Mes Dievo vaikai

Giesmė „Dievo vaikas aš“ buvo parašyta 1957 metais. Žodžius parašė Naomi V. Rendal, o muziką Mildred T. Petit. Abi seserys buvo visuotinės Pradinukų organizacijos narės.

Dauguma žmonių mėgsta giedoti šią giesmę, nes kiekviena jos eilutė švyti ryškia Evangelijos tiesų šviesa. Ji nušviečia mūsų širdis ir parodo teisingą gyvenimo kelią. Spausdiname mūsų brolių ir seserų pasisakymus, kuriuose pasakojama, kodėl ši giesmė jiems tokia brangi ir kodėl ji taip dažnai giedama skyriuose, namuose ir mūsų širdyse.

Nijolė Karalienė, Vilniaus I skyriaus Paramos bendrijos prezidentė. Kai pirmą kartą išgirdau giesmę „Dievo vaikas aš“, man pasirodė, kad ji labai paprasta ir vaikiška – per paprasta, kad į ją gilinčiausi. Taip galvojau gana ilgai. Žinoma, giesmė primindavo, kad esu Dievo vaikas, bet kol visa širdimi ir protu nesupratau, kad aš iš tiesų esu Dievo vaikas, ši giesmė man buvo viena iš daugelio.

Prieš ketverius metus lietuvių kalba buvo rengiamasi išleisti naują giesmyną. Buvau paprašyta redaguoti giesmių kalbą. Mačiau, kad šitai giesmei skiriamas išskirtinis dėmesys: buvau paprašyta, kuo tiksliau perteikti jos mintį, kad tekstas būtų kuo artimesnis originalui; ši giesmė buvo daug kartų taisoma ieškant paties geriausio varianto. Tada, kai pradėjau gilintis į jos tekstą, į kiekvieną jos žodį, supratau, kad joje apžvelgiamas visas žmogaus gyvenimas: nuo mūsų buvimo su Dangiškuoju Tėvu iki išėjimo vėl pas Jį. Ji mums primena, iš kur mes atėjome, kas mes esame ir kur mes išeisime. Ji stiprina mano liudijimą – kai žinau, kas aš esu, tada galiu džiaugtis, kad turiu didelį potencialą, nes esu ne bet kas, bet Dievo vaikas. Šitos giesmės tekstas man leidžia jausti daugiau saugumo, ramybės, vilties. Kai mąstau apie ją, prisimenu eilutes iš Mozės pirmo skyriaus, kuriose aprašoma ta akimirka, kai Mozė išvydo Dievo akivaizdą ir suprato, kas jis yra iš tikrųjų. Mozei suvokimas, kad jis Dievo sūnus, padėjo įveikti Šėtoną, manau, kad šios giesmės suvokimas ir mums gali padėti įveikti blogus jausmus, sustiprinti mūsų savo vertės suvokimą, gebėjimą džiaugtis ir norą atskleisti savo potencialą, nes Dievas iš mūsų to tikisi.

Sesuo Svis, Vilniuje tarnaujanti misionierė. Aš esu Dievo vaikas. Kaip tai šaunu! Nuostabu žinoti, kad mes visi esame Dangiškojo Tėvo vaikai ir kad Jis myli mus ir aktyviai dalyvauja mūsų gyvenimuose. Jei mes skiriame Jam dėmesį, visada savo gyvenime galime jausti Jo įtaką.

Genadijus Motiejūnas, Kauno skyriaus prezidento patarėjas. Man labiausiai patinka frazė „Dievo vaikas aš“, nes joje telpa viskas, ko reikia mano sielai dabar, ir amžinos tobulėjimo perspektyvos.

Gražina Stankūnienė, Klaipėdos skyrius. Giedodama priedainį suprantu, kad ir kokio amžiaus būtume, kartais mums visiems reikia, kad kas nors vestų ir mokytų, reikia, kad kas nors lydėtų, kai ištikus sunkumams vieniems eiti pasidaro per sunku. Užlieja dėkingumas Dangiškajam Tėvui, kad Jam nesvarbus mūsų amžius – mes visuomet esame Jo vaikai, kuriais Jis nepaliauna rūpintis ir, tobulai žinodamas mūsų poreikius, duoda patį geriausią palydovą ir mokytoją – Šventąją Dvasią.

Loreta Jurkuvėnienė, Klaipėdos skyrius. Mūsų gausios šeimos nariai išsibarstė po visą pasaulį. Vieni gyvena Lietuvoje, kiti Anglijoje, treti JAV. Dėl šios priežasties mūsų šeimos vakarai vyksta skaipu. Kai kurie šeimos nariai nekalba lietuviškai, gyvename skirtingu laiku, o dėl gyvenimo tempo kartais tenka giesmę, kuria pradedame savo šeimos vakarą, rinktis visiems susėdus prie monitorių. Kartais tai padaryti būna sunku: vieni nežino žodžių, kiti nemoka melodijos ir neturi po ranka giesmyno ar iškyla dar kokia nors kliūtis. Tačiau, kad ir kas nutiktų, visada gelbsti giesmė „Dievo vaikas aš“. Ją visi žino ir mintinai gieda visomis kalbomis. Ji suvienija mus ir pakviečia Dvasią.

Eugenijus Alekna, Klaipėdos skyriaus prezidento I patarėjas. Giesmė „Dievo vaikas aš“ man padeda pasirinkti, kas teisu. Kai kyla nedorų minčių ir sprendžiu, kaip man pasielgti, mąstau, kad „Dievo vaikas aš“ ir man nedera elgtis nedorai. Tas suvokimas, gautas iš Dievo Dvasios, yra esminis dalykas mano gyvenime. Jis motyvuoja priimti teisingus sprendimus, galvoti, ar aš noriu patikti savo dvasios Tėvui, ar man tai nesvarbu. Tai suprantant gyvena ir auga amžinybės viltis.

Viktorija Ivaniušina, Vilniaus II skyrius. Mes giedame giesmę „Dievo vaikas aš“ kaskart, kai sūnelis Ainis pradeda ožiuotis. Beveik visada tai suveikia iškart ir vaikas nurimsta. Šią giesmę giedojome ir per pirmąjį naujagimės Joanos šeimos vakarą. Tai yra viena iš nedaugelio giesmių, kurios žodžius lietuvių kalba mes su Nikolajumi mokame atmintinai. Ši giesmė mums primena, kad mes patys ir mūsų vaikai esame Dievo vaikai ir kad mūsų pagrindinė atsakomybė yra mokyti vaikus amžinųjų tiesų. Mums ypač patinka giesmės priedainis.

Vyresnysis Svisas, Lietuvos apygardos prezidentas. Man labai patinka žodžiai „į žemiškus namus Jo siųstas“. Man tai reiškia, kad esame čia žemėje su tikslu. Esame čia ne atsitiktinai. Jei Dievas mus čia siuntė, vadinasi yra kai kas svarbaus, ką Jis nori, kad mes padarytume, ir turi būti būdas, kaip tai sužinoti. Žinau, kad toks būdas yra, ir jį mes galime surasti per Jėzaus Kristaus Evangeliją.

Xiaozhong Wang, Klaipėdos skyrius. Kartais gyvenime ar darbe būna sunku, norisi verkti ar pykti. Tokiais momentais sustabdau save ir pasakau, kad nereikia pasiduoti blogiems jausmams, geriau pradėti melstis ar dainuoti. Mėgstu dainuoti įvairias giesmes, bet kartais, apimta emocijų, niekaip negaliu prisiminti giesmės, kurią noriu giedoti, žodžių. Tačiau dar nebuvo nė karto, kad užmirščiau giesmės „Dievo vaikas aš“ žodžius. Juos prisimenu visada, kad ir kaip stipriai užvaldytų emocijos. Tai man kelia nuostabą ir ši giesmė yra mano širdies giesmė.

Kęstutis Stankūnas, Klaipėdos skyriaus prezidentas. Giesmynuose prie giesmės „Dievo vaikas aš“ yra nuoroda į Psalmyno eilutę: „Esate dievai, – aš sakiau, – jūs visi Aukščiausiojo sūnūs“ (Psalmyno 82:6). Man ši Raštų eilutė padeda geriau suprasti, kad būdamas Dievo vaikas aš turiu atsakomybių: negaliu elgtis vadovaudamasis vien savo norais ir įgeidžiais, bet savo jėgas ir laiką turiu paskirti tam, kad suprasčiau „Jo žodžius“ ir išmokčiau „Jo klausyt“.