Kol susitiksime vėl
Prisikėlimo realumas
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Iš 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos kalbos.
Nėra abejonių, kad Jėzaus Kristaus vardas yra vienintelis vardas ar būdas, kuriuo žmonija gali būti išgelbėta.
Jadžairos Ramos iliustracija
Trumpam pamąstykime apie Prisikėlimo reikšmę. Šis įvykis kartą ir visiems laikams įrodė tikrąją Jėzaus iš Nazareto tapatybę ir išsprendė didžiuosius filosofinius ginčus bei būties klausimus. Jei Jėzus prisikėlė tiesiogine prasme, tai, be abejonės, reiškia, kad Jis tikrai yra dieviška esybė. Joks paprastas mirtingasis neturi savyje galios prisikelti po mirties. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis negali būti paprastas dailidė, mokytojas, rabinas ar pranašas. Kadangi Jėzus prisikėlė, Jis tikrai turėjo būti Dievas, Tėvo Viengimis Sūnus.
Todėl tai, ko Jis mokė, – tikra: Dievas nemeluoja.
Todėl Jis yra žemės Kūrėjas, kaip Pats sakė.
Todėl dangus ir pragaras tikrai egzistuoja, kaip Jis mokė.
Todėl egzistuoja dvasių pasaulis, kurį Jis aplankė po Savo mirties.
Todėl, kaip angelai sakė, Jis ateis vėl ir „pats viešpataus žemėje“ (Tikėjimo Teiginių 1:10).
Todėl visų laukia prikėlimas ir galutinis teismas.
Kadangi Kristaus prisikėlimas yra faktas, tai abejonės dėl Savo Viengimį Sūnų paaukojusio pasauliui išpirkti Dievo Tėvo visagalybės, visažinystės ir palankumo neturi jokio pagrindo. Abejonės dėl gyvenimo prasmės ir tikslo yra nepagrįstos. Nėra abejonių, kad Jėzaus Kristaus vardas yra vienintelis vardas ar būdas, kuriuo žmonija gali būti išgelbėta. Kristaus malonė yra reali, nes per ją atgailaujantis nusidėjėlis gali gauti atleidimą ir būti apvalytas. Tikėjimas tikrai yra daugiau nei vaizduotė ar psichologinis išradimas. Yra aukščiausioji, visuotinė tiesa, kaip ir objektyvūs bei nesikeičiantys moralės standartai, kurių Jis mokė.
Kadangi Kristus prisikėlė, atgaila už bet kurio Jo įstatymo ir įsakymų sulaužymą yra įmanoma ir neatidėliotina. Gelbėtojo stebuklai yra tikri, kaip ir Jo pažadas Savo mokiniams – kad ir jie gali daryti tą patį, net didesnius darbus. Jo kunigystė yra reali jėga, kuri „vykdo evangeliją ir turi karalystės slėpinių raktą, būtent Dievo pažinimo raktą. Todėl jos apeigose apsireiškia dieviškumo galia (DS 84:19–20). Kadangi Kristaus prisikėlimas yra faktas, tai mirtis mums – ne pabaiga, ir nors mūsų kūnai suirtų, vis tiek savo kūnuose matysime Dievą (žr. Jobo 19:26).