Padrąsinimų palikimas

Mano mylimi broliai ir seserys, esu dėkingas, kad galiu būti su jumis šioje visuotinėje Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios konferencijoje. Mes pajutome jūsų tikėjimą ir meilę, kad ir kur būtumėte. Buvome ugdomi įkvėptu mokymu, galingais liudijimais ir nuostabia muzika.

Drąsinu jus ir toliau stengtis būti tinkamiems sugrįžti pas Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Kad ir kur būtumėte sandoros kelyje, teks susidurti su fiziniais mirtingumo išbandymais ir Šėtono pasipriešinimu.

Kai skųsdavausi, kad kas nors sunku, mama man sakydavo: „O, Halai, žinoma, sunku. Taip ir turi būti. Gyvenimas – tai išbandymas.“

Ji galėjo tai pasakyti ramiai, net su šypsena, nes žinojo du dalykus. Nepaisant sunkumų, svarbiausia jai buvo sugrįžti namo, kad būtų su savo Dangiškuoju Tėvu. Ir ji žinojo, kad gali tai padaryti per tikėjimą savo Gelbėtoju.

Ji jautė, kad Jis yra šalia. Tomis dienomis, kai ji žinojo, kad netrukus mirs, gulėdama savo miegamajame ji kalbėjo su manimi apie Gelbėtoją. Prie jos lovos buvo durys į kitą kambarį. Ji šypsojosi ir žvelgė į tas duris, ramiai kalbėdama, kad netrukus Jį pamatys. Vis dar prisimenu, kaip žiūrėjau į tas duris ir įsivaizdavau „kambarį“, esantį už jų.

Dabar ji yra dvasių pasaulyje. Per metų metus trukusius fizinius ir asmeninius išbandymus ji sugebėjo nenukreipti akių nuo norimo apdovanojimo.

Jos mums paliktas padrąsinimo palikimas geriausiai aprašytas Moronio 7 skyriuje, kur Mormonas drąsina savo sūnų Moronį ir jo žmones. Tai padrąsinimo palikimas palikuoniams, kaip ir mano mamos savo šeimai. Mormonas perdavė tą padrąsinimo palikimą visiems, kurie yra pasiryžę per visus šio gyvenimo išbandymus pasiruošti amžinajam gyvenimui.

Pirmose Moronio 7 skyriaus eilutėse Mormonas pradeda liudyti apie Jėzų Kristų, angelus ir Kristaus Dvasią, kuri leidžia mums atskirti gėrį nuo blogio ir taip pasirinkti, kas teisu.

Jis, kaip ir visi, kuriems pavyksta padrąsinti tuos, kurie sunkiai kopia keliu į savo dangiškuosius namus, pirmenybę teikia Jėzui Kristui.

„Nes, pagal Kristaus žodžius, negali būti išgelbėtas nė vienas, kuris neįtikės jo vardą; todėl jeigu tai pasibaigė, tada pasibaigė ir tikėjimas; ir žmogaus padėtis yra siaubinga, nes jis yra lyg nebūtų atliktas išpirkimas.

Bet štai, mano mylimi broliai, aš esu geresnės nuomonės apie jus, nes dėl jūsų romumo manau, jog tikite Kristų; nes jeigu netikite jį, tuomet netinkate būti priskaičiuoti prie jo bažnyčios žmonių.“¹

Mormonas romumą laikė jų tikėjimo stiprumo įrodymu. Jis matė, kad jie jaučiasi priklausomi nuo Gelbėtojo. Jis padrąsino juos pabrėždamas tą tikėjimą. Mormonas ir toliau juos drąsino, padėdamas suprasti, kad jų tikėjimas ir romumas sustiprins jų užtikrintumą ir pasitikėjimą dėl sėkmės jų sunkumuose:

„Ir dar, mano mylimi broliai, aš norėčiau pakalbėti jums apie viltį. Kaipgi jūs galite įgyti tikėjimą, jeigu neturėsite vilties?

Ir ko gi jūs vilsitės? Štai sakau jums, kad per Kristaus apmokėjimą ir jo prikėlimo galią jūs vilsitės būti prikelti amžinajam gyvenimui; ir tai dėl jūsų tikėjimo juo, pagal pažadą.

Todėl, jeigu žmogus turi tikėjimą, jis turi turėti viltį; nes be tikėjimo negali būti jokios vilties.

Ir vėl, štai sakau jums, jog jis negali turėti tikėjimo ir vilties, jeigu nebus romus ir nusižeminęs širdimi.“²

Tada Mormonas padrąsina juos liudydamas, kad pabaigę kelionę jie gaus tą dovaną – jų širdys bus pripildytos tyros Kristaus meilės. Jis jiems paaiškina, kaip sąveikauja tikėjimas Jėzumi Kristumi, romumas, nuolankumas, Šventoji Dvasia ir tvirta amžinojo gyvenimo pasiekimo viltis. Jis drąsina juos taip:

„Nes niekas kitas nėra priimtinas Dievui, kaip tik romus ir nusižeminęs širdimi; o jeigu žmogus romus ir nusižeminęs širdimi, ir Šventosios Dvasios galia išpažįsta, kad Jėzus yra Kristus, jis būtinai turi turėti tikrąją meilę; nes jeigu jis neturi tikrosios meilės, jis yra niekas; taigi jam būtinai reikia turėti tikrąją meilę.“³

Žvelgdamas atgal, dabar suprantu, kaip ta tikrosios meilės dovana – tyra Kristaus meilė – stiprino, vedė, palaikė ir pakeitė mano motiną sunkumuose jai keliaujant namo.

