Siutinantis neteisingumas

1994 metais rytų Afrikos šalyje Ruandoje įvyko genocidas, kurį iš dalies sukėlė tarp genčių giliai įsišaknijusi nesantaika. Apskaičiuota, kad buvo nužudyta daugiau nei pusė milijono žmonių.¹ Nuostabu tai, kad didžioji dalis Ruandos žmonių tarpusavyje susitaikė,² tačiau tų įvykių pasekmės vis dar jaučiamos.

Prieš dešimtmetį lankydamiesi Ruandoje mudu su žmona Kigalio oro uoste užkalbinome vieną keleivį. Jis sielojosi dėl to genocido neteisingumo ir su kartėliu balse paklausė: „Jei Dievas yra, argi Jis neturėjo užkirsti tam kelio?“ Šiam žmogui – ir daugeliui mūsų – kančia ir žiaurus neteisingumas gali atrodyti nesuderinami su tuo, koks geras ir mylintis yra Dangiškasis Tėvas. Ir visgi Jis realus, geras ir tobulai myli kiekvieną Savo vaiką. Ši dichotomija yra sena kaip pati žmonija ir jos neįmanoma paaiškinti skambia fraze ar lipduku ant automobilio buferio.

Mėgindami ką nors suprasti, patyrinėkime įvairias neteisingumo rūšis. Pagalvokite apie šeimą, kurioje kiekvienas vaikas kas savaitę gaudavo kišenpinigių, jei atlikdavo namų ruošos darbus. Sūnus Džonas nusipirkdavo saldainių; dukra Ana savo pinigus taupė. Galiausiai Ana nusipirko dviratį. Džonas manė, jog tai visiškai neteisinga, kad Ana turi dviratį, o jis – ne. Tačiau ši nelygybė atsirado ne dėl tėvų veiksmų, o dėl Džono pasirinkimų. Anos sprendimas atsisakyti saldumynų iš karto teikiamo pasitenkinimo nesukėlė jokio neteisingumo Džono atžvilgiu, nes jis, kaip ir sesuo, turėjo tokią pat galimybę.

Taip ir mūsų sprendimai gali suteikti ilgalaikių privalumų arba trūkumų. Kaip Viešpats apreiškė: „Jei asmuo šiame gyvenime per savo stropumą ir paklusnumą įgyja daugiau žinių ir sąmonės nei kitas, jis turės tiek pranašumo ateinančiame pasaulyje.“³ Kai kiti dėl savo kruopščių pasirinkimų gauna privalumų, negalime teigti, kad su mumis elgiamasi nesąžiningai, jei patys turėjome tokią pat galimybę.

Kitas neteisingumo pavyzdys kilo iš situacijos, į kurią vaikystėje pateko mano žmona Rūta. Vieną dieną Rūta sužinojo, kad motina vežasi jaunesniąją seserį Merlą pirkti naujų batų. Rūta ėmė skųstis: „Mama, tai neteisinga! Aną kartą Merla jau gavo naujus batus.“

Rūtos motina paklausė: „Rūta, ar tau dar tinka tavo batai?“

Rūta atsakė: „Na, taip.“

Tada Rūtos motina tarė: „Merlos batai jai nebetinka.“

Rūta sutiko, kad visi vaikai šeimoje turėtų turėti tinkamo dydžio batus. Nors Rūta norėjo gauti naujus batus, jos nuomonė, kad su ja elgiamasi nesąžiningai, išsisklaidė, kai ji į aplinkybes pažvelgė motinos akimis.

Kai kurie neteisingumai negali būti paaiškinti, o nepaaiškinta neteisybė siutina. Neteisingumas kyla dėl to, kad gyvename netobuluose kūnuose, kurie gali susirgti ar būti sužaloti. Mirtingasis gyvenimas iš esmės yra neteisingas. Kai kurie gimsta turtuose, kiti – ne. Vieni turi mylinčius tėvus, kiti neturi. Kai kurie gyvena daugybę metų, kiti – tik keletą. Ir taip toliau ir panašiai. Kai kurie žmonės padaro baisių klaidų net mėgindami daryti gera. Kiti pasirenka netaisyti neteisingumų, net kai gali. Deja, kai kurie naudoja Dievo duotą valios laisvę, kad skaudintų kitus, nors neturėtų taip daryti.

