Rakotomalala Alfonse

Sarodroa, Madagaskaras

Kai Rakotomalala susidomėjo Evangelija, artimiausi Bažnyčios susirinkimų namai buvo Ancirabėje, mieste, buvusiame 50 km atstumu nuo Sarodroa kaimo, kuriame gyveno. Rakotomalala su drauge rado būdą, kaip ten keliauti kiekvieną sekmadienį.

Šiandien Sarodroa yra nedideli susirinkimų namai, kuriuose kiekvieną sekmadienį renkasi daugiau nei 100 narių. Rakotomalala matė, kaip jo kaimas priima Evangeliją. Keturi nariai iš Sarodroa tarnavo misijoje ir Bažnyčia toliau auga.

Fotografė Kodi Bel

Kai susirgo mano senelis, nuvykau į Ancirabę, kad būčiau su juo. Misionieriai keletą kartų lankėsi jo namuose. Nei senelis, nei aš nebuvome Bažnyčios nariai, tačiau jam patiko susitikinėti su misionieriais. Vieną vakarą jie seneliui suteikė palaiminimą ir po šeimos namų vakaro davė mums Mormono Knygą.

Jie pasakė: „Prašom skaityti šią knygą ir paklausti Dievo, ar ji tikra.“

Kai sugrįžau į Sarodroa, nenorėjau skaityti Mormono Knygos, nes maniau, kad joje nerasiu tiesos. Tada vieną dieną taip susirgau, kad turėjau keletą dienų likti namuose. Ieškodamas, ką veikti, radau Mormono Knygą ir pradėjau skaityti.

Vėliau sugrįžau į Ancirabę ir susitikau su misionieriais. Jie mokė mane apie Mormono Knygą ir pranašą Džozefą Smitą. Pasakiau, kad mums nereikia pranašų ir kad dabar nėra jokio pranašo. Misionieriai paprašė manęs melstis Dievui ir paklausti, ar dabar yra pranašas. Jie pažadėjo, kad Dievas man atsakys. Meldžiausi ir jaučiau, kad tai, ką sakė misionieriai, yra tiesa.

Norėjau lankytis bažnyčioje, tačiau neturėjau pinigų autobuso bilietui. Pasikalbėjau su savo drauge Razafindravaonasolo ir ji pasakė, kad galėtume važiuoti mano dviračiu. Kiekvieną sekmadienį mes važiavome dvi valandas į vieną pusę nuo Sarodroa iki Ancirabės. Kai pavargdavau minti pedalus, susikeisdavome vietomis. O kai ji pavargdavo, mes vėl susikeisdavome.

Galiausiai Razafindravaonasolo šeima ir aš prisijungėme prie Bažnyčios. Mes lankėme bažnyčią Ancirabėje, kol Sarodroa buvo atidarytas skyrius. Kaip džiaugėmės galėdami lankyti bažnyčią savo kaime!

Razafindravaonasolo tėvas buvo pašauktas skyriaus prezidentu. Vieną dieną jis susitiko su manimi ir paragino ruoštis misijai. Nemaniau, jog galiu tarnauti, bet jis patikino mane, kad galiu. Aš priėmiau pašaukimą tarnauti Madagaskaro Antananaryvo misijoje. Dabar esu susituokęs ir turiu du vaikus. Esu dėkingas už savo šeimą ir patyrimus, kurių daugiau, nei galiu papasakoti, padėjusius man sužinoti, kad Bažnyčia yra tikra.