Lub Tuam Rooj Sab Laj
Ib txoj Kev Cia Siab uas Ci Kawg Nkaus
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2020 lub tuam rooj sab laj


Ib txoj Kev Cia Siab uas Ci Kawg Nkaus

Vim Kev Txum Tim Rov Qab Los tau qhia qhov tseeb tseem ceeb hais tias Vajtswv ua hauj lwm hauv lub ntiaj teb no tiag, tsim nyog uas peb muaj kev cia siab, peb yuav tsum muaj kev cia siab, tsis hais thaum peb raug teeb meem uas nyuaj kawg nkaus los.

Lub Kaum Hli Ntuj tas los Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson tau caw peb saib yav tom ntej rau lub tuam rooj sab laj thaum lub Plaub Hlis Ntuj xyoo 2020 thaum nws hais kom peb saib yav tas los kom pom Vajtswv txhais tes uas muab Yexus Khetos txoj moo zoo txum tim rov qab los. Muam Holland thiab kuv wb twb txiav txim siab ua raws li tus yaj saub hais. Wb xav hais tias yuav zoo li cas yog tias wb yog ob tug neeg uas ua neej nyob thaum ntawd thiab xav txog kev teev ntuj. Ces wb tau xav thiab nug wb tus kheej, “Muaj dab tsi uas tsis pom lawm? Muaj dab tsi uas wb xav tau? Wb cia siab tias Vajtswv yuav muab dab tsi rau wb raws li wb sab ntsuj plig xav tau?”

Wb tau kawm tias ob puas xyoo tas los wb cia siab tias yuav muaj kev to taub txog Vajtswv uas tseeb ntxiv dua li neeg coob muaj thaum ntawd, vim zoo li lub ntsiab no twb raug muab zais nyob hauv tej kev teev ntuj uas ua yuam kev thiab tsis to taub. Yog siv tej lus los ntawm William Ellery Channing, ib tug ntseeg ntuj uas muaj npe hauv lub caij nyoog ntawd, wb yuav nrhiav “Vajtswv txoj kev ua peb leej txiv,” uas Channing xav tias yog “txoj lus qhuab qhia tseem ceeb tshaj ntawm Kev Neeg Khetos.”1 Cov lus qhuab qhia no yuav qhia tias Vajtswv yog ib Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas saib xyuas peb, tsis yog tus txiav txim uas raug txim hnyav los sis ib tug tswv tsev uas thaum ub tau saib xyuas lub ntiaj teb zoo tiam sis tam sim no Nws muaj xwm ua nyob lwm qhov chaw saum ntuj.

Nyob hauv xyoo 1820 peb yuav cia siab tias Vajtswv yuav hais lus thiab coj tib neeg hauv lub caij nyoog no ib yam li Nws twb tau ua thaum yav tas los, ib Leej Txiv tiag tiag, uas hlub peb ib yam li ib leej txiv hlub. Nws yeej yuav tsis yog ib tug thawj coj uas tsis muaj siab hlub, ib tug uas tau xaiv ob peb tug neeg kom txais kev cawm seej xwb ces txiav txim tias cov neeg seem tshuav yuav raug txim. Tsis yog li ntawd, Nws yuav ua ib tug uas thaum Nws ua txhua yam thiab hais txhua yam ces yog vim Nws ua “tej yam uas pab neeg ntiaj teb xwb; vim nws hlub neeg ntiaj teb”2 txhua leej txhua tus. Txoj kev hlub ntawd yog qhov uas qhia vim li cas Nws yuav txib Yexus Khetos, Nws Leej Tub uas Nws hlub, rau hauv lub ntiaj teb.3

