2010–2019
Tej Hauv Paus Hauv Ntsis rau Kev Ntseeg
Plaub Hlis Ntuj Xyoo 2017


Tej Hauv Paus Hauv Ntsis rau Kev Ntseeg

Kuv taij thov kom peb yuav txi tej yam thiab txo hwj chim xwv kom peb yuav ntxiv tau dag zog rau peb lub hauv paus uas yog peb txoj kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos.

Nov tau yog ib lub tuam rooj sab laj zoo kawg nkaus. Twb txhawb nqa peb txhua tus lawm. Yog hais tias muaj ib lub ntsiab lus ntawm lub tuam rooj sab laj, ces nws twb yog kom txhawb pab peb txoj kev ntseeg Vajtswv Leej Txiv thiab peb tus Cawm Seej, tus Tswv Yexus Khetos.

Kuv tej lus yuav qhia txog lub hauv pauv hauv ntsis rau txoj kev ntseeg ntawd.

Kev ua yus ib lub hauv paus li no, zoo li lwm yam uas tsim nyog ua, yuav maj mam txhim tsa cia—ib txheej mam li ib txheej, ib qho tag mam li ib qho, ib qho teeb meem mam li qho, ib txoj kev poob siab mam li ib qho kev poob siab, thiab ib qho uas tau zoo mam li ua ib qho zoo. Ib qho uas peb nco tau yog thawj zaug uas ib tug me nyuam chais ib ruam taw. Twb yog ib qho zoo saib. Ntsia lawv lub ntsej muag—lawv rau siab ntso ua, muaj kev zoo siab, muaj ntsis xav tsis thoob, thiab ua tau zoo kawg—yog ib qho zoo kawg nkaus.

Nyob hauv peb tsev neeg, muaj ib qho xwm uas muaj ntsis zoo li qhov no. Thaum peb tus tub ntxawg muaj plaub xyoos, nws los hauv tsev muaj kev zoo siab qw hais rau peb tsev neeg hais tias: “Nim no kuv ua tau txhua yam tsav. Kuv txawj khi thiab kuv txawj caij thiab kuv txawj swb.” Peb to taub tias nws tab tom qhia peb hais tias nws txawj khi nws nkawm khau, nws txawj caij nws lub thij, thiab nws txawj swb nws lub tsho loj. Peb sawv daws luag tiam sis txawm paub tias tej ntawd yog tej yam tseem ceeb rau nws. Nws xav tias nws twb uas tiav tas thiab twb loj hlob tiav nraug lawm.

Txoj kev loj hlob ntawm sab cev nqaij daim tawv, sab paj hlwb, thiab sab ntsuj plig muaj ntsis zoo ib yam. Txoj kev loj hlob ntawm sab cev nqaij daim tawv yog ib yam uas peb pom tau. Peb pib thaum taug kev thiab loj hlob ib hnub dhau ib hnub, ib xyoos dhau ib xyoos, loj hlob thiab peem los muaj ib lub cev loj. Kev loj hlob yeej nyias txawv nyias tus.

Thaum peb saib ib tug neeg uas txawj ntaus kis las zoo los sis ntaus nkauj, feem ntau mas peb hais tias nws yeej muaj hmoov, uas tej zaum muaj tseeb. Tiam sis txoj kev txawj ntawd twb yog vim nws tau npaj thiab xyaum ua ntau xyoo los lawm. Ib tug kws sau ntawv uas nto moo hu ua, Malcolm Gladwell, hais tias qhov no yog txoj kev cai hu ua 10,000 xuab moos. Cov neeg uas tshawb nrhiav twb nrhiav pom hais tias yuav tsum xyaum ua ntev npaum li no yus thiaj txawj ntaus kis las, ntaus nkauj, kawm tau ntawv zoo, ua tej hauj lwm zoo, ua kws kho mob los sis kws lis choj, thiab ntau yam ntxiv. Ib tug neeg tshawb nrhiav no hais tias “qhov uas xyaum kaum txhiab xuab moos ntawd yuav pab kom yus txawj npaum li cov uas keej tshaj plaws hauv ntiaj teb no—txawm uas yam twg los tau.”1

Tib neeg feem coob paub hais yog yuav txawj ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab paj hlwb li no, ces yuav tsum npaj thiab xyaum ua ntau heev.

