Tikrasis Evangelijos džiaugsmas

2001 m. į mūsų duris pasibeldė misionieriai. Dangiškasis Tėvas patikėjo man ir mano šeimos nariams Evangelijos žinias. Misionieriams uždavėme daugybę klausimų. Pamenu, kaip tėvai paklausė, kodėl Dievas neturi plano tiems, kurie per savo gyvenimą nesužinojo apie Jo Bažnyčią. Paaiškėjo, kad misionieriai turėjo atsakymą į šį klausimą. Viešpats iš tikrųjų turi planą kiekvienam. Jei šiame gyvenime žmogus neturėjo galimybės sužinoti apie Kristų, tai po mirties jis tikrai turės tokią galimybę.

Naujajame Testamente, Jono 3:5, skaitome: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.“ Šis įstatymas galėjo tapti kliūtimi tiems, kurie žemėje neturėjo galimybės sužinoti apie Evangeliją, tačiau Dangiškasis Tėvas parengė planą, kad šią kliūtį galima būtų įveikti. Esu Jam labai dėkingas, kad mane ir daugelį ištikimų Bažnyčios narių padarė įrankiais Savo rankose šiam planui įgyvendinti. Atlikdami apeigas už savo mirusius protėvius, tampame šio didžio išgelbėjimo darbo dalimi. Šventyklos yra vietos, kuriose mūsų mirę protėviai gali užgimti iš vandens ir Dvasios ir gauti išgelbėjimui būtinas apeigas.

2019 m. buvau vyskupas vienoje iš Maskvos apylinkių. Per apylinkės tarybos susirinkimus daug kalbėjome apie giminės istorijos ir darbo šventykloje svarbą, ir aš pradėjau galvoti, kad šioje srityje darau nepakankamai. Pradėjau galvoti, kaip galėčiau uoliau vykdyti šį darbą, kad Dangiškasis Tėvas būtų manimi patenkintas.

Tuo metu Rusijoje prieiga prie FamilySearch.org svetainės buvo užblokuota. Prisimenu, kad man buvo pasakyta, jog Bažnyčios nariai nebeturi galimybės tyrinėti giminės istoriją. Tačiau pradėjome domėtis, kaip žmonės ieškojo savo protėvių prieš atsirandant „FamilySearch“ ir kitoms šiuolaikinėms priemonėms. Supratau, kad Viešpaties darbo pažanga neturėtų priklausyti nuo to, ar mums patogu jį daryti. Jei trokštame prisidėti prie savo protėvių išgelbėjimo, visada galime rasti būdą, kaip tai padaryti. Tais metais pradėjau intensyviau tyrinėti ir per trumpą laiką radau daugiau kaip 700 savo protėvių vardus.

2019 m. balandį nuvykome į Helsinkio šventyklą atlikti apeigų už savo protėvius. Išnaudojome kiekvieną laisvą minutę, kad padarytume viską, kas įmanoma, ir toje kelionėje patyrėme didelį džiaugsmą. Žinojome, kad galime pasiūlyti išgelbėjimą daugeliui sielų.

Prezidentas Hovardas V. Hanteris sakė: „Turime atlikti mūsų pačių išaukštinimui būtinas kunigystės apeigas šventykloje; po to turime atlikti darbą už tuos, kurie būdami gyvi neturėjo galimybės priimti Evangelijos. Darbas už kitus atliekamas dviem žingsniais: pirma, tyrinėjame šeimos istoriją, kad rastume savo protėvius; antra, atliekame šventyklos apeigas ir taip jiems suteikiame tokias pačias galimybes, kaip ir gyviesiems. Bet dar yra daugybė Bažnyčios narių, kuriems šventyklos yra sunkiais prieinamos. Jie daro viską, ką gali. Jie tyrinėja savo šeimos istoriją, o šventyklos darbą patiki atlikti kitiems Ir atvirkščiai, yra tokių narių, kurie atlieka šventyklos darbą, tačiau netyrinėja savo šeimos istorijos. Nors jie ir atlieka dievišką tarnystę ir padeda kitiems, tačiau netenka palaimų dėl to, kad neieško savo mirusių giminaičių, kaip tai prašo daryti pastarųjų dienų pranašai. Supratau, kad tie, kurie tyrinėja šeimos istoriją ir po to už savo surastus asmenis atlieka šventyklos darbą, patirs daugiau džiaugsmo gaudami abi palaiminimo puses.“

Esu dėkingas savo Dangiškajam Tėvui už Evangelijos pilnatvę ir už tai, kad žemėje turime šventyklų Jo darbui atlikti. Dievas visada laimina tuos, kurie dalijasi savo laiku ir jėgomis, kad išgelbėtų žmonių sielas. Kokie esame palaiminti, kad galime dalyvauti šiame darbe! Tai tikrasis Evangelijos džiaugsmas.