Hais txog Yexus, yog tias peb tau nyob thaum pib tiam neej thib 19, peb yuav ntshai vim tib neeg uas ib txwm ntseeg Khetos pib tsis ntseeg tus Cawm Seej muaj txoj sia nyob tiag thiab tsis ntseeg Nws txoj Kev Sawv Rov Los. Yog li ntawd, peb yuav ntseeg tias yuav muaj ib yam dab tsi los ua pov thawj rau tag nrho lub ntiaj teb thiab ua tim khawv txog phau Npaivnpaum cov lus hais tias Yexus yeej yog tus Khetos, Vajtswv Leej Tub tiag, Alafas thiab Aumenkas, tib tug Cawm Seej ntawm lub ntiaj teb. Peb yuav cia siab tias yuav muaj vaj lug kub ntxiv, cov vaj lug kub uas yuav ua tim khawv ntxiv txog Yexus Khetos, ua rau peb paub ntxiv txog Nws txoj kev yug los, Nws txoj kev qhuab qhia, txoj kev txi theej txhoj, thiab txoj Kev Sawv Rov Los. Cov vaj lug kub zoo li no yuav ua “kev ncaj ncees saum ntuj ceeb tsheej los; thiab kev tseeb [uas] tawm hauv lub ntiaj teb mus.”4

Thaum peb saib cov Neeg Ntseeg Khetos hauv lub caij nyoog ntawd, peb yuav cia siab tias yuav muaj ib tug uas Vajtswv muab txoj cai pov thawj hwj rau nws kom muab peb ua kev cai raus dej, muab lub txiaj ntsim Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv rau peb, thiab ua txhua txoj kab ke ntawm txoj moo zoo uas yuav tsum ua kom peb txais tau kev tsa nto. Thaum xyoo 1820, peb yuav cia siab tias yuav muaj raws li Yaxayas, Mikas, thiab lwm tus yaj saub puag thaum ub tau cog lus txog qhov uas yuav rov qab muaj tus Tswv lub tsev uas muaj koob meej.5 Peb yuav zoo siab pom tias tau rov qab muaj lub yeeb koob hauv cov tuam tsev dawb huv, nrog tus Ntsuj Plig, cov kab ke, lub hwj chim, thiab txoj cai qhia tej yam tseeb uas kav mus ib txhis, nplij tau yus lub siab, thiab khi tsev neeg ua ke mus ib txhis li. Kuv yeej yuav nrhiav txhua qhov chaw kom nrhiav tau ib tug uas muaj txoj cai hais rau kuv thiab kuv tus me Patricia tias wb txoj kev sib yuav li no yuav khi wb ua ke rau lub sij hawm no thiab mus ib txhis li, ua rau wb yeej yuav tsis hnov cov lus foom phem hais tias “mus txog thaum neb tuag ces mam li sib ncaim.” Kuv paub tias “[peb] Leej Txiv lub tsev muaj ntau qhov chaw nyob,”6 tiam sis, yog txog kuv tus kheej, yog tias kuv tau ib qhov chaw li ntawd, ntshe zoo li yog ib lub tsev pheeb suab xwb yog tias Pat thiab wb cov me nyuam tsis nyob nrog kuv thaum kuv txais qhov chaw ntawd ua kuv qub txeeg qub teg. Thiab hais txog peb cov poj koob yawm txwv, ib txhia uas nyob thiab tuag thaum ub es lawv tsi tau hnov txog Yexus Khetos lub npe, peb yuav cia siab tias lub ntsiab lus uas qhia txog kev siab hlub tshaj hauv phau Npaivnpaum yuav muab txum tim rov qab los—yog cov neeg ciaj ua kab ke cawm seej sawv cev rau lawv cov poj koob yawm txwv uas tuag lawm.7 Tsis muaj ib yam dab tsi uas yuav qhia zoo dua txog Vajtswv txoj kev hlub Nws cov me nyuam hauv lub ntiaj teb txhua leej txhua tus tsis hais lawv nyob thaum twg los sis lawv tuag qhov twg los yog.

Tej yam uas peb cia siab rau thaum xyoo 1820 los yeej hais tau ntxiv, tiam sis tej zaum zaj tseem ceeb tshaj plaws ntawm lub caij txum tim rov qab los yog qhov uas tej kev cia siab li ntawd los yeej tsis yog tej yam uas tsis muaj nqis. Txij thaum nyob hauv Koog Ntoo Dawb Ceev los txog hnub no, tej kev xav no pib muaj tiag, thiab zoo li tus Tim Thawj Povlauj thiab lwm tus qhia, tau hloov los ua qhov uas txheem tib neeg tus ntsuj plig, khov kho thiab ruaj nrees.8 Tej uas neeg cia siab rau thaum yav tas los tam sim no yog peb zaj keeb kwm.