Skirtingos neteisingumo rūšys gali susilieti sukurdamos didžiulio neteisingumo cunamį. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija neproporcingai dažniau paveikia tuos, kurie jau ir taip patiria daug įvairiausių sunkumų. Man plyšta širdis galvojant apie tuos, kurie susiduria su tokia neteisybe, bet visa ta plyštančia širdimi skelbiu, kad Jėzus Kristus supranta neteisingumą ir turi galią viską ištaisyti. Niekas negali prilygti tam neteisingumui, kurį Jis patyrė. Buvo neteisinga, kad Jis patirtų visus žmonijos skausmus ir negandas. Buvo neteisinga, kad Jis kentėtų už mano ir jūsų nuodėmes bei klaidas. Tačiau Jis pasirinko tai atlikti, nes myli mus ir Dangiškąjį Tėvą. Jis tobulai supranta, ką patiriame.⁴

Raštuose užrašyta, jog senovės izraelitai skundėsi, kad Dievas su jais elgiasi neteisingai. Atsakydamas Jehova klausė: „Ar gali moteris užmiršti savo žindomą vaiką, kad ji neužjaustų savo įsčių sūnaus?“ Nors mažai tikėtina, kad mylinti motina užmirštų savo kūdikį, Jehova pareiškė, kad Jo ištikimybė dar tvirtesnė. Jis patvirtino: „Taip, jos gali užmiršti, tačiau aš neužmiršiu jūsų. […] Štai aš išraižiau tave ant savo rankų delnų; tavo sienos yra nuolatos priešais mane.“⁵ Kadangi Jėzus Kristus ištvėrė beribį apmokantį pasiaukojimą, Jis tobulai mus supranta.⁶ Jis visada žino apie mus ir mūsų aplinkybes.

Mirtingajame gyvenime galime „drąsiai ateiti“ pas Gelbėtoją ir patirti gailestingumą, išgydymą ir pagalbą.⁷ Net kai kenčiame be aiškios priežasties, Dievas gali mus palaiminti nežymiais, įprastais ir reikšmingais būdais. Jei išmoksime tas palaimas atpažinti, mūsų pasitikėjimas Dievu augs. Amžinybėse Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus ištaisys visas neteisybes. Suprantama, norime žinoti, kaip ir kada tai bus. Kaip Jie tai padarys? Kada Jie tai padarys? Kiek žinau, Jie dar neapreiškė, nei kaip, nei kada.⁸ Tačiau žinau, kad Jie tai padarys.

Situacijose, kai patiriame neteisybę, viena iš mūsų užduočių yra tikėti, kad „viskas, kas gyvenime neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą“⁹. Jėzus Kristus įveikė pasaulį ir „sugėrė“ visas neteisybes. Jo dėka galime jausti ramybę šiame gyvenime ir neliūdėti.¹⁰ Jeigu leisime, Jėzus Kristus pašvęs neteisingumą mūsų naudai.¹¹ Jis mus ne tik paguos ir sugrąžins tai, kas buvo prarasta¹²; Jis panaudos neteisingumą taip, kad tai išeis mums į naudą. O kalbant apie klausimus kaip ir kada, turime suvokti ir priimti, kaip tai padarė Alma, kad tai „neturi reikšmės; nes Dievas visa tai žino; o [mums] pakanka žinoti, kad taip bus“¹³.

Galime mėginti atidėti savo klausimus kaip ir kada vėlesniam laikui ir susitelkti į tikėjimo Jėzumi Kristumi, – kad Jis turi galią viską ištaisyti ir trokšta tai padaryti,¹⁴ – ugdymą. Primygtinai reikalauti atsakymų į klausimus kaip ir kada yra neproduktyvu ir, galiausiai, trumparegiška.¹⁵

Ugdydami tikėjimą Jėzumi Kristumi taip pat turėtume siekti tapti tokie kaip Jis. Tada su kitais elgiamės gailestingai ir mėginame ištaisyti neteisingumus, kuriuos pamatome;¹⁶ galime bandyti viską sutvarkyti bent mūsų įtakos sferoje. Iš tikrųjų Gelbėtojas nurodė, kad turėtume „būti uoliai užsiėmę daryti gera ir daug ką daryti savo laisva valia, ir įgyvendinti daug teisumo“¹⁷.

Vienas iš žmonių, kurie uoliai užsiėmę kovoti su neteisingumu, yra advokatas Brajanas Styvensonas. Jo teisinė veikla Jungtinėse Valstijose skirta ginti neteisingai apkaltintus, atšaukti pernelyg griežtas bausmes ir ginti pagrindines žmogaus teises. Prieš keletą metų ponas Styvensonas gynė žmogų, kuris buvo neteisingai apkaltintas žmogžudyste ir nuteistas mirties bausme. Ponas Styvensonas paprašė vietinės krikščioniškos bažnyčios, kuriai tas žmogus priklausė, palaikymo, nors pats žmogus bažnyčioje nebuvo aktyvus ir bendruomenė apie jį buvo ne kokios nuomonės dėl jo plačiai žinomų nevedybinių santykių su kita moterimi.

Kad atkreiptų bendruomenės dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu, ponas Styvensonas priminė jiems apkaltintą svetimavimu moterį, kurią atvedė pas Jėzų. Kaltintojai norėjo užmėtyti ją akmenimis, bet Jėzus tarė: „Kas […] be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį.“¹⁸ Visi moters kaltintojai atsitraukė. Jėzus nepasmerkė moters, bet liepė jai daugiau nebenusidėti.¹⁹

Priminęs apie šį atvejį ponas Styvensonas pastebėjo, kad teisuoliškumas, baimė ir pyktis net krikščionius priverčia mėtyti akmenis į suklupusiuosius. Tada jis pridūrė: „Negalime tiesiog stebėti, kaip tai įvyksta“, ir ragino bendruomenės narius tapti „akmenų gaudytojais“²⁰. Broliai ir seserys, nemėtyti akmenų yra pirmasis žingsnis, norint pradėti su kitais elgtis gailestingai. Antrasis žingsnis yra mėginti pagauti kitų mėtomus akmenis.

Tai, kaip tvarkomės su privalumais ir trūkumais, yra gyvenimo išbandymo dalis. Būsime teisiami ne tiek pagal tai, ką sakome, kiek pagal tai, kaip elgiamės su silpnaisiais ir atsidūrusiais sunkioje padėtyje.²¹ Kaip pastarųjų dienų šventieji, stengiamės sekti Gelbėtojo pavyzdžiu, vaikščioti darydami gera.²² Aplinkiniams rodome meilę tuo, kad dedame pastangas palaikyti visų Dangiškojo Tėvo vaikų orumą.

Apmąstyti savo privalumus ir trūkumus yra sveika. Džonui supratimas, kodėl Ana gavo dviratį, o jis ne, daug ką atskleidė. Rūta, motinos akimis pamačiusi, kodėl Merlai reikia batų, daug ką suprato. Mėginimas į tai, kas vyksta, pažvelgti iš amžinosios perspektyvos gali daug ką paaiškinti. Tapdami panašesni į Gelbėtoją ugdome empatiją, supratimą ir tikrąją meilę.

Grįžtu prie klausimo, kurį iškėlė mūsų bendrakeleivis Kigalyje, kai sielojosi dėl genocido Ruandoje neteisingumo ir klausė: „Jei Dievas yra, argi Jis neturėjo užkirsti tam kelio?“

Nemenkindami genocido sukeltų kančių ir pripažinę, kad tokių kančių net nepajėgiame suvokti, pasakėme, kad Jėzus Kristus kai ką atliko, kad ištaisytų siutinančius neteisingumus.²³ Paaiškinome daugelį su Jėzumi Kristumi ir Jo Bažnyčios atkūrimu susijusių Evangelijos priesakų.²⁴

Po viso to tas mūsų pažįstamas su ašaromis akyse paklausė: „Turite omenyje, kad aš kai ką galiu padaryti dėl savo žuvusių tėvų ir dėdės?“

Atsakėme: „O, taip!“ Tada paliudijome, kad viskas, kas gyvenime neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir kad Jo įgaliojimu šeimos gali būti sujungtos amžiams.

Susidūrę su neteisingumu galime arba tolti nuo Dievo, arba artintis prie Jo, kad gautume pagalbos ir paramos. Pavyzdžiui, užsitęsęs karas tarp nefitų ir lamanitų žmones paveikė skirtingai. Mormonas pastebėjo, kad „daugelis užkietėjo“, tačiau kiti „suminkštėjo dėl savo suspaudimų, tad nusižemino prieš Dievą“²⁵.

Neleiskite neteisingumui jūsų užkietinti ar susilpninti jūsų tikėjimo Dievu. Geriau prašykite Dievo pagalbos. Stiprinkite savo dėkingumą Gelbėtojui ir labiau Juo pasikliaukite. Užuot prisipildę kartėlio, leiskite Jam padėti jums tapti geresniems.²⁶ Leiskite Jam padėti jums atkakliai veržtis pirmyn, kad jūsų suspaudimai būtų „praryt[i] Kristaus džiaugsmo“²⁷. Prisijunkite prie Jo misijos „gydyti t[uos], kurių širdys sudužusios“²⁸, siekite ištaisyti neteisingumus ir tapkite akmenų gaudytojais.²⁹

Liudiju, kad Gelbėtojas gyvas! Jis supranta neteisingumą. Žymės rankose Jam nuolatos primena apie jus ir jūsų aplinkybes. Jis tarnauja jums visuose jūsų suspaudimuose. Ateinantiesiems pas Jį grožybės karūna bus įteikta vietoj gedulo pelenų; džiaugsmas ir linksmybė vietoj liūdesio ir sielvarto; dėkingumas ir šlovinimas vietoj bailumo ir nevilties.³⁰ Jūsų tikėjimas Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi bus atlygintas daugiau, nei galite įsivaizduoti. Visi neteisingumai – ypač siutinantys neteisingumai – bus pašventinti jūsų labui. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.