Tiam sis tu siab kawg, vim neeg ntiaj teb, tsis tshua nco qab txog txoj kev loj hlob ntawm sab ntsuj plig uas yuav tsum muaj kom thiaj ua tau neeg zoo li Yexus thiab txhim tsa tau lub hauv paus uas ua kom muaj kev ntseeg uas kav ntev mus. Feem ntau peb tham txog tej lub sij hawm thaum peb kawm paub ib yam zoo ntawm sab ntsuj plig. Nov yog tej lub sij hawm uas peb paub hais tias tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tau qhia qhov tseeb rau peb lub siab thiab lub paj hlwb. Peb zoo siab txog tej no; thiab yuav tsum tsis txhob muab tej no tso tseg. Tiam sis yog yuav muaj kev ntseeg uas kav ntev mus thiab muaj tus Ntsuj Plig uas yus tus khub, tsis muaj ib yam dab tsi uas pauv tau yus txoj kev teev ntuj uas zoo ib yam li kev loj hlob ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab paj hlwb. Peb yuav tsum muab tej yam no tso ua ke ua tej txheej, zoo nkaus li thaum ib tug me nyuam pib chais tej ruam taw. Peb ua li no thaum mus koom tej kev sib ntsib noj lub cim nco txog, kawm vaj lug kub, thov Vajtswv, thiab ua tej hauj lwm uas peb raug hu los ua tsis tu tsis tseg. Tsis ntev tas los lawm ib leej txiv uas muaj 13 tug me nyuam tas tas sim neej, es lawv sau ntawv txog nws hais tias nws txoj kev “niaj hnub thov Vajtswv thiab kawm vaj lug kub tau pab nws cov me nyuam, lawv thiaj muaj ib lub hauv paus rau kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos uas ruaj khov.”2

Muaj ib zaug thaum kuv muaj 15 xyoos tau muaj ib yam dab tsi uas ua hauv paus hauv ntsis rau kuv. Kuv niam uas rau siab ntseeg twb sim pab kuv tsa ib lub hauv paus rau txoj kev ntseeg hauv kuv lub neej. Kuv tau mus koom txoj kev sib ntsib noj lub cim nco txog, lub Koom Haum Me Nyuam Yaus, ces lub Koom Haum Tub Hluas thiab hoob kawm vaj lug kub. Kuv tau nyeem Phau Ntawv Maumoos thiab tau thov Vajtswv txhua hnub. Lub sij hawm uas tau pauv kuv lub neej yog thaum kuv tus tij laug tab tom xav mus ua tub txib. Kuv txiv uas ua siab zoo, uas tsis tshua mus rau lub Koom Txoos, tau xav kom nws yuav mus kawm ntawv qib siab es tsis txhob mus ua tub txib. Qhov no ua rau nkawd muaj kev sib cav ntau.

Ces txawm muaj kev sib tham nrog kuv tus tij laug no, nws hlob kuv tsib xyoos thiab tau coj kev sib tham ntawd, ces peb thiaj txiav txim tias qhov uas nws yuav mus los sis tsis mus ua tub txib nyob ntawm peb qhov xwm: (1) Yexus Khetos puas los saum ntuj los tiag? (2) Phau Ntawv Maumoos puas muaj tseeb? (3) Yauxej Xamiv puas yog tus yaj saub rau txoj Kev Muab Txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los?

