Jie negali nugalėti; mes negalime griūti

Mūsų brangus pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas, praeitoje visuotinėje konferencijoje sakė: „Šiais sunkiais laikais, apie kuriuos pranašavo apaštalas Paulius, Šėtonas daugiau net nebando dangstyti savo išpuolių prieš Dievo planą. Atviro blogio apstu. Todėl vienintelis būdas dvasiškai išgyventi yra pasiryžti leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime, mokytis išgirsti Jo balsą ir naudoti savo energiją tam, kad padėtume surinkti Izraelį.“¹

Kai apmąstome pranašo kvietimą mokytis išgirsti Dievo balsą, ar mūsų širdys yra ryžtingos ar užkietintos? Atminkime Jokūbo knygos 6:6 duotą patarimą: „Taip, šiandien, jei išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių; nes kam jums mirti?“ Būkime pasiryžę leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime.

Kaip galime leisti ne priešininkui, o Dievui nugalėti mūsų gyvenime? Doktrinoje ir Sandorose 6:34 skaitome: „Todėl nebijok, mažoji kaimene; darykite gera; tegul nors žemė ir pragaras susivienija prieš jus; nes jeigu jūs pastatyti ant mano uolos, jie negali nugalėti.“ Tai svarbus pažadas. Net jeigu žemė ir pragaras susivienytų prieš mus, jie negali nugalėti, jeigu leisime nugalėti Dievui, savo gyvenimą pastatę ant Jo uolos.

Kalbėdamas mokiniams, Jėzus Kristus mokė apie išmintingą žmogų ir kvailą žmogų, kaip aprašyta Naujojo Testamento Evangelijos pagal Matą 7-ame skyriuje. Daugelis girdėjote Pradinukų organizacijos dainelę „Išmintingas žmogus ir kvailas žmogus“². Jei skirtumėte laiko palyginti keturis šios dainelės posmelius, pamatytumėte, kad 1-as ir 2-as posmeliai labai panašūs į 3-ią ir 4-ą. Tiek išmintingas, tiek kvailas žmogus statėsi sau namus. Jie norėjo savo šeimai parūpinti saugų ir patogų namą. Jie troško per amžius gyventi laimingai drauge kaip šeima, lygiai kaip to norite jūs ir aš. Aplinkybės buvo tokios pačios: „Į namą daužės tvanas ir liūtis.“ Panašią eilutę šioje dainelėje dainuojame šešis kartus. Vienintelis skirtumas tas, kad išmintingas žmogus namą pastatė ant uolos ir tas namas išstovėjo, o kvailas žmogus savo namą pastatė ant smėlio ir vanduo jį nuplovė. Todėl labai svarbu, kur yra mūsų pamatas, ir tai turi lemiamą poveikį galutiniam ir amžinajam rezultatui.

Viliuosi ir meldžiu, kad, kurdami savo būsimą gyvenimą, visi rastume tvirtą pamatą ir pasiliktume ant jo. Helamano 5:12 mums primenama: „Ir dabar, mano sūnūs, atminkite, atminkite, kad būtent ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos jūs turite statyti savo pamatą; idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus, taip, savo strėles viesule, taip, kada visa jo kruša ir jo galinga audra daužysis į jus, tai neturėtų galios jums nutraukti į nelaimės ir begalinio vargo prarają, dėl uolos, ant kurios esate pastatyti, kuri yra patikimas pamatas; ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti.“

Šis pažadas iš Dievo! Jei statome savo pamatą ant Jėzaus Kristaus, negalime griūti! Jei ištikimai ištversime iki galo, Dievas padės mums įtvirtinti savo gyvenimą ant Jo uolos, ir „pragaro vartai [mūsų] nenugalės“ (Doktrinos ir Sandorų 10:69). Galbūt nepajėgsime pakeisti viso to, kas mūsų laukia, bet galime rinktis, kaip pasiruošime tam, kas mūsų laukia.

Kai kurie iš mūsų gali galvoti: „Evangelija yra geras dalykas, todėl turime naudoti ją gyvenime, na, galbūt kartą per savaitę.“ Vien ėjimo į bažnyčia kartą per savaitę nepakanka, kad statytume ant tos uolos. Visas mūsų gyvenimas turėtų būti kupinas Jėzaus Kristaus Evangelijos. Ne Evangelija yra mūsų gyvenimo dalis, bet iš tiesų mūsų gyvenimas yra dalis Jėzaus Kristaus Evangelijos. Apmąstykite tai. Ar tai ne tiesa? Mūsų mirtingasis gyvenimas yra tik dalis viso išgelbėjimo ir išaukštinimo plano.

Dievas yra mūsų Dangiškasis Tėvas. Jis myli mus visus. Jis žino mūsų potencialą daug geriau nei mes patys. Jis žino ne tik mūsų gyvenimo detales. Dievas žino mūsų gyvenimo detalių dalių smulkmenas.

Sekite mūsų gyvojo pranašo, prezidento Nelsono, išmintingais patarimais. Kaip parašyta Doktrinos ir Sandorų 21:5–6:

„Nes jo žodį priimsite, lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu.

Nes jei tai darysite, pragaro vartai jūsų nenugalės; taip, ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei.“

Todėl jie negali nugalėti, o mes negalime griūti!

Liudiju jums, kad Kristus vėl ateis antrą kartą, kaip jau buvo atėjęs, bet šį sykį su didele šlove ir didybe. Viliuosi ir meldžiu, kad būčiau pasiruošęs Jį pasitikti, ar tai būtų šioje uždangos pusėje, ar kitoje. Mums švenčiant šį nuostabų Velykų laikotarpį, viliuosi, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Jo prisikėlimo galią (žr. Moronio 7:41) galėsiu pakilti ir sutikti savo Kūrėją, ir pasakyti Jam: „Ačiū!“ Jėzaus Kristaus vardu, amen.