Pagalba vargšams ir kenčiantiesiems

Broliai ir seserys, mūsų mylimas prezidentas Raselas M. Nelsonas kreipsis į mus vėliau šioje sesijoje. Jis paprašė, kad kalbėčiau pirmas.

Šiandien kalbėsiu apie tai, ką Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos nariai duoda ir daro vargšams bei kenčiantiems. Aš taip pat kalbėsiu apie kitų gerų žmonių panašią pagalbą. Visose abraomiškose bei kitose religijose laikomasi principo duoti tiems, kuriems reikia pagalbos.

Prieš keletą mėnesių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia pirmą kartą pranešė apie mūsų humanitarinės veiklos mastą visame pasaulyje.¹ Mūsų 2021 m. skirtos lėšos skurstantiems 188 pasaulio šalyse iš viso siekė 906 mln. dolerių – beveik milijardą dolerių. Be to, mūsų nariai tam pačiam tikslui savanoriškai paaukojo daugiau kaip 6 milijonus darbo valandų.

Šie skaičiai, žinoma, ne iki galo atskleidžia mūsų paramos ir pagalbos apimtį. Jie neapima tarnystės, kurią mūsų nariai teikia kiekvienas asmeniškai, tarnaudami vieni kitiems pašaukimuose ir savanoriškai vieni nariai tarnaudami kitiems. Be to, mūsų 2021 m. ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama apie tai, ką mūsų nariai daro savarankiškai per daugybę labdaros organizacijų, formaliai nesusijusių su mūsų Bažnyčia. Pradėsiu nuo šių pavyzdžių.

1831 m., nepraėjus nė dvejiems metams nuo atkurtosios Bažnyčios suorganizavimo, Viešpats davė šį apreiškimą, kad padėtų jos nariams ir, tikiu, visiems Jo vaikams visame pasaulyje:

„Štai, nedera, kad aš visame įsakinėčiau; nes tas, kurį visame reikia versti, yra tingus ir neišmintingas tarnas. […]

Iš tiesų sakau: žmonės turėtų būti uoliai užsiėmę daryti gera ir daug ką daryti savo laisva valia, ir įgyvendinti daug teisumo;

nes juose yra galia, kuria jie gali veikti savo nuožiūra. Ir jei žmonės daro gera, jie jokiu būdu nepraras savo atlygio.“²

Per daugiau kaip 38 apaštalavimo ir daugiau kaip 30 profesinio darbo metų mačiau daug dosnių organizacijų ir asmenų pastangų, kuriomis, kaip šiame apreiškime sakoma, padedama „daryti gera“ ir „įgyvendinti daug teisumo“. Tokios humanitarinės tarnystės pavyzdžių yra nesuskaičiuota daugybė visame pasaulyje, už mūsų sienų ir už mūsų bendrų žinių ribų. Svarstydamas apie tai galvoju apie Mormono Knygos pranašą – karalių Benjaminą, kurio pamoksle buvo išsakyta ši amžina tiesa: „Tarnaudami savo artimiems, jūs tik tarnaujate savo Dievui.“³

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir mes, jos nariai, mokome apie gerovę ir humanitarinę tarnystę artimui ir gyvename pagal tuos mokymus. Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio pradžioje pasninkaujame ir skiriame mažiausiai tiek, kiek būtume skyrę valgiams, kad padėtume tiems, kuriems to reikia mūsų pačių kongregacijose. Bažnyčia taip pat labai prisideda prie humanitarinės ir kitos pagalbos visame pasaulyje.

Nepaisant visko, ką mūsų Bažnyčia daro tiesiogiai, didžiąją dalį humanitarinės pagalbos Dievo vaikams visame pasaulyje suteikia asmenys ir organizacijos, formaliai nesusiję su mūsų Bažnyčia. Kaip pastebėjo vienas iš mūsų apaštalų: „Dievas naudoja daugiau nei vieną žmogų darydamas didžius ir nuostabius darbus. […] Tai per daug ir per sunku padaryti vieniems.“⁴ Būdami atkurtosios Bažnyčios nariai, turime labiau suvokti ir labiau vertinti kitų tarnystę.

Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra įsipareigojusi tarnauti stokojantiesiems ir taip pat yra įsipareigojusi šiame siekyje bendradarbiauti su kitais. Neseniai skyrėme didelę dovaną Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai. Per daugelį mūsų humanitarinės veiklos dešimtmečių dvi organizacijos išsiskiria kaip pagrindinės bendradarbės: projektai su Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio agentūromis dešimtyse šalių suteikė Dievo vaikams svarbią pagalbą stichinių nelaimių ir konfliktų metu. Taip pat jau seniai teikiame pagalbą kartu su Katalikų pagalbos tarnyba. Šios organizacijos mus daug ko pamokė apie pagalbos teikimą pasauliniu mastu.

Taip pat sėkmingai bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis, įskaitant „Muslim Aid“ (liet. „Musulmonų pagalba“), „Water for People“ (liet. „Vanduo žmonėms“) ir „IsraAID“ (liet. „Izraelio pagalba“). Nors kiekviena humanitarinė organizacija specializuojasi savo srityje, mus vienija bendras tikslas – palengvinti Dievo vaikų kančias. Visa tai yra Dievo darbo savo vaikams dalis.

Mūsų dienų apreiškimas moko, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus yra „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį“.⁵ Taip visi Dievo vaikai yra apšviesti tarnauti Jam bei vieni kitiems pagal turimas žinias ir gebėjimus.

Mormono Knygoje mokoma, kad „viskas, kas kviečia ir vilioja daryti gera ir mylėti Dievą, ir tarnauti jam, yra įkvėpta Dievo.“⁶

Ir toliau:

„Nes štai, Kristaus Dvasia duodama kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti, kas gera ir kas pikta; todėl rodau jums būdą nuspręsti: viskas, kas kviečia daryti gera ir įtikinėja tikėti Kristų, siunčiama Kristaus galia ir dovana. […]

Ir dabar, mano broliai, […] pažįstate tą šviesą, kurios dėka galite nuspręsti, kuri šviesa yra Kristaus.“⁷

Štai keletas pavyzdžių, kaip Dievo vaikai padeda kitiems Dievo vaikams patenkindami gyvybiškai svarbius jų poreikius, parūpindami maisto, teikdami medicininę pagalbą ir mokydami.

Prieš dešimt metų Kandariai, Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenantys vyras ir žmona sikai, patys pradėjo nepaprastą iniciatyvą pamaitinti alkstančiuosius. Sikų šventykloje „Guru Nanak Darbar“ dabar kiekvieną savaitgalį išdalijama daugiau kaip 30 000 vegetariškų patiekalų visiems įžengusiems pro jos duris, nepriklausomai nuo jų religijos ar rasės. Dr. Kandari aiškina: „Mes tikime, kad visi esame viena, esame vieno Dievo vaikai ir esame čia tam, kad tarnautume žmonijai.“⁸

Kitas pavyzdys – medicininės ir odontologinės pagalbos teikimas tiems, kuriems jos reikia. Čikagoje susipažinau su sirų kilmės amerikiečiu, intensyviosios terapijos gydytoju, dr. Zaheru Sahloulu. Jis yra vienas iš organizacijos „MedGlobal“ įkūrėjų, kuri buria medicinos specialistus savanoriškai skirti savo laiką, įgūdžius, žinias ir lyderystę, kad padėtų kitiems ištikus krizei, pavyzdžiui, per Sirijos karą, kai daktaras Sahloul rizikuodamas gyvybe teikė medicininę pagalbą civiliams gyventojams. „MedGlobal“ ir panašios organizacijos (tarp jų daug pastarųjų dienų šventųjų specialistų) rodo, kad Dievas skatina tikinčius specialistus teikti vargšams reikalingą pagalbą visame pasaulyje.⁹

