Niekada nesate vieni

Ar kada nors jautėtės vieniši arba bijojote to, kas bus? Taip jautėsi ir pranašo Eliziejaus tarnas, pamatęs Sirijos kariuomenę su žirgais ir kovos vežimais, apsupusią Dotaną, Eliziejaus gimtąjį miestą.

Paveikslėlis

kareiviai nukreipia strėles į sieną

Deniso Freito iliustracijos

Išsigandęs tarnas sušuko Eliziejui: „Vargas, mano šeimininke! Ką dabar darysime?“ (2 Karalių 6:15).

Paveikslėlis

ugnies vežimai

Tikėdamas Eliziejus atsakė: „Nebijok, nes su mumis yra daugiau negu su jais“ (16 eilutė). Eliziejui pasimeldus, kad Viešpats atvertų tarno akis, šis pamatė, kad kalnas buvo pilnas „ugninių žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų“ (17 eilutė).

„Gali būti, kad kada nors jums, kaip tam tarnui, bus sunku matyti Dievo darbus savo gyvenime, kai jūs jausitės tarsi būtumėte apguloje, kai jus parklupdo žemiškojo gyvenimo išbandymai. Laukite ir pasitikėkite Dievu ir Jo laiku, nes Jo širdžiai galite patikėti savąją. […] jūs taip pat galite melsti Viešpatį atverti jūsų akis, kad matytumėte tai, ko paprastai nematote“ (Mišelė D. Kreig, Atverti akis, kad matytų, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Galbūt mes jų nematome, bet Viešpats ir Jo angelų kariuomenė yra aplink mus (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:88). „Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“ (Romiečiams 8:31).