Hmo ntawd thaum kuv rau siab thov Vajtswv, tus Ntsuj Plig qhia qhov tseeb txog peb nqes lus nug no. Kuv kuj kawm paub tias yuav luag txhua qhov kev txiav txim uas kuv ua hauv kuv lub neej yuav nyob ntawm lo lus teb rau peb nqes lus nug no. Kuv kawm paub hais tias txoj kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos yog qhov tseem ceeb tshaj plaws. Thaum kuv xav txog qhov no, kuv paub hais tias, vim yog kuv niam, kuv thiaj tau muaj lub hauv paus uas pab tau kuv txais kev tshwm sim rau kuv sab ntsuj plig hmo ntawd. Kuv tus tij laug, uas twb muaj ib zag lus tim khawv lawm, tau txiav txim mus ua tub txib thiab thaum kawg kuv txiv pom zoo rau nws mus.

Yuav txais kev coj qhia ntawm sab ntsuj plig thaum twg xav tau, raws li tus Tswv lub sij hawm thiab raws li Nws lub siab nyiam.3 Phau Ntawv Maumoos: Ib Zag Ntxiv Uas Ua Tim Khawv txog Yexus Khetos yog ib qho piv txwv zoo. Tsis ntev tas los lawm kuv tau pom ib Phau Ntawv Maumoos uas lawv xub luam tawm puag thaum ub. Yauxej Xamiv tau muab txhais lus thaum nws muaj 23 xyoos. Peb paub me ntsis txog nws txoj kev txhais lus thiab cov cuab yeej uas nws tau siv. Hauv txoj kev luam tawm thaum xyoo 1830 ntawd, Yauxej tau sau me ntsis thiab qhia meej meej tias nws muab txhais lus “los ntawm Vajtswv lub txiaj ntsim thiab lub hwj chim.”4 Muaj dab tsi qhia txog cov cuab yeej pab kev txhais lus—lub Ulees thiab Thumees, ob lub pob zeb rau kev pom tau? Ob lub ntawd puas tseem ceeb, los sis puas yog tej yam kev pab txheem thaum nws pib taug kev muaj kev ntseeg kom nws xyaum txais kev tshwm sim los kiag rau nws?5

Daim Duab
Daim plhaub rau Phau Ntawv Maumoos xyoo 1830
Daim Duab
Lus cev rau Phau Ntawv Maumoos xyoo 1830

Ib yam li yuav tsum xyaum ua thiab pheej sib zog ua kom thiaj txawj ntawm sab cev nqaij daim tawv los sis sab paj hlwb, yuav tsum ua ib yam li ntawd rau sab ntsuj plig. Nco ntsoov tias tib tug neeg Maulaunais, tau tuaj xyuas tus Yaj Saub Yauxej plaub zaug thiab tau hais tib zaj lus kom pab nws npaj txais yuav cov phiaj kub. Kuv xav tias txoj kev mus koom tej kev sib ntsib noj lub cim nco txog txhua lim piam pab peb sab ntsuj plig ua tej yam uas peb tsis to taub tag nrho. Txoj kev ib sij ntsuam xav txog cov vaj lug kub—tsis yog lam nyeem tej lub sij hawm xwb—yuav pab peb to taub zoo, thiab yuav ntxiv zog rau peb txoj kev ntseeg.

Kev ntseeg yog txoj ntsiab cai ntawm kev muaj hwj chim. Cia kuv piav ntxiv: Thaum kuv tseem hluas es mus ua tub txib, ib tug thawj tswj hwm rau qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo6 tau qhia txog ib zaj dab neeg zoo hauv cov vaj lug kub hauv phau Lukas 8 uas piav txog tus poj niam uas coj khaub ncaws tau 12 xyoos thiab tau siv nyiaj ntau them cov kws kho mob uas pheej kho tsis tau nws tus mob. Niaj hnub nim no yog ib zaj lus uas kuv nyiam heev hauv cov vaj lug kub.

Nej yuav nco tias nws muaj kev ntseeg hais tias yog nws yuav kov tau tus Cawm Seej lub tsho ces, nws yuav zoo mob zoo nkees. Thaum nws ua li ntawd, nws txawm zoo hlo. Tus Cawm Seej, uas tab tom nrog Nws cov thwj tim taug kev, hais tias, “Leej twg kov kuv lawm?”