„O tikroji meilė nepaprastai kantri ir maloni, ir nepavydi, ir nepasipūtusi, neieško sau naudos, ją nelengva supykdyti, ji nemąsto pikta ir nesidžiaugia nedorybe, bet džiaugiasi tiesa, visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.

Todėl, mano mylimi broliai, jeigu neturite tikrosios meilės, esate niekas, nes tikroji meilė niekada nesibaigia. Todėl glauskitės prie tikrosios meilės, kuri yra didesnė už viską, nes visa kita turi baigtis.

Bet tikroji meilė yra tyra Kristaus meilė ir išlieka per amžius; ir viskas bus gerai tam, kas bus pripažintas jos turįs paskutiniąją dieną.

Todėl, mano mylimi broliai, melskitės savo Tėvui iš visų širdies jėgų, kad būtumėt pripildyti šitos meilės, kurios jis suteikė visiems, kurie yra tikri jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pasekėjai; kad taptumėte Dievo sūnumis; idant kada jis pasirodys, būtume tokie kaip jis, kadangi matysime jį tokį, koks jis yra; idant turėtume šitą viltį; idant būtume išskaistinti, kaip jis skaistus.“⁴

Esu dėkingas už Mormono padrąsinimą pavyzdžiu ir mokymu. Taip pat mane palaimino mamos palikimas. Per mokymą ir pavyzdį mane stiprino pranašai nuo Adomo iki šių dienų.

Iš pagarbos mano pažįstamiems žmonėms ir jų šeimoms nusprendžiau nesiekti patikrinti jų sunkumų detalių ar viešai kalbėti apie jų dideles dovanas. Tačiau tai, ką mačiau, mane padrąsino ir pakeitė į gerąją pusę.

Rizikuodamas pažeisti savo žmonos privatumą, trumpai užsiminsiu apie jos padrąsinimą. Tai darau atsargiai. Ji yra asmenybė, kuri nei siekia pagyrimų, nei juos vertina.

Buvome susituokę 60 metų. Būtent dėl tos patirties dabar suprantu, ką reiškia Raštų žodžiai: tiki, viliasi, romi, ištveria, neieško sau naudos, džiaugiasi tiesa, nemąsto pikta ir tikroji meilė.⁵ Remdamasis ta patirtimi, galiu paliudyti, jog iš pažiūros eiliniai žmonės gali pritaikyti visus tuos nuostabius idealus savo kasdieniame gyvenime ir stiprėti dėl gyvenimo smūgių.

Milijonai jūsų, kurie klausotės, pažįsta tokius žmones. Daugelis iš jūsų esate tokie žmonės. Mums visiems reikia tokių padrąsinančių pavyzdžių ir mylinčių draugų.

Kai sėdite su kuo nors kaip jų tarnaujančioji sesuo ar tarnaujantysis brolis, jūs atstovaujate Viešpačiui. Pagalvokite, ką Jis darytų ar sakytų. Jis kviestų juos ateiti pas Jį. Jis juos padrąsintų. Jis pastebėtų ir pagirtų dėl pradėtų pakeitimų, kuriuos jiems reikės atlikti. Jis būtų jiems tobulas sektinas pavyzdys.

Kol kas niekas negali to tobulai daryti, bet klausydami šios konferencijos galite žinoti, kad judate link to tikslo. Gelbėtojas gerai žino jūsų sunkumus. Jis žino jūsų didžiulį potencialą augti tikėjimu, viltimi ir meile.

Jo jums siūlomi įsakymai ir sandoros nėra bandymai jus valdyti. Jie yra dovana, skirta padėti jums gauti visas Dievo dovanas ir sugrįžti namo pas jus mylintį Dangiškąjį Tėvą ir Viešpatį.

Jėzus Kristus sumokėjo už mūsų nuodėmes. Galime pretenduoti į tą amžinojo gyvenimo palaiminimą, jei tikime Juo pakankamai, kad atgailautume ir taptume kaip vaikas, tyri ir pasirengę priimti didžiausią iš visų Dievo dovanų.

Meldžiuosi, kad priimtumėte Jo kvietimą ir pasiūlytumėte jį kitiems mūsų Dangiškojo Tėvo vaikams.

Meldžiuosi už mūsų misionierius visame pasaulyje. Tegul jie būna įkvėpti paskatinti kiekvieną žmogų norėti ir tikėti, kad tas kvietimas yra iš Jėzaus Kristaus per Jo tarnus, priėmusius Jo vardą.

Liudiju, kad Jis gyvas ir vadovauja šiam darbui. Esu Jo liudytojas. Prezidentas Raselas M. Nelsonas yra dabartinis Dievo pranašas visai žemei. Žinau, kad tai tiesa. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.