Yog li ntawd peb txoj kev saib 200 xyoo tas los pom Vajtswv txoj kev zoo rau lub ntiaj teb twb tas li ntawd. Tiam sis kev saib rau yav tom ntej nev? Peb tseem muaj kev cia siab uas tseem tsis tau muaj lawm. Tam sim no thaum kuv hais lus, peb sawv daws tab tom tawm tsam kab mob COVID-19, uas ua rau peb nco qab tias ib tug kab mob9 uas me tshaj ib qho hmoov zeb 100 npaug10 muaj peev xwm ua rau cov pej xeem thiab kev tuav nyiaj txiag hauv tej lub teb chaws nres kiag. Peb thov Vajtswv pab cov uas xiam cov uas lawv hlub vim lawv raug phaum mob no, thiab cov uas tab tom muaj mob los sis ntshai tias yuav muaj mob. Peb yeej thov Vajtswv pab cov uas pab kho mob zoo. Thaum peb kov yeej qhov no—es peb yuav kov yeej tiag—thov kom peb yuav rau siab ib yam pab lub ntiaj teb tsis muaj kev tshaib kev nqhis, thiab tso tej zej zog thiab tej teb chaws dim kev txom nyem. Peb tseem cia siab rau tej tsev kawm ntawv uas qhia cov me nyuam uas tsis ntshai lawv mam li raug tua phom tuag, thiab sawv daws yuav saib taus Vajtswv txhua tus me nyuam, tsis hais nws yog haiv neeg twg, los sis ntseeg dab tsi los, thiab tsis muaj lwm yam kev ntxub ntxaug. Qhov uas txhawb nqa peb txoj kev cia siab no yog qhov uas peb tseem cia siab tias peb yuav haj yam ua raws li ob txoj lus txib tseem ceeb tshaj: hlub Vajtswv thaum peb ua raws li Nws tej lus thiab hlub peb cov neeg zej zog thaum peb ua siab dawb siab zoo rau lawv, ua siab ntev thiab zam txim pub rau lawv.11 Ob txoj lus txib no tseem yog tib txoj kev cia siab uas peb muaj kom peb cov me nyuam yuav muaj ib lub ntiaj teb zoo dua li lawv muaj tam sim no—thiab yeej yuav yog li ntawd.12

Ntxiv rau tej kev xav no, muaj neeg coob nyob hauv lub rooj sab laj no hnub no uas xav tau tej yam rau lawv tus kheej: kev cia siab tias lawv txoj kev sib yuav mam li zoo, los sis cia siab tias mam li sib yuav, cia siab yuav tsis quav tej yam phem, cia siab tias ib tug me nyuam loj leeb mam li rov qab los, cia siab tias yuav tsis muaj qhov mob ntawm sab cev nqaij daim tawv los sis hauv lub siab ntsws. Vim Kev Txum Tim Rov Qab Los tau qhia qhov tseeb tseem ceeb hais tias Vajtswv ua hauj lwm hauv lub ntiaj teb no tiag, tsim nyog uas peb muaj kev cia siab, peb yuav tsum muaj kev cia siab, tsis hais thaum peb raug teeb meem uas nyuaj kawg nkaus los. Nov yog lub ntsiab ntawm nqe vaj lug kub uas hais tias Anplaham tseem ntseeg cia siab thaum nws tsis pom kev cia siab13—los yog hais tias, nws ntseeg tau txawm muaj txhua yam uas ua rau nws xav tias yuav tsum tsis ntseeg—hais tias Xalas yuav yug tau ib tug me nyuam vim xav txog qhov ntawd los yeej xav tias yuav tsis muaj li ntawd hlo li. Yog li ntawd, kuv nug hais tias, “Yog tias tej yam uas peb cia siab rau nyob hauv xyoo 1820 yuav pib muaj thaum txo kev kaj saum ntuj tau los rau ib tug tub hluas uas txhos caug hauv ib koog ntoo nyob hauv New York, ces vim li cas peb yuav tsis cia siab tias peb tej kev xav ua ncaj ncees thiab ua neeg zoo li Khetos los tus Vajtswv uas peb cia siab rau yuav ua txuj ci tseem ceeb teb peb tej lus thov?” Peb txhua tus yuav tsum ntseeg tias tej yam uas peb xav tau los ntawm kev ncaj nees los muaj ib hnub peb yuav tau txais.