Petus hais tias yog sawv daws, uas taug kev ntawd, vim muaj neeg coob sib phoom ntawd.

“Tiam sis Yexus hais tias, Yeej muaj ib tug kov kuv xwb, rau qhov kuv paub hais tias hwj chim twb tawm ntawm kuv lawm.”

Lo lus rau txiaj ntsim txhais tau hais tias “hwj chim.” Hauv lus Mev thiab Portuguese, lawv yeej muab txhais ua “hwj chim.” Tiam sis txawm zoo li cas los xij, tus Cawm Seej tsis tau pom nws, Yexus tsis tau xav txog qhov uas tus poj niam xav tau xwb. Tiam sis nws muaj kev ntseeg txaus nws xav tias yog nws yuav kov tau nws lub tsho xwb ces Vajtswv Leej Tub lub hwj chim yuav kho tau nws.

Tus Cawm Seej hais rau nws hais tias, “Me ntxhais, koj tus mob zoo lawm, twb yog vim koj ntseeg. Koj cia li mus kaj siab lug.”7

Txij li kuv ua neeg laus los kuv tau xav txog zaj dab neeg no. Kuv to taub hais tias peb tej zaj lus thov Vajtswv thiab kev taij thov Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hauv Yexus Khetos lub npe coj tau koob hmoov los rau hauv peb lub neej ntau tshaj peb yuav to taub. Lub hauv paus rau kev ntseeg, txoj kev ntseeg zoo li tus poj niam ntawd muaj, yuav tsum yog qhov uas peb xav tau hauv peb nruab siab.

Tiam sis, thawj yam uas ua hauv paus rau kev ntseeg, tab txawm peb tau kawm los ntawm sab ntsuj plig los, tsis yog hais tias peb yuav tsis muaj teeb meem. Txoj kev hloov siab los ntseeg txoj moo zoo tsis txhais tau hais tias yuav kho tag nrho peb tej teeb meem.

Lub Koom Txoos zaj keeb kwm thiab tej kev tshwm sim hauv Phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus muaj tej qhov piv txwv txog kev txhim tsa ib lub hauv paus ntawm kev ntseeg thiab kov yeej tej kev phem thiab tej teeb meem uas peb sawv daws raug.

Txoj kev ua lub Tuam Tsev hauv Kirtland yog ib lub hauv paus rau tag nrho lub Koom Txoos. Thaum ua li ntawd lawv tau hnov ntau yam ntawm sab ntsuj plig, tau kev tshwm sim ntau ntawm lus qhuab qhia, thiab tau muab tej yam tseem ceeb txum tim rov qab los kom thiaj txhim tsa tau lub Koom Txoos. Zoo li cov Thwj Tim thaum ub thaum hnub Peetekos, coob tug mej zeej tau hnov ntau yam ntawm sab ntsuj plig thaum muab lub Tuam Tsev hauv Kirtland fij tseg.8 Tiam sis, ib yam li hauv peb sawv daws lub neej, tsis txhais tau hais tias lawv yuav tsis muaj teeb meem los sis kev nyuaj siab tom qab ntawd. Cov mej zeej no tsis tau paub hais tias Teb Chaws Amelikas tab tom yuav muaj teeb meem ntau hais txog nyiaj txiag—qhov kev txom nyem thaum xyoo 1837—uas yuav sim lawv siab heev.9

Ib qho piv txwv txog teeb meem ntawm nyiaj txiag no yog qhov uas Txwj Laug Parley P. Pratt raug, nws yog ib tug thawj coj zoo ntawm txoj Kev Muab Txoj Moo Zoo Txum Tim Rov Qab Los. Nws yog ib tug ntawm thawj Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim. Thaum xyoo 1837 nyuam qhuav pib, nws tus me poj niam, Thankful, tuag tom qab yug nkawd thawj tus me nyuam. Parley thiab Thankful twb sib yuav li 10 xyoo lawm, thiab qhov uas nws tuag uas rau Parley nyuaj siab heev.

