mūsų pareigos Bažnyčioje. Tiesą sakant, tai gali vykti bet kada, bet kur ir su bet kuo.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, sakė: „Viešpats jums suteikė jūsų pareigas dėl tam tikros priežasties. Gali būti žmonių, kuriems tik jūs galite padėti, ir širdžių, kurias tik jūs galite paliesti. Galbūt niekas kitas negalėtų taip to padaryti.“2
Prezidentas Uchtdorfas taip pat sakė: „Jei seksime tobulu [Gelbėtojo] pavyzdžiu, mūsų rankos gali tapti Jo rankomis, mūsų akys – Jo akimis ir mūsų širdys – Jo širdimi.“3
Kaip Estera, Mordekajas, vyresnysis Fetzeris, mano žmona ir daugelis kitų, mes visi galime būti įrankiai Viešpaties rankose.