Cov kwv tij thiab cov muam, peb paub txog tej yam uas kev teev ntuj tsis tau qhia thaum pib tiam neeg thib 19. Tsis tas li ntawd, peb paub txog tej yam uas tsis muaj hauv kev teev ntuj hauv lub caij nyoog no uas ua rau ib txhia xav tau thiab cia siab yuav muaj. Peb paub tias tej kev tsis txaus siab no ua rau ib txhia tsis xav koom tej lub koom txoos uas ib txwm muaj. Peb kuj paub, ib yam li ib tug kws sau ntawv hais tias, “ntau tus thawj coj teev ntuj [hauv lub caij nyoog no] tsis paub ua li cas” txog txoj kev tsis ntseeg no, lawv thiaj lam muab “kev teev ntuj uas ua rau neeg xav zoo txog lawv tus kheej, ua tej yam uas tsis tshua tsim nyog, siv tej lus zoo kom hais tej yam phem, [los sis tej lub sij hawm] hais tej yam tsis tseeb xwb”14—thiab ua li no hauv ib lub sij hawm thaum lub ntiaj teb xav tau ntxiv, thaum tiam neeg uas tab tom loj hlob tuaj xav tau ntxiv, thiab nyob hauv Yexus lub caij Nws tau muab ntxiv. Vim peb yog Khetos cov thwj tim, peb yeej ua tau zoo dua li cov neeg Ixayees uas puag thaum ub hais tias, “[peb] qhuav tas lawm, [peb] tsis muaj kev cia siab rau yav tom ntej li.”15 Muaj tseeb tiag, yog peb poob peb txoj kev cia siab, ces peb poob qhov kawg uas peb muaj lawm. Yog tej lus uas sau saum qhov rooj rau ntuj txiag teb tsaus uas Dante ceeb toom rau txhua tus nyob hauv nws phau ntawv Divina Commedia: hais tias “Tso txhua txoj kev cia siab tseg, nej cov uas nkag hauv no.”16 Thaum twg tsis muaj kev cia siab, ces tsuas muaj hluav taws kub peb nyob ib puag ncig.

Yog li ntawd peb ua tsis taus dab tsi, thiab raws li zaj nkauj qhuas Vajtswv qhia tias, “thaum tsis muaj kev pab, kev nplij siab khiav mus,”17 ces ib qho tseem ceeb heev li yog lub txiaj ntsim kev cia siab uas muaj txuas rau peb txoj kev ntseeg Vajtswv thiab peb txoj kev hlub lwm tus.

Xyoo no, thaum peb saib yav tas los pom txhua yam uas Vajtswv tau muab pub rau peb thiab zoo siab vim tau muaj raws li ntau yam kev cia siab, kuv xav zoo li ib tug ntxhais txib zoo nkauj uas tau hais rau peb hauv Johannesburg ob peb lub hlis tas los, “[Peb] tsis tau tuaj deb npaum li no kom tuaj txog no xwb.”18

Hais ntsiab lus ntawm ib zaj lus sib ncaim thaum kawm ntawv tiav uas zoo tshaj hauv cov vaj lug kub, kuv xav nrog tus yaj saub Nifais thiab tus ntxhais txib hluas ntawd hais tias:

“Kuv cov kwv tij [thiab cov muam] uas kuv hlub es, tom qab nej tau [cov txiv thawj ntawm txoj moo zoo uas txum tim rov qab los] no lawm, kuv yuav nug tias saib txhua yam puas tau tiav? Saib seb, kuv hais rau nej tias, Tsis tau. …

“… Nej yuav tsum txiv mus lawm tom hauv ntej nrog txoj kev ntseeg Khetos uas khov kho, muaj ib txoj kev cia siab uas ci kawg nkaus, thiab muaj ib txoj kev hlub rau Vajtswv thiab rau tib neeg txhua tus. … Yog tias nej yuav [ua li ntawd] … Leej Txiv hais li no tias: Nej yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis.”19

Kuv ua Vajtswv tsaug, kuv cov kwv tij thiab cov muam, rau txhua yam uas peb tau txais nyob hauv lub caij nyoog tso txoj cai kawg thiab zoo tshaj plaws no, yog lub caij nyoog tso txoj cai ntawm Yexus Khetos txoj moo zoo. Tej txiaj ntsim thiab cov koob hmoov uas los ntawm txoj moo zoo ntawd yeej muaj nqis tshaj rau kuv—muaj nqis tshaj plaws—yog li ntawd kuv xav ua kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tsaug rau tej ntawd, kuv thiaj li “muaj kev cog lus kuv yuav tsum ua, Thiab yuav tsum taug kev ntev ua ntej kuv tsaug zog, Thiab yuav tsum taug kev ntev ua ntej kuv tsaug zog.”20 Thov kom peb yuav txiv mus lawm tom hauv ntej nrog kev hlub hauv peb lub siab, taug kev nrog “kev cia siab uas ci kawg nkaus”21 uas ci ntsa iab rau peb pom txoj kev uas peb twb taug txij thaum 200 xyoo tas los. Kuv ua tim khawv tias yav tom ntej yeej yuav muaj txuj ci tseem ceeb thiab cov koob hmoov npaum li yav tas los. Tsim nyog uas peb yuav cia siab rau tej koob hmoov uas zoo tshaj tej uas peb twb tau txais lawm, vim nov yog Vajtswv tus uas Muaj Hwj Chim Tag Nrho txoj hauj lwm, nov yog lub Koom Txoos uas txais kev tshwm sim ntxiv mus, thiab nov yog txoj moo zoo ntawm Khetos txoj kev siab dawb siab zoo uas tsis paub kawg. Kuv ua tim khawv txog tej lub tseeb no thiab ntxiv los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. “The Essence of the Christian Religion,” nyob hauv The Works of William E. Channing (1888), 1004.

  2. 2 Nifais 26:24.

  3. Saib Yauhas 3:16–17.

  4. Mauxes 7:62.

  5. Saib Yaxayas 2:1–3; Exekhees 37:26; Mikhas 4:1–3; Malakis 3:1.

  6. Yauhas 14:2.

  7. Saib 1 Kauleethaus 15:29; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 128:15–17.

  8. Saib Henplais 6:19; Ethaws 12:4.

  9. Saib Na Zhu thiab lwm tus, “A Novel Coronavirus from Patients with Pneumonia in China, 2019,” New England Journal of Medicine, Ob Hlis Ntuj 20, 2020, 727–33.

  10. Saib “Examination and Description of Soil Profiles,” nyob hauv Soil Survey Manual, tus kho ntawv yog C. Ditzler, K. Scheffe, thiab H. C. Monger (2017), nrcs.usda.gov.

  11. Saib Mathais 22:36–40; Malakaus 12:29–33; kuj saib Levis Kev Cai 19:18; 2 Kev Cai 6:1–6.

  12. Saib Ethaws 12:4.

  13. Saib Loos 4:18.

  14. R. J. Snell, “Quiet Hope: A New Year’s Resolution,” Public Discourse: The Journal of the Witherspoon Institute, Kaum Ob Hlis Ntuj 31, 2019, thepublicdiscourse.com.

  15. Exekhees 37:11.

  16. Nov yog kab lus raws li tau txhais ntau zaus. Tiam sis, kev txhais raws nraim li yam lus ntawd yog “Tso txhua yam kev cia siab tseg, nej cov uas nkag hauv no” (Dante Alighieri, “The Vision of Hell,“ nyob hauv Divine Comedy, tus txhais yog Henry Francis Cary [1892], nqe III, kab lus 9).

  17. “Nyob Nrog Nraim Kuv!” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 71.

  18. Judith Mahlangu (lub rooj sab laj rau ob peb ceg txheem ntseeg nyob ze Johannesburg, South Africa, Kaum Ib Hlis Ntuj 10, 2019), nyob hauv Sydney Walker, “Elder Holland Visits Southeast Africa during ‘Remarkable Time of Growth,’” Church News, Kaum Ib Hlis Ntuj 27, 2019, thechurchnews.com.

  19. 2 Nifais 31:19–20; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  20. “Stopping by Woods on a Snowy Evening,” kab lus 14–16, nyob hauv The Poetry of Robert Frost: The Collected Poems, tus kho ntawv yog Edward Connery Lathem (1969), 225.

  21. 2 Nifais 31:20.