Ob peb hlis tom qab ntawd, Txwj Laug Pratt nyob hauv ib lub sij hawm nyuaj tshaj plaws rau lub Koom Txoos. Thaum muaj teeb meem thoob teb chaws, teeb meem ntawm nyiaj txiag hauv nroog—kuj muaj kev txeeb thaj av thiab teeb meem nyiaj txiag hauv lub tsev ceev nyiaj uas Yauxej Xamiv thiab lub Koom Txoos cov mej zeej tau tsa cia—thiaj li muaj kev sib cav thiab sib tawm tsam hauv lub zos Kirtland. Lub Koom Txoos cov thawj coj tsis tau txiav txim zoo hauv lawv lub neej txog txhua yam tsav hauv ntiaj teb no. Parley poob nyiaj ntau thiab muaj ib lub sij hawm uas nws tsis nrog tus Yaj Saub Yauxej sib raug zoo.10 Nws liam Yauxej li ub li no thiab tau hais lus ntawm lub sam thiaj tawm tsam Yauxej. Tib lub sij hawm ntawd, Parley hais tias nws tseem ntseeg Phau Ntawv Maumoos thiab Phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus.11

Txwj Laug Pratt twb xiam nws tus poj niam, nws thaj teb, thiab nws lub tsev. Parley, tsis tau qhia rau Yauxej paub, tab sis mas tau khiav mus nyob hauv Missouri lawm. Thaum taug kev mus nram, nws txawm ntsib ob tug Thwj Tim Thomas B. Marsh thiab David Patten uas tab tom rov mus rau lub zos Kirtland. Nkawd xav kom Pawg Kaum Ob tug yuav rov qab muaj kev sib haum thiab tau yaum kom Parley nrog nkawd rov qab. Nws nco qab tias tsis muaj ib tug uas tau xiam ntau npaum li Yauxej Xamiv thiab nws tsev neeg.

Parley mus ntsib tus Yaj Saub, los kua muag, thiab lees hais tias nws tau ua txhaum lawm. Hauv tej lub hlis tom qab nws tus poj niam Thankful tuag lawm, Parley tau muaj “kev nyuaj siab heev” thiab tau muaj kev ntshai thiab kev chim siab.12 Yauxej, paub hais tias kev tawm tsam thiab kev ntxias yog li cas ces nws thiaj, “zam txim kiag” rau Parley, tau thov Vajtswv thiab foom koob hmoov rau nws.13 Parley thiab lwm cov uas rau siab ntseeg tau kawm tej yam zoo vim muaj tej teeb meem hauv lub zos Kirtland. Lawv txawm muaj kev txawj ntse thiab haj yam muaj kev tsim txiaj thiab ua siab zoo. Qhov no tau ua ib qho ntawm lawv lub hauv paus ntawm kev ntseeg.

Peb yuav tsum tsis txhob xav hais tias txoj kev tsim txom yog qhov uas tus Tswv tsis zoo siab rau peb los sis Nws tab tom tshem tej koob hmoov ntawm peb. Qhov fab ntxeev hauv txhua yam tsav tsuas yog ib qho uas pab peb npaj rau lub yeeb koob xilethi-aus uas kav mus ib txhis.14 Thaum tus Yaj Saub Yauxej nyob hauv lub Tsev Kaw Liberty, tus Tswv hais ib co lus rau nws uas piav txog txhua yam teeb meem—kuj hais txog tej kev cov nyom, tej kev liam txim tsis ncaj—thiab xaus li no hais tias:

“Yog hais tias ntuj txiag teb tsaus lub qhov ncauj kiag yuav qhib loj loj raws koj, koj yuav tsum paub, kuv tus tub, hais tias tag nrho tej yam no yuav muab kev kawm rau koj, thiab yuav zoo rau koj.

“Neeg Leej Tub tau nqis mus qis tshaj tag nrho tej ntawd. Koj puas tseem ceeb dua nws?”15

Tus Tswv hauv txoj kev qhia Yauxej Xamiv li no, kuj piav meej meej hais tias tus Tswv yeej paub txog nws tej hnub thiab yuav muab suav zoo zoo. Tus Tswv xaus hais tias, “Tsis txhob ntshai tej yam neeg ua tau, vim Vajtswv yuav nrog koj nyob mus ib txhiab thiab ib txhis li.”16

Yog li ntawd, yus thiaj tau tej koob hmoov dab tsi thaum yus muaj kev ntseeg? Kev ntseeg ua rau yus muaj peev xwm li cas? Qhov no yeej teb tsis tau txhua nrho:

Peb yuav tau kev zam txim rau peb tej kev txhaum vim peb ntseeg Khetos.17

Txhua tus uas muaj kev ntseeg yeej nrog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv sib raug zoo.18

Txoj kev txhiv dim yeej los ntawm txoj kev ntseeg rau Khetos lub npe.19

Peb tau dag tau zog raws li peb txoj kev ntseeg Khetos.20

Tsis muaj ib tug neeg twg uas yuav mus so hauv tus Tswv lub xub ntiag tsuas tshuav cov uas muab lawv tej ris tsho ntxuav hauv Khetos cov ntshav vim yog lawv txoj kev ntseeg.21

Yuav tau lus teb rau kev thov Vajtswv raws li yus txoj kev ntseeg.22

Yog tias tib neeg tsis muaj kev ntseeg ces, Vajtswv ua tsis tau tej txuj ci tseem ceeb rau lawv pom.23

Thaum kawg mas, peb txoj kev ntseeg Yexus Khetos yog lub hauv paus rau peb txoj kev txhiv dim thiab kev tsa nto uas kav mus ib txhis. Zoo li Hilamas qhia nws cov tub hais tias, “Nco ntsoov, nco ntsoov tias twb yog nyob rau saum lub pob zeb peb tus Txhiv Dim, tus uas yog Khetos, Vajtswv Leej Tub, uas neb yuav tsum cog neb qhov chaw cuab zog … , uas yog ib qho chaw ruaj nrees, ib qho chaw cuab zog uas yog neeg cog rau saud lawm yuav vau tsis tau.”24

Kuv muaj kev ris txiaj heev rau lub hauv paus uas yog kev ntseeg uas los rau peb vim muaj lub rooj sab laj no. Kuv taij thov kom peb yuav txi tej yam thiab txo hwj chim xwv kom peb yuav ntxiv tau dag zog rau peb lub hauv paus uas yog peb txoj kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos. Kuv hais lus tim khawv tseeb txog Nws, es ua li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib Malcolm Gladwell, Outliers: The Story of Success (2008), 40. Nws hais tus kws kho sab paj hlwb Daniel Levitin cov lus.

  2. Zaj lus qhia txog lub ntees tuag rau Bryant Hinckley Wadsworth, Deseret News, Ib Hlis Ntuj hnub tim 15, 2017, legacy.com/obituaries/deseretnews.

  3. Saib 2 Nifais 28:30. Peb tsis kawm paub tag nrho txhua yam tsav los sis txhua txoj ntsiab cai rau ib yam twg. Peb kawm thaum twg xav tau: ib kab tag mam li ib kab, ib zaj tag mam li ib zaj.

  4. Hauv thawj Phau Ntawv Maumoos, uas raug muab luam tawm hauv xyoo 1830 tus Yaj Saub Yauxej Xamiv sau hais tias, “Kuv xav qhia nej tias kuv muab txhais lus, los ntawm Vajtswv lub txiaj ntsim thiab lub hwj chim los” (saib lus cev rau Phau Ntawv Maumoos [1830]). Lwm cov uas luam tawm txog Phau Ntawv Maumoos muaj ib kab lus zoo li ntawd uas hais tias: “Tau muab cov phiaj kub rau Yauxej Xamiv, nws thiaj muab txhais lus los ntawm Vajtswv lub txiaj ntsim thiab lub hwj chim los” (saib lus cev rau Phau Ntawv Maumoos [2013]).

  5. Orson Pratt nco qab hais tias muaj ntau zaus uas nws pom Yauxej Xamiv tab tom txhais lus rau Phau Tshiab thiab xav paub hais tias nws tsis siv ib qho cuab yeej dab tsi rau kev txhais lus ntawd. “Yauxej, zoo nkaus li nws paub tias kuv xav li cas, tau tsa taub hau thiab piav hais tias tus Tswv tau muab lub Ulees thiab Thumees rau nws thaum nws tsis tshua txawj to taub tus Ntsuj Plig kev tshwm sim. Tiam sis nim no nws txawj to taub tus Ntsuj Plig hais li cas, ces thiaj tsis xav tau qhov cuab yeej ntawd lawm” (“Two Days’ Meeting at Brigham City, Rau Hli Ntuj 27 and 28, 1874,” Millennial Star, Yim Hli Ntuj 11, 1874, 499; kuj saib Richard E. Turley Jr., Robin S. Jensen, thiab Mark Ashurst-McGee, “Joseph the Seer,” Liahona, Kaum Hli Ntuj 2015, 10–17).

  6. Qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo tus thawj tswj hwm yog Txwj Laug Marion D. Hanks, uas kuj yog ib tug Tuam Thawj Coj thiab.

  7. Saib Lukas 8:43–48.

  8. Saib Tes Hauj Lwm 2.

  9. Saib Mauxiyas 2:36–37; kuj saib Henry B. Eyring, “Spiritual Preparedness: Start Early and Be Steady,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2005, 38: “Yog li ntawd, kev sim siab loj tshaj hauv lub neej no yog kev sim peb seb peb puas mloog lus thiab ua raws li Vajtswv cov lub txib thaum raug cua daj cua dub ntawm lub neej no. Nws tsis yog kom nyiaj dhau cua daj cua dub, tiam sis yog sim seb puas xaiv qhov yog thaum raug xwm txheej no. Thiab qhov tu siab ntawm lub neej no yog swb kev sim siab ntawd thiaj li tsis tsim nyog txais lub yeeb koob rov qab mus rau peb lub tsev saum ntuj ceeb tsheej.”

  10. Saib Terryl L. Givens and Matthew J. Grow, Parley P. Pratt: The Apostle Paul of Mormonism (2011), 91–98; lus cev rau phau ntawv thiab lus cev rau tshooj 5, The Joseph Smith Papers, Documents, Volume 5: Kaum Hli Ntuj 1835–Ib Hlis Ntuj 1838, cov kho ntawv yog Brent M. Rogers thiab lwm tus neeg (2017), xxviii–xxxi, 285–93.

  11. Saib “Letter from Parley P. Pratt, 23 Tsib Hlis Ntuj 1837,” nyob hauv The Joseph Smith Papers, Documents, Volume 5: Kaum Hli Ntuj 1835–Ib Hlis Ntuj 1838, 386–91.

  12. Saib “History of John Taylor by Himself,” 15, nyob hauv Histories of the Twelve, 1856–1858, 1861, Church History Library; Givens and Grow, Parley P. Pratt, 101–2.

  13. Saib The Autobiography of Parley P. Pratt, tus kho ntawv yog Parley P. Pratt Jr. (1874), 183–84.

  14. Saib 2 Nifais 2:11.

  15. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 122:7–8.

  16. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 122:9.

  17. Saib Enos 1:5–8.

  18. Saib Yaloos 1:4.

  19. Saib Maulaunais 7:26, 38.

  20. Saib Amas 14:26.

  21. Saib 3 Nifais 27:19.

  22. Saib Maulaunais 7:26.

  23. Saib Ethaws 12:12.

  24. Hilamas 5:12.