„Aš tave lydėjau“, Liahona, 2022 m. liepa / rugpjūtis.
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Aš tave lydėjau
Mane užklupęs galingas jausmas buvo toks stiprus, kad parklupdė.
Man buvo tik treji metai ir aš nenorėjau išeiti iš ligoninės, kurioje po automobilio avarijos gydėsi mano tėvai.
Autorės nuotrauka; nuotraukos kampai – Getty Images
Daug metų kovojau su psichologine trauma ir nerimu, susijusiu su autoavarija, į kurią patekau su tėvais, kai man buvo treji metai. Mano negimęs brolis neišgyveno.
Minint 25-ąsias nelaimingo atsitikimo metines, mane aplankė prisiminimai. Po kelių mėnesių aš vis dar su jais kovojau, kai draugas pasiūlė kreiptis į Dangiškąjį Tėvą. Aš nusijuokiau ir paklausiau: „Ką Jis ketina dėl manęs padaryti?“
Mano sunkumai tęsėsi. Dar po metų ar dvejų pavargau kentėti, o skausmas pradėjo virsti pykčiu. Pasinaudojau draugo patarimu ir kreipiausi į Dievą.
„Jei iš tiesų esi ten, atsiųsk ką nors, atsiųsk bet ką, – meldžiausi. – Man ko nors reikia!“
Diena atėjo ir praėjo, o aš stovėjau tarpduryje ir veltui laukiau.
„Matai, Dieve, niekam nerūpi! – pasakiau. – Niekas neatėjo!“
Ašaroms riedant per veidą, lėtai įėjau į namus ir uždariau duris. Užlipau laiptais į viršų jausdamasi nugalėta. Tačiau, kai pasiekiau laiptų viršų, mane apėmė stiprus jausmas. Jis buvo toks stiprus, kad mane parklupdė.
Tuomet į galvą atėjo ši mintis: „Renė, Aš tave lydėjau.“
Dangiškasis Tėvas man švelniai atsiuntė šią galingą mintį, kai man jos labiausiai reikėjo. Suvokiau, kad Jis tikrai mane myli ir tikrai pažįsta mane. Jis taip stipriai mane myli, kad suteikė man valios laisvę. Jis neverčia nei manęs, nei kitų sekti Juo, bet Jis ir Jo Sūnus kviečia mus pas Juos ateiti (žr. Mato 11:28–30).
Nuo tos dienos žinau, kad galiu Juo pasikliauti. Dabar mano gyvenimas geresnis, nes stengiuosi sekti Juo ir kasdien Jo klausytis. Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus leidžia man jausti skausmą, tačiau Jie taip pat mane nuramina, paguodžia, suteikia jėgų ir drąsos, kad galėčiau mokytis iš to, kas sunku. Skausmas man padeda suprasti ir palaikyti kitus, kuriems sunku.
Galbūt niekada visiškai nesuprasime, ką išgyvena kiti, bet galime rodyti meilę aplinkiniams. Esu dėkinga, kad žinau, jog mano Dangiškasis Tėvas mane myli ir išklauso, kai Jo šaukiuosi.