Daug nesavanaudiškų Dievo vaikų dalyvauja mokymo veikloje visame pasaulyje. Geras pavyzdys, apie kurį žinome iš mūsų humanitarinės veiklos, yra veikla vyro, žinomo kaip ponas Gabrielis, kuris ne kartą buvo pabėgėlis nuo įvairių konfliktų. Neseniai jis pastebėjo, kad šimtams tūkstančių pabėgėlių vaikų Rytų Afrikoje reikia pagalbos, kad jų viltys neišblėstų, o protas būtų žvalus. Jis iš pabėgėlių gretų subūrė mokytojus į vadinamąsias „medžio mokyklas“, kuriose vaikams pamokas vesdavo medžio paūksmėje. Jis nelaukė, kol kiti suorganizuos ar paskatins, bet pats ėmėsi vadovauti iniciatyvai, kuri galimybę mokytis suteikė tūkstančiams pradinių klasių moksleivių streso kupinais pabėgimo iš gimtinės metais.

Žinoma, šie trys pavyzdžiai nereiškia, kad viskas, ką sako ar daro organizacijos ar asmenys, kurie skelbiasi esantys geri ar iš Dievo, iš tiesų yra taip, kaip sakoma. Šie pavyzdžiai rodo, kad Dievas įkvepia daugybę organizacijų ir asmenų daryti daug gero. Tai taip pat rodo, kad daugiau mūsų turėtų pastebėti kitų daromą gėrį ir paremti jį, jei turime tam laiko ir išteklių.

Štai keletas pavyzdžių, kaip Bažnyčia remia tarnystę, kurią mūsų nariai ir kiti geros valios žmonės bei organizacijos taip pat remia aukodami savo laiką ir lėšas.

Pradėsiu nuo religijos laisvės. Ją palaikydami tarnaujame ne tik savo, bet ir kitų religijų interesams. Kaip mūsų pirmasis prezidentas Džozefas Smitas mokė: „Mes tvirtiname turį privilegiją garbinti Visagalį Dievą pagal savo sąžinės balsą ir pripažįstame tokią pačią privilegiją visiems žmonėms – tegul jie garbina kaip nori, kur nori ir ką nori.“¹⁰

Kiti atkurtosios Bažnyčios humanitarinės ir kitokios paramos, prie kurios taip pat savanoriškai prisideda mūsų nariai, pavyzdžiai yra gerai žinomos mūsų mokyklos, kolegijos ir universitetai bei mažiau žinomi, bet dabar paviešinti dideli paaukojimai nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, pavyzdžiui, tornadų ir žemės drebėjimų.

Kita labdaringa veikla, kurią mūsų nariai remia savo savanoriškomis aukomis ir darbais, yra pernelyg gausi, kad būtų galima ją išvardyti, tačiau paminėjus tik keletą jų, galima suprasti, kad ji labai įvairi ir svarbi: kova su rasizmu ir kitokiu išankstiniu nusistatymu, ligų prevencijos ir gydymo tyrimai, pagalba neįgaliesiems, parama muzikos organizacijoms, moralinės ir fizinės aplinkos gerinimas visiems.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia visomis humanitarinėmis pastangomis stengiasi sekti Mormono Knygoje aprašytu teisiųjų žmonių pavyzdžiu: „Ir taip savo klestėjimo aplinkybėmis jie nepavarydavo nė vieno, kuris buvo nuogas ar kuris buvo alkanas, ar kuris buvo ištroškęs, ar kuris buvo ligotas, […] ir […] jie buvo dosnūs visiems, neatsižvelgdami į asmenis, tiek seniems, tiek ir jauniems, tiek vergams, tiek ir laisviesiems, tiek vyrams, tiek ir moterims, ar ne bažnyčioje, ar bažnyčioje.“¹¹

Liudiju apie Jėzų Kristų, kurio šviesa ir Dvasia vadovauja visiems Dievo vaikams, padedantiems vargšams ir kenčiantiems visame pasaulyje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.