Prie sakyklos
Pintinės ir stiklainiai
Sesers Okazaki nuotrauka, spausdinama Bažnyčios istorijos bibliotekai sutikus; kiti paveikslėliai iš Getty Images
Dievas mus apdovanojo gausiomis dovanomis, įvairove ir skirtumais, tačiau esminis dalykas yra tai, ką vieni apie kitus žinome, – visi esame Jo vaikai.
Mūsų, Bažnyčios narių, iššūkis yra toks: visi turime vieni iš kitų mokytis, kad vieni kitus pamiltume ir drauge augtume.
Evangelijos doktrinos yra nepakeičiamos. Jos yra būtinos, tačiau jų pakuotė gali skirtis. Leiskite pateikti paprastą pavyzdį apie skirtumą tarp Bažnyčios doktrinų ir kultūrinės pakuotės. Štai stiklainis su Jutos persikais, kuriuos viena Jutos namų šeimininkė paruošė, kad pamaitintų savo šeimą šaltuoju metų laiku. Namų šeimininkės Havajuose vaisių stiklainiuose nekonservuoja. Štai į tokias pintines vaisių savo šeimoms jos prisirenka tiek, kad užtektų kelioms dienoms. Šioje pintinėje yra mangas, bananas, ananasas ir papaja … jų pririnko viena polinezietė namų šeimininkė savo šeimai pamaitinti. Tenykščiame klimate vaisiai noksta ištisus metus.
Pintinė ir stiklainis – skirtingos taros, tačiau jų turinys yra tas pats: vaisiai šeimai. Ar stiklainis tinkamesnis už pintinę? Tinkami jie abu. Tai yra taros, kurios tenkina tam tikrus atitinkamos kultūros žmonių poreikius. Abi šios taros yra tinkamos vienam ir tam pačiam turiniui – vaisiams.
Taigi, o kas yra tie vaisiai? Paulius mums sakė: „Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas [ir] susivaldymas“ [Galatams 5:22–23]. Tiek Paramos bendrijos seserijoje, tiek kunigijos kvorumų brolijoje, tiek pagarbiame susirinkime priimant sakramentą Dvasios vaisius mus suvienija meile, džiaugsmu ir ramybe, ir nesvarbu, ar Paramos bendrija yra Taipėjuje ar Tongos Karalystėje, ar kunigijos kvorumai yra Montanoje ar Meksikoje, ar sakramento susirinkimas vyksta Fidžyje ar Filipinuose.
[…] Kai buvau pašaukta į visuotinę Paramos bendrijos prezidentūrą, prezidentas [Gordonas B.] Hinklis man davė tokį patarimą: „Į šią prezidentūrą įnešate šiokio tokio savitumo. Jus laikys atstove tų žmonių, kurie gyvena už Jungtinių Valstijų ir Kanados sienų. […] Jie jus laikys savo vienybės su Bažnyčia pavyzdžiu.“ Jis mane palaimino, kad man kalbant žmonėms atsirištų mano liežuvis.4
[…] [Kalbėdama kituose kraštuose] galėjau jausti, ne tik kaip Dvasia mano žodžius neša į jų širdis, bet ir kaip „Dvasios vaisius“ man atgal atneša jų meilę, džiaugsmą ir tikėjimą. Galėjau jausti, kaip Dvasia mus vienija.
Broliai ir seserys, nesvarbu, ar jūsų vaisiai persikai ar papajos, ar juos atnešate stiklainiuose ar pintinėse, mes dėkojame už tai, kad juos duodate su meile. Tėve danguje, duok, kad būtume vieningi ir būtume Tavo.5 To meldžiu